Daugiausiai aplink Kauną
Juodoji dėmė - neįprastas terminas, ne kartą minėtas ir aiškintas žiniasklaidos priemonėse. Tai, pasak Lietuvos kelių direkcijos ryšių su visuomene konsultanto Evaldo Tamariūno, - pavojingiausias kelio ruožas.
„Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančią juodųjų dėmių nustatymo metodiką, juodoji dėmė yra toks 500 m kelio ruožas, kuriame per 4 metus įvyksta 4 ar daugiau įskaitinių eismo įvykių, kuriuose žūva arba sužalojami žmonės“, - aiškina E. Tamariūnas.
Lietuvos kelių direkcijos duomenimis, daugiausiai juodųjų dėmių jau keletą metų iš eilės fiksuojama valstybiniuose keliuose aplink Kauną. Tiesa, ir pačiame Kauno mieste juodųjų dėmių sąrašas nemažas - 36 avaringos sankryžos.
Tačiau priežastis, kodėl jos atsiranda, nustatyti sunku. Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vyr. specialistas Gintautas Degutis aiškina, kad juodųjų dėmių tyrimai atliekami kas 4 metus. Kodėl vienas ar kitas ruožas, vieta tapo juodąją dėme, nustato policija, teismai.
„Priežastys įvairios. Sudaromi dėmių pasai, atliekami tyrimai, analizė ir kiekvienai vietai bandoma nustatyti galimas priežastis, nors ne visada jos būna aiškios. Dėmių pasuose auditoriai pateikia galimus šalinimo būdus, prioritetus, svarstoma Eismo saugumo komisijoje ir priimami sprendimai, kaip šalinti“, - pasakoja G. Degutis.
Kalta vairuotojų kultūra
Bene intensyviausiu eismu šalyje ir nuolatinėmis automobilių spūstimis besiskundžiantis Vilniaus miestas taip pat veda juodųjų dėmių statistiką. Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus vedėjas Tomas Kamaitis teigia, kad eismo saugumas ne tik Vilniuje, bet ir visoje šalyje išlieka opi ir sudėtinga problema. Anot jo, dėl to kalti ir patys vairuotojai.
„Vilniaus miesto įskaitinių eismo įvykių statistinius duomenis pateikė Vilniaus apskrities Kelių policijos tarnyba. Pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos eismo saugumo tarnybos duomenis, eismo saugumas Lietuvoje, o kartu ir Vilniuje, yra viena iš opiausių problemų, kurią bando išspręsti specialistai ir visuomenė. Lyginant su Europos šalimis, Lietuvoje situacija išlieka pakankamai sudėtinga. Didelį avaringumo lygį lemia ne automobilių skaičius, o bendra eismo dalyvių kultūra ir konkrečios eismo sąlygos“, - tvirtina T. Kamaitis.
Eismo organizavimo skyriaus vedėjas priduria, kad ir užmiestyje, valstybiniuose keliuose, dėl nelaimingų atsitikimų dažniausiai būna kaltas greičio viršijimas, saugaus atstumo ar lenkimo manevro nesilaikymas. Tiesa, Vilniaus mieste eismą gerokai apsunkina spūstys.
„Avarijų priežastys miestuose yra kur kas sudėtingesnės ir subtilesnės, paveiktos urbanistinės aplinkos, susisiekimo infrastruktūros ir eismo dalyvių elgesio sudėtingose eismo situacijose. Įskaitinių eismo įvykių skaičius atskirais metų mėnesiais Vilniuje rodo, kad egzistuoja tiesioginė priklausomybė nuo transporto eismo intensyvumo miesto gatvėse. Didžiausias avaringumas pavasarį ir rudenį, kuomet transporto srautai siekia maksimalias reikšmes ir mažiausias vasaros metu, kuomet transporto srautai sumažėja iki minimumo dėl studentų ir moksleivių atostogų, o taip pat ir dėl pačių vilniečių atostogavimo už miesto teritorijos ribų“, - aiškina T. Kamaitis.
Vaduojasi nuo juodųjų dėmių
Kaip kovojama su juodosiomis dėmėmis gatvėse? Klaipėdos miesto savivaldybė nuo 2014 iki 2016 metų avaringų vietų skaičių nuo 34 sumažino iki 14. Po gatvės ar kelio rekonstrukcijos, pakeitus ir pagerinus eismo sąlygas, skaičiavimai pradedami iš naujo ir jei po pakeitimo toje vietoje eismo įvykio nebuvo, tuomet ta juodoji dėmė iš sąrašo išbraukiama. Klaipėdos mieto savivaldybės Transporto skyriaus vedėjas Rimantas Mockus teigia, kad Klaipėdoje, atsižvelgiant į avaringumo lygį, kasmet atnaujinamos pėsčiųjų perėjos, naikinamos nesaugios pėsčiųjų perėjos, taip pat kasmet įrenginėjamos eismo saugumo priemonės – greitį ribojantys kalneliai, kryptinis apšvietimas.
Kaune 2012 – 2015 metais iš 1132 eismo įvykių 372 buvo juodosiose dėmėse. Anot Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vyr. specialisto G. Degučio, siekiant sumažinti šiuos tikrai nemažus nelaimingų atsitikimų skaičius, pasinaudota juodųjų dėmių auditorių rekomandacijomis.
„Šiemet siekiant užtikrinti geresnį šviesoforų matomumą pakeistos senos lempinės šviesoforų galvos K. Donelaičio, Kęstučio, Taikos pr. ir kitose gatvėse, Kriščiukaičio - Jurbarko, Žemaičių pl. - Baltijos, Elektrėnų - Pramonės sankryžose. Artimiausiu metu bus pakeista Savanorių Aukštaičių ir Savanorių - Žemaičių sankryžose. Taip pat įrengta Karaliaus Mindaugo - Maironio šviesoforinė sankryža, taip pat įrengta Jonavos - Kalpoko šviesoforinė sankryža. Kai kurios nesaugios pėsčiųjų perėjos naikinamos, keičiami perėjų ženklai į padidinto atspindžio, įrengiamas papildomas pėsčiųjų perėjų kryptinis apšvietimas, platesnėse gatvėse, kur yra galimybės, įrengiamos pėsčiųjų salelės“, - vardija G. Degutis.
Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus vedėjas T. Kamaitis taip pat skaičiuoja panaikintas juodąsias dėmes Vilniaus mieste ir priduria, kad be naujų šviesoforų, pėsčiųjų atitvarų, labai svarbu yra greičio mažinimo kalneliai ir gatvių infrastruktūros pakeitimai. Taip pat jis pateikia vietų sąrašą, kur 2012 - 2015 metais buvo panaikintos juodosios dėmės: Galvės - Tiškevičiaus g., Savanorių - Titnago g., Dariaus ir Girėno – Žirnių g., Naugarduko - Vytenio g., Algirdo - Šaltinių g., Goštauto – Vasario 16-os g., Lelevelio – Vilniaus g., Antakalnio – Klinikų g. sankryžose. Taip pat Antakalnio prie Poliklinikos, Lukšio – Žukausko g., Apkasų – Minties g., Ozo - Ralio g., Viršuliškių prie PC „Mada“, Ukmergės – Šeškinės g., Kalvarijų – Didlaukio g., Kalvarijų – Žvalgų g., Žirmūnų - Verkių g., Pergalės – Priekalo g., Parko – Karklėnų g. sankryžose.
Tiesa, norint dar daugiau sumažinti juodųjų dėmių skaičių ne tik Kaune, Klaipėdoje, Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos miestuose, būtina neviršyti greičio, nevairuoti išgėrus ir laikytis kitų kelių eismo taisyklių.
