Vos prasidėjęs motociklų sezonas, Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, jau pareikalavo dviejų žūčių keliuose, dar 4 motociklais važiavę asmenys sužaloti. Praėjusiais metais, policijos duomenimis, keliuose žuvo net 11 motociklininkų ir 2 motociklo keleiviai.
Vos prasidėjus sezonai – kruvinos avarijos
Pirmoji tragiška avarija šiais metais įvyko dar kovo 12 d. Mažeikių rajone, Židikų kaime. Nelaimė įvyko kelyje Mažeikiai–Skuodas. Susidūrimas įvyko, kai 30-mečio blaivaus vyro vairuojama „Audi 80“ pagrindiniame kelyje suko į kairę, o tuo metu automobilį lenkė motociklas „Kawasaki“.
Motociklą vairavo 17-metis jaunuolis, kuris pagal KET neturėjo tam teisės. Kartu važiavo 18 m. keleivis. Motociklas atsitrenkė į automobilio kairės pusės priekines dureles. Eismo įvykio metu buvo sužaloti abu motociklu važiavę asmenys. Iš karto po incidento jie išgabenti į ligoninę ir paguldyti į reanimacijos skyrių. Deja, 18-metis keleivis neišgyveno.
Kaip DELFI informavo Telšių VPK atstovė, kol kas daugiau detalių apie incidentą nėra, vyksta tyrimas. Neaišku ir kokia šiuo metu yra 17-mečio vairuotojo būklė.
Dar viena mirtina avarija įvyko balandžio 3 dieną Klaipėdoje, kelyje tarp Melnragės ir Girulių. Incidento metu buvo sužalotas 30-metis „Yamaha“ motociklą vairavęs vyras. Į ligoninę vyras buvo išgabentas sunkios būklės. Kaip vėliau paaiškėjo, medikams jo gyvybės išgelbėti nepavyko.
Kaip DELFI informavo Klaipėdos Kelių policijos tarnybos vadovas Ramūnas Šideikis, kol kas lieka neaišku, kodėl motociklas apvirto lygiame kelio ruože.
„Kažkokių naujų detalių nėra, nesame apklausę visų liudytojų, kurie matė. O prielaida yra tokia, kad jis pats galėjo nesuvaldyti transporto priemonės ir apsiversti važiuodamas motociklu. Čia viena iš versijų. Neaišku ir koks buvo greitis, nes kažkokių stabdymo žymių nėra, o kažkokių kitų aplinkybių dar nesame nustatę, bet ten greitis didelis nebuvo“, - DELFI sakė jis.
Prašo dėvėti šalmus dengiančius smakrą
R. Šideikis taip pat atkreipė dėmesį, kad dalis motociklininkų dėvi smakro nedengiančių šalmų. Anot jo, nors tokia apsaugos priemonė ir traktuojama kaip šalmas, ji ne taip gerai apsaugo galvą nuo rimtų traumų.
„Kiekvieną kartą akcentuojame, kad šalmai, kurie nedengia smakro ir yra daugiau kaip dekoratyviniai skaitosi kaip šalmas, bet esant kažkokiai situacijai jie gali paprasčiausiai ne visiškai apsaugoti“, - sakė jis.
Draudimo bendrovės „Ergo“ skaičiavimais, per praėjusių metų kovo-spalio mėnesius draudikai Lietuvoje užfiksavo 54 incidentus, kuriuose dalyvavo motociklų ar motorolerių vairuotojai. Pastebima, kad daugiausiai avarijų, kuriose dalyvavo motociklai, kilo dėl automobilių vairuotojų ar pėsčiųjų kaltės.
„17 incidentų įvyko dėl pačių motociklininkų kaltės, likusios 37 avarijos įvyko dėl kitų vairuotojų ar pėsčiųjų kaltės. Iš viso avarijos, kuriose dalyvavo motociklus ar motorolerius vairuojantys asmenys, nesudarė nei 1 proc. visų pernai metais įvykusių auto įvykių“, - teigia draudimo bendrovės transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas.
