Lietuvos automobilininkų sąjungos prezidentas Rimvydas Anusauskas sakė, jog didžiosios žiedinės sankryžos miestuose išlikusios kaip tarybinė atgyvena. Lyginant su šviesoforais, jos išties padidina gatvių pralaidumą, tačiau nėra saugios: „Vadinamieji Olandų, Geležinio vilko, Gerosios vilties gatvių žiedai yra problemiški ir juose nuolat kyla nesusipratimų. Dabartiniai inžinieriai jau galvoja kiek plačiau ir yra pasiūlę daug patogesnių, daug saugesnių sprendimų.“
Tačiau ne visada vairuotojai, pažeidžiantys taisykles žiedinėse sankryžose, turėtų būti laikomi kaltais.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Automobilių transporto katedros vedėjas doc. dr. Saugirdas Pukalskas sakė, kad „visų pirma reikia pažiūrėti į tai, kaip įrengtos žiedinės sankryžos. Jei daugelis vairuotojų nežino, kaip jose elgtis, tai tikriausiai apie važiavimo taisykles blogai pranešama ar kelio ženklinimas nepakankamai informatyvus, o gal pati inžinerinė struktūra sukurta netinkamai?“
Tokia sankryža, automobilininkų sąjungos prezidento nuomone, prieš keletą metų buvo pristatyta Alytuje. Rekonstravus Naująją gatvę, ji pertvarkyta, išplatinta ir joje įrengta trijų juostų sankryža pačiame žiede. „Ta sankryža labai nevykusiai pastatyta. Tarkime, atvažiavus vidurine juosta ir norint toliau važiuoti Naująja gatve tiesiai, transporto priemonė gali važiuoti net nekeisdama krypties, taigi ir prilėtinti privažiavus žiedinę sankryžą nereikia. Kur tai matyta?“ – piktinosi automobilininkų sąjungos prezidentas. Jo nuomone, žiedo salelė yra per maža, taigi vairuotojai suklaidinami: jie galvoja įvažiavę į tipinę sankryžą. Tai, anot eksperto, labai nesaugu.
„Prieš du metus, kai buvo pristatyta rekonstruota sankryža, joje kasdien įvykdavo po avariją – daužydavosi transporto priemonės. Dabar gal alytiškiai prie jos priprato ir avarines situacijas joje sukelia tik miesto svečiai, prašalaičiai“, – sakė R. Anusauskas.
Žiedinės sankryžos Vilniuje – tik sovietmečio reliktas
Nors žiedinė sankryža Alytuje yra nauja, kiti didieji miestai jas turi dar nuo sovietmečio. Ekspertai pripažįsta, kad jos tikrai yra nesaugios, kad ilgainiui jas reikės rekonstruoti.
„Žiedines sankryžas, kurios išties buvo suprojektuotos ir įrengtos pagal Sovietiniu metu galiojančias statybos normas, išties reikia tobulinti ir modernizuoti pagal patvirtintas naujas žiedinių sankryžų projektavimo ir įrengimo taisykles, tačiau šiuo metu infrastruktūros lėšos naudojamos Vakarinio aplinkkelio III etapo statybų įgyvendinimui“, – apie prioritetus sakė Vilniaus savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus vedėjas Tomas Kamaitis.
Jis pridūrė, kad siekdami pagerinti eismo sąlygas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentas parengė eismo organizavimo pakeitimo Antakalnio, Olandų ir T. Kosciuškos gatvių žiedinės sankryžos schemą ir projektinius siūlymus teiks derinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai. Jei sprendimai pasiteisins, tai jie bus taikomi ir kitose žiedinėse sankryžose.
Žiedinės sankryžos skirtos pažeisti taisyklėms
„Šiuo metu Vilniaus žiedinėse sankryžose vairuotojas įvažiuoja iš pirmos eismo juostos, gali toliau tęsti važiavimą ratu, jei praleidžia ir netrukdo persirikiuodamas gretima kairiąja juosta įvažiuojantiems į žiedą vairuotojams ir tai atlieka iki sekančios sankirtos arba išvažiavimo iš žiedo“, – sakė T. Kamaitis.
Mokslininkas pajuokavo, kad žiedinės sankryžos kartais atrodo specialiai sukurtos taip, kad važiuotume, kaip nepriklauso: „Kartais darbe su kolegomis, tikrai puikiai išmanančiais eismą, diskutuojame, kaip reikėtų įvažiuoti į sankryžą, kurioje įvažiavimas yra dviejų juostų, o žiede – trys juostos. Tada pradedame ginčytis, kuris teisus. Įsivaizduojate, kiek daug yra tokių vairuotojų, turinčių savo nuomonę?Problema aiški: reikia visiems suprantamo kelio ženklinimo, nurodančio, kaip reikėtų važiuoti“, – tvirtino S. Pukalskas.
Jo nuomone, čia praverstų ir daug nekainuojančios priemonės, kurios išspręstų problemą iš karto: „Miesto savivaldybės ekspertams, reguliuojantiems transporto sistemą, pasiūlyčiau pakeisti taisyklę ir neleisti vairuotojams žiedinėse sankryžose persirikiuoti“, – siūlo ekspertas.
