Avarija įvyko, kai iš šalutinio kelio išsukęs automobilis nepraleido pagrindiniu keliu važiavusios transporto priemonės. Incidento metu „Rover“ automobilis buvo visiškai sumaitotas, juo važiavo keturi žmonės, kuriuos teko vaduoti ugniagesiams gelbėtojams.
37-erių „Toyota“ vairuotoja incidento metu buvo blaivi. Kaip DELFI informavo Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovė, duomenų, ar blaivus buvo „Rover“ vairuotojas kol kas nėra.
Ši skaudi avarija pareikalavo 15-mečio gyvybės, jo medikams išgelbėti nepavyko. Vis dar sunkios būklės yra ir 16-metis „Rover“ keleivis, jis gydomas reanimacijoje. Incidento metu nukentėjo ir du suaugusieji - „Rover“ vairuotojas ir nėščia moteris, jie gydomi ligoninėje. Kito automobilio vairuotoją nuo rimtesnių sužalojimų, manoma, apsaugojo oro pagalvės, ją apžiūrėję medikai išleido gydytis namuose.
Kol kas Šiaulių VPK atsisako komentuoti galimas versijas, kodėl automobilis „Rover“ išvažiavo iš šalutinio kelio ir nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio.
Per 10 metų – nė vienos avarijos
Skaudi avarija įvyko 39 kelio Joniškis–Žagarė–Naujoji Akmenė kilometre. Lietuvos kelių direkcijos duomenimis šis kelio ruožas visai neavaringas – per dešimtmetį čia neužfiksuota nė viena avarija.
„Per 10 metų eismo įvykių čia nebuvo užfiksuota – nei sakryžoje, nei kilometras ar du iki jos į abi puses. Intensyvumas tame kelyje, toje vietoje, yra 542 automobiliai per parą. O prisijungiančiame kitame kelyje (šalutiniame kelyje, iš kurio išsuko „Rover“ automobilis - DELFI) per parą yra tik 59 automobiliai”, - aiškina Lietuvos kelių direkcijos Eismo saugumo skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas.
Anot specialisto, kelyje ir sankryžoje yra geras matomumas į abi puses, kelias yra tiesus, neavaringas, todėl, pašnekovo svarstymu, greičiausiai avariją lėmė žmogiška klaida: „Visi mes esam žmonės ir klysti būdinga. Tokioje vietoje galima paminėti ir tokius dalykus kaip optinės iliuzijos. Būna visko, žmogus kartais sako: „lyg ir apsižiūrėjau, nieko nebuvo“. Galbūt saulė iš tos pusės švietė, galbūt dar kažkas, galėjo būti tiesiog neapsižiūrėjimas“.
Kelyje, kuriame įvyko avarija, leidžiamas greitis – 90 km per valandą. Anot N. Abukausko, greičio mažinti šiame ruože niekada nebuvo poreikio tiek dėl gero matomumo, tiek dėl lygaus kelio.
„Tam kely, jo ilgis yra apie 40 kilometrų, sankryžų yra apie 40 panašių ar tokių pačių sankryžų, dar kiek nuovažų į laukus ar pan. Ten greitis neribojimas, nes tiek horizontalios, tiek vertikalios eismo sąlygos neverčia mažinti greičio. Tai yra tiesus, nekalvotas ir nevingiuotas kelio ruožas,“ - aiškina N. Abukauskas.
Taisyklė visiems žinoma, bet klaidų pasitaiko
Visiems vairuotojams, rodos, puikiai žinomas Kelių eismo taisyklių punktas, kuriame nurodoma, kad šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Vis dėlto skaudžių avarijų neišvengiama, o praėjusios savaitės įvykis – tik vienas jų. „BMW vairavimo akademijos“ įkūrėjas Darius Jonušis įsitikinęs, kad ši taisyklė yra elementari, tačiau net ir čia pasitaiko žmogiškų klaidų.
„Dėl išvažiavimo iš pagrindinio kelio į šalutinį, manau, kad čia nereikia nei jokio saugaus vairavimo instruktoriaus ar sportininko komentaro. Mes visi žinom, net tie, kurie nevairuoja, kad pagal taisykles kiekvienas iš šalutinio kelio išvažiuodamas turi praleisti visus, kas važiuoja pagrindiniu keliu“, - sako pašnekovas.