Dažniausia avarijų priežastis – neatidumas
Draudikai pastebi, kad dažniausiai avarijos, kuriose nukenčia motociklininkai ar jų transporto priemonės, įvyksta dėl neatidaus vairavimo. R. Bieliausko teigimu, dažniausiai incidentus sukelia saugaus atstumo nesilaikymas, dešinės rankos taisyklės nepaisymas, pagrindinio kelio nepasidalijimas.
„Motociklų vairuotojai avarijas neretai sukelia ir neatsargiai lenkdami automobilius. Dažnas atvejis, jog ir automobilio vairuotojas neįvertina artėjančio motociklininko greičio, pradeda manevrą – lenkimą ir įvyksta eismo įvykis“, - teigia žalų ekspertas.
Jam antrina ir vairavimo mokyklos „Draiveris“ instruktorius Kęstutis Jurevičius. Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad dėl avarijų dažniausiai teisiškai būna kalti automobilių, o ne motociklų vairuotojai. Vis dėlto, tikina instruktorius, atsargumo priemonių turėtų imtis ir patys dviračių transporto priemonių gerbėjai.
„Kai įvyksta avarijos, pagal Kelių eismo taisykles (KET) dažniausiai būna kaltas automobilio vairuotojas, nes išvažiuoja iš šalutinio kelio ir nepastebi pagrindiniu keliu važiuojančio motociklininko. Iš žmogiškosios pusės kalti yra abu – vienas nepastebėjo, o kitas, motociklistas, dažniausiai viršija leistiną greitį“, - aiškina K. Jurevičius.
Vairavimo instruktorius pastebi, kad sezono pradžioje dažnas motociklininkas neįvertina fakto, kad yra kone pusmetį nesėdėjęs ant savo plieninio žirgo ir gerokai primiršęs savo įgūdžius. Be to, anot jo, automobilių vairuotojai taip pat būna pamiršę, kad jie išrieda į gatves.
„Kodėl sezono pradžioje vyksta visos avarijos? Nes praeina kažkur pusė metų visiško motociklo nevairavimo ir motociklistai dar nėra visiškai prisiminę savo įgūdžių ir pervertina savo galimybes. Tuo pačiu automobilio vairuotojai yra pamiršę apie tuos motociklistus, kad jie grįžta į gatves, ir jų nepastebi. Dabar reikia pradėti dairytis tiek į veidrodėlius, tiek į šonus nebe po vieną ir ne po du kartus, o kokius tris, keturis kartus pasižiūrėti. O prieš išvažiuojant dar kartą įsitikinti, ar tikrai nėra greitai atvažiuojančio motociklo“, - teigia K. Jurevičius.
Lygiame kelyje koją gali pakišti bet kas
Paklaustas, kokie pavojai gali tykoti motociklo vairuotojo lygiame kelyje kaip galbūt ir nutiko balandžio 3 dieną Klaipėdoje, K. Jurevičius tikina, jog pakišti koją ir nelaimę lemti gali net menkiausios smulkmenos. Tokia situacija, anot jo, ypač reali po žiemos sezono, mat ant kelio pasitaiko įvairių šiukšlių, be to iš kelkraščių būna išnešta nemažai smėlio, kuris taip pat gali sukelti avarinę situaciją.
„Lygiame kelyje gali pasimaišyti bet kas – kad ir kelio šiukšlė, popieriaus lapas ir panašiai. Motociklistams reikėtų vengti staigių judesių, neviršyti greičio ir numatyti kelis žingsnius į priekį ir žinoti, ką reikia daryti – stebėti priekyje važiuojančias mašinas ir panašiai. Būna, kad pradedantys motociklininkai padaro grubias klaidas – neįvertina savo galimybių ir greičio atliekant kažkokį manevrą. Tiek įvažiuojant į žiedinę sankryžą ar važiuojant užmiestyje, ar mieste įvažiuodami į posūkį neįvertina greičio, pradeda staigiai stabdyti, užblokuoja priekinį stabdį ir nukrenta vien dėl to“, - aiškina specialistas.
