Daug tikimasi iš merų
Draudimo bendrovės ERGO inicijuoto manifesto tikslas – atkreipti pačių dviratininkų dėmesį į saugumą. Tai yra pirminė priemonė, kuri gali užkirsti kelią nesusipratimams tarp dviratininkų ir kitų eismo dalyvių bei sumažinti nelaimingų atsitikimų skaičių. Manifestas skatina kiekvieną dviratininką būti saugaus eismo ambasadoriumi, laikytis kelių eismo ir saugumo taisyklių, gerbti save ir kitus eismo dalyvius. Miestų vadovams tai – raginimas atkreipti dėmesį į dviračių takų infrastruktūrą.
Pirmiesiems iš rankų į rankas „Dviračių tako kultūros manifestus“ B. Vanagas įteikė Jonavos, Zarasų ir Vilniaus miestų merams.
„Vilnius yra atviras ir draugiškas visiems eismo dalyviams, bet tik mandagiai elgdamiesi vieni su kitais miesto gatvėse patirsime tikrąjį kelionės džiaugsmą. „Dviračių tako kultūros manifeste“ būtent apie tai ir kalbama. Naudodamasis proga noriu pasidžiaugti, kad mes Vilniuje jau nemažai pasistūmėję su dviračių takų plėtra – šių takų mieste per artimiausius porą metų atsiras kur kas daugiau, o 90 procentų vilniečių galės lengvai pasiekti gerą dviračių taką ne tolesniu nei vieno kilometro atstumu nuo savo namų ar darbo”, - dėdamas parašą ant manifesto kalbėjo Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.
B. Vanagas pabrėžia, kad šalies keliuose dviratis vis dar nėra visavertis eismo dalyvis, todėl neišvengiama skaudžių eismo nelaimių. Dviratininkų bendruomenė pati turi šviesti kitus eismo dalyvius, kaip kartu išsitekti kelyje, važinėti kultūringai ir saugiai. Norint, kad dviratis būtų pripažintas lygiateise transporto priemone, privaloma ja važiuoti taip, lyg vairuotume automobilį.
„Pernai ERGO inicijuotas ir „Velomaratono“ metu dviratininkų bendruomenei pristatytas „Dviračių tako kultūros manifestas“, kurio simboliu tapo šviesą atspindinčios peteliškės, sulaukė didelio dviračių sporto mylėtojų palaikymo. Džiaugiamės, kad tokios iniciatyvos estafetė iš sostinės perduodama ir kitoms Lietuvos savivaldybėms, kurios atkreips vietinių dviratininkų dėmesį į saugumą ir skatins laikytis kelių eismo taisyklių. Įsipareigojimas atsakingai keliauti dviračiu gali sumažinti ir nelaimingų atsitikimų skaičių ar net išsaugoti gyvybę”, - sako „ERGO Insurance SE“ Lietuvoje generalinis direktorius Saulius Jokubaitis.
Dviratininkai norėtų daugiau dviračių takų
Ką apie dviratininkų eismo kultūrą mano patys dviratininkai ir ko reikėtų, kad padidėtų jų saugumas? DELFI paklabinti pašnekovai teigė, kad visų pirma reikėtų daugiau dviračių takų. Be to, pašnekovai pastebėjo, kad vertėtų labiau prižiūrėti jau sukurtą infrastruktūrą.
Beveik kasdien po darbo dviračiu Kaune važinėjanti Miglė pastebėjo ir kitą problemą - retai kada pamatysi dviratininką su šviesą atspindinčia liemene, kuri padeda išvengti nelaimingų atsitikimų.
„Aš dažnai važinėju dviračiu ir matau, kad tikrai reikėtų daugiau dviračių takų. Jais važinėti žymiai saugiau nei gatvėmis arba pėsčiųjų takais. Juk dažnai pranešama, kad dviratis partrenkė pėsčiąjį arba gatvėje įvyko mašinos ir dviračio susidūrimas. Jei būtų daugiau dviračių takų, tokių nelaimių būtų žymiai mažiau. Kita vertus, ir patys dviratininkai ne visada viską padaro, kad pasirūpintų savimi. Juk nesunku užsidėti specialią liemenę. Jos nėra brangios. Pati esu vairuotoja ir žinau, kad ja vilkinčius žmones pastebėti žymiai lengviau", - kalbėjo Miglė.
O štai dviratininkas Jonas pastebėjo dar kitą problemą. Anot jo, važiuojantys dviračiu dažnai nesilaiko kelių eismo taisyklių. Vienas dažniausių pažeidimų, kurį pastebi vyras, - ranka neparodomi posūkiai.
„Dviratininkai iki šiol dar nėra pavyzdingi eismo dalyviai. Tikrai ne visi laikosi taisyklių. Dažniausiai matau, kad neparodomi posūkiai. Taip pat erzina, kad žmonės lekia per pėsčiųjų perėją, nors turėtų dviratį tiesiog nusivesti. Visa tai tikrai neprisideda prie didesnio eismo saugumo", - aiškino dviratininkas.
DELFI primena, kad 2015 metais dviratininkai dalyvavo 321 eismo įvykyje ir sukėlė 143 avarijas.