Vis dėlto jis teigia, kad net ir važiuodamas pagrindiniu keliu išlieka budrus, mat niekada negali žinoti, kada iš šalutinio kelio išsukantis vairuotojas dėl neapsižiūrėjimo paspaus greičio pedalą ir taps kliūtimi kelyje.
„Aš važiuodamas pagrindiniu keliu arba važiuodamas degant žaliam šviesoforo signalui tikrai prieš sankryžą sulėtinu, apsižiūriu į dešinę ir į kairę, nes teoriškai aš suprantu, kad bet kada man važiuojant pagrindiniu keliu lygiai taip pat iš šalutinio kelio gali kažkas išsukti“, - teigia D. Jonušis.
Paklaustas dėl kokių priežasčių gali įvykti panašaus tipo avarijos, lenktyninkas vertinti nesiima esą vieni vairuotojai gali neįvertinti kokiu greičiu pagrindiniu keliu atvažiuoja automobilis ir bandyti prašokti, kitiems, kaip liaudis sako, tiesiog velnias pakiša uodegą.
„Tai gali būti ir bandymas prašokti, neapskaičiavimas, tai gali būti ir purvinas stiklas per kurį saulei paspiginus nepamatė, tai gali būti ir užsisvajojęs žmogus ar, neduok dieve, kalbantis telefonu, kas yra visiškai dažnas atvejis pasitaikantis Lietuvoje. Žmonės vairuodami tikrai sau per daug leidžia pliurpti telefonu ir mintimis pabėgti nuo vairavimo“, - panašių avarijų galimas priežastis svarsto pašnekovas.
Turėjo važiuoti autobusu
DELFI primena, kad ši avarija daugiausiai diskusijų sukėlė dėl to, kad joje žuvęs paauglys į pamokas turėjo vykti autobusu, tačiau neturėjo moksleivio pažymėjimo. Vaikinui Joniškio autobusų parko vairuotojas pasakė, kad be pažymėjimo dykai jo neveš ir liepė susimokėti už kelionę. Vieną eurą, 60 centų. Pasak Joniškio autobusų parko vairuotojo, vaikas tuomet pasakė, kad pinigų neturi, apsisuko ir išlipęs iš autobuso nuėjo kaimo keliu namų link.
Greičiausiai atsitiktinai jis pakeliui pamatė draugą su pažįstamu važiuojantį mašina. „Rover“ sustojo į mokyklą pavežti dar vieno vaiko.
Dabar Joniškio rajono savivaldybėje, Žagarės gimnazijoje ir Joniškio autobusų parke – įtampa. Keliamas klausimas, ar verta buvo rizikuoti vaiko saugumu vien dėl to, kad jis neturėjo mokinio pažymėjimo.
Kaip DELFI jau rašė, Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktorius autobusų parko vadovo paprašė išsiaiškinti situaciją, kaip buvo iš tikrųjų. Apklaustas vairuotojas patvirtino, kad tuo maršrutu važiavo pirmą kartą, todėl vaikų, už kurių pavežėjimą sumoka savivaldybė, nepažinojo. Dėl šios priežasties vyras teigė prašęs parodyti mokinio pažymėjimus, kad įsitikintų, ar vaikai gali važiuoti nemokamai. Pažymėjimo neturėjęs berniukas neturėjo ir pinigų bilietui, tai, anot vairuotojo, net nevaromas išlipo iš autobuso.
Po nelaimės vaiko mama sakė, kad sūnus mokinio pažymėjimo šiemet iš viso neturėjo. Tiesiog nepasidarė ar pametė, bet į mokyklą kasdien važinėjo nemokamai. Ankstesnis vairuotojas mokinius pažinojo iš matymo ir, greičiausiai, pažymėjimų net netikrindavo, o kišenpinigių vaikinas dažniausiai neturėdavo.
Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Aivaras Rudnickas teigė, kad net nežinantis, kaip vertinti daugiaprasmę situaciją, mat tvarka yra tvarka ir visi jos privalo laikytis – vairuotojas turi tikrinti mokinių pažymėjimus, neturintiems jų, pasiūlyti bilietą įsigyti už pinigus
Joniškio autobusų parko direktorius Algirdas Lataitis laikosi panašios pozicijos, bet pripažįsta, kad ankstesnis vairuotojas vaikus pažinojo, tai pažymėjimo net nebūtų prašęs nors tai ir nusižengimas tvarkai. Anot jo, gaila ir tragediją ištikusios šeimos ir naujojo vairuotojo, kuris laikėsi taisyklių, bet atsidūrė nelaimės epicentre.