Jis taip pat pataria automobilių vairuotojams pamačius ar išgirdus atvažiuojantį motociklą likti savo juostoje ir nedaryti staigių manevrų: „Būna, kad motociklininkas mato priekyje važiuojančią mašiną, pradeda rikiuotis į kitą juostą, kad ją apvažiuotų, o automobilio vairuotojas norėdamas būti mandagus puola trauktis į tą pačią juostą, kad užleistų motociklistą ir dėl to įvyksta avarija dėl to. Vairuotojams siūlyčiau pamačius motociklistą važiuoti savo juosta ir nedaryti jokių staigių judesių, o motociklistas pats apvažiuos tą transporto priemonę“.
Vengti staigių manevrų draudikai pataria ir motociklininkams, nes taip jie esą rizikuoja būti nepastebėtais.
Vairuotojai nepastebi arba neįvertina greičio
DELFI jau anksčiau yra rašęs, kad dažnai motociklininkai į avarijas pakliūva tuomet, kai automobilių vairuotojai neįvertina, kokiu greičiu važiuoja motociklas arba jo tiesiog nepastebi.
„Svarbiausia motociklistams nepamiršti įsijungti artimųjų šviesų. Kai kurie motociklistai bando dėvėti ryškią aprangą ir ryškų šalmą su šviesą atspindinčiomis juostomis. Tai yra kaip papildoma priemonė atkreipti dėmesį“, - ankskčiau DELFI yra sakęs motoprekių parduotuvės „Motoday“ direktorius ir motociklininkas Rapolas Uptas.
Jis pabrėžė, kad dažnas dviratės transporto priemonės vairuotojas pamiršta, jog negalima ilgai būti nematomoje automobilio zonoje ir būtent dėl šios priežasties neretai tenka išgirsti lakonišką automobilio, susidūrusio su motociklu, vairuotojo paaiškinimą – nepastebėjau. „Neretai būna taip, kad motociklas važiuoja šalia automobilio ir patenka į nematomą automobilio zoną. Motociklistas turėtų suprasti, kad jis iš nematomos automobilio zonos turėtų kuo įmanoma greičiau pasitraukti“, - teigė R. Uptas.
Pašnekovo teigimu, taip pat neretai dėl avarijų kalti būna ir patys motociklininkai – turėdami dviratį transportą jie drąsiai piko metu nardo tarp spūstyje įstrigusių automobilių. „Būna taip, kad žmonės, stovintys kamštyje, sugalvoja greitai persirikiuoti iš vienos juostos į kitą ir nepagalvoja, kad tarp mašinų gali įsiterpti dar vienas papildomas eismo dalyvis, kuris jeigu kamštis stovi ar juda 10 km per valandą greičiu, juda 40 km per valandą greičiu. Kartais automobilių vairuotojai nepažiūri arba jiems atrodo, kad ką tik žiūrėjo į veidrodėlį, bet daro posūkį ir „motociklas iš kažkur atsiranda“, - teigė R. Uptas.
Jis teigė, kad didele problema ir dažna avarijų priežastimi tampa ir tai, kad vairuotojai neįvertina, kaip greitai motociklas įsibėgėja. Anot R. Upto, motociklas yra mažesnė transporto priemonė, todėl dažnai vairuotojams ji atrodo toli, tačiau jie neįvertina, jog mašinai nepabaigus manevro motociklas priartės ir nespės sustabdyti. „Dauguma automobilių vairuotojų neįvertina, kad motociklas įsibėgėja daug greičiau nei automobilis. Pagrindinė bėda, mano nuomone, kad automobilių vairuotojai neįvertina motociklo judėjimo greičio, nes jis atrodo mažiukas ir ne visi paskaičiuoja, kad jis juda 50- 60 km per val. greičiu. Jei vairuoji motociklą mieste į avaringas situacijas pakliūvi nuolat“, - teigia R. Uptas.