Atskira tvorelė - kaip išeitis
Jam pritaria ir R. Anusauskas: „Užsienio šalyse esu matęs, kaip dešinė juosta atskirta tvorele. Aišku, jei vairuotojai kultūringi ir pastabūs, tai net tvorelės nereikia, pakanka baltos ištisinės linijos.“
Savivaldybės atstovo nuomone, iš pirmos eismo juostos važiuoti tik į dešinę ir atskirti šią juostą saugumo salele galima tik tada, kai prieš įvažiavimą į žiedą yra pakankamai papildomų eismo juostų važiuoti žiedu: „Eismo juostų skaičius turi tenkinti srauto kiekį ir užtikrinti pralaidumą. Taip vadinamų „turbo žiedų“, kuriuose iš pirmos eismo juostos galima pasukti tik į dešinę, Lietuvos keliuose yra, tačiau jos nėra itin dažnos.“
Daug brangesnė priemonė, kurią R. Anusauskas yra matęs ir kuri tikriausiai galėtų būti pritaikoma Lietuvoje – atskirtas posūkis į dešinę. „Pasukimas į dešinę dažnai būna atskirtas nuo paties žiedo ir vyksta atskira eismo juosta: į ją įvažiavus persirikiuoti neįmanoma“, – sakė R. Anusauskas. Automobilininkas įsitikinęs, kad norint surasti patį tinkamiausią sprendimą, reikia pasamdyti ekspertus, kurie galėtų pažvelgti plačiau ir pritaikyti geriausią užsienio šalių patirtį ar net ką nors naujo sugalvoti.
S. Pukalskas tarp galimų sprendimo variantų minėjo ir žiedinėje sankryžoje įrengtą šviesoforą, tačiau dažniausiai tokie sprendimai visos problemos neišsprendžia. Ekspertas patvirtino, kad „žiedinės sankryžos kenkia ir trukdo viso miesto transporto sistemai, nes ties jais visos miesto gatvėse suformuotos „žaliosios bangos“ nebetenka prasmės, išsibalansuoja“, – įsitikinęs S. Pukalskas.
Saugiausios – dviejų lygių sankryžos
Lietuvos automobilininkų sąjungos prezidentas ir mokslininkas pasakojo, kad vienas saugesnių ir didesnį pralaidumą garantuojančių sankryžų tipų – keleto lygių sankryžos.
„Kai reikalingas didelis pralaidumas, tai žiedinės sankryžos tikrai nerengiamos, dažniau naudojamos keturšalės sankryžos su šviesoforu arba dviejų lygių sankryžos. Nors joms ir reikia daug daugiau ploto, jos daug brangesnės. Rekonstrukcija taip pat kainuotų brangiai“, – tvirtino S. Pukalskas ir pridūrė girdėjęs apie planus rekonstruoti Olandų gatvės žiedą į paprastą keturšalę sankryžą, tačiau darbų pradžios dar nematyti.
R. Anusauskas jam antrino, tvirtindamas, kad keleto lygių sankryžos yra visapusiškai saugios, nors jų įrengimas ir kainuoja daugiau. „Jau dabar galime matyti, kaip Vilniuje pastatyta kelių lygių sankryža Gerosios vilties žiede palengvino ir supaprastino eismą. Esu įsitikinęs, kad eismo įvykių ten tikrai sumažėjo, o kamščiai, įvažiuojant į žiedinę sankryžą, sutrumpėjo,“ – sakė R. Anusauskas.
Kaip žiedus pravažiuoti saugiau?
Važiuojant žiedu, reikia kirsti kuo mažiau eismo juostų, įsitikinęs S. Pukalskas. Jo nuomone, saugiausia važiuoti pirma juosta ir iškart išsukti, tačiau jei taip neįmanoma, reikia kuo rečiau rikiuotis: „Įvažiuodami ir greitai išvažiuodami, nekirsite kelio, o jei važiuosite į trečią eismo juostą prie pat žiedo, turėsite eismo juostas kirsti net keletą kartų. Eismo juostos kirtimas prilyginamas konfliktiniam taškui: kuo mažiau jų pasitaiko kelyje, tuo vairuoti saugiau. Eismo įvykio rizika sumažės, jei į žiedą įvažiavę antra juosta jį ir apsuksite ta pačią antra juosta“, – apie vieną pagrindinių taisyklių pasakojo S. Pukalskas.
Jis pabrėžė, kad reikia būti atsargiu ir įvažiuojant į žiedą: iš automobilio galo stovintis vairuotojas dažniau visą savo dėmesį nukreipia į kairę, dairydamasis, kada jam į žiedą įvažiuoti, ir nepastebi, kad prieš jį buvęs automobilis gal tik truputį pariedėjo ir vis dar laukia progos įvažiuoti į žiedą. Greitai stabdant, tai daryti turės ir kitos transporto priemonės, o tai jau gresia susidūrimu. Eismo ekspertas pabrėžė, jog reikėtų keliskart patikrinti, ar priekyje esantis automobilis išties nuvažiavo.
Vairuotojams, važiuojantiems per sankryžas, jis siūlo būti spartesniems: „Didelėse sankryžose greitis yra didelis, tačiau net ir pačiam atsargiausiam vairuotojui į žiedą nepasiseks įvažiuoti lėtai. Aš patarčiau važiuoti kuo intensyviau, neviršijant leistino greičio. Tas pats patarimas galioja ir keturšalėms sankryžoms su šviesoforais. Delsti degant žaliam šviesoforo signalui nėra ko, judėti reikia greitai, antraip susilauksite kolegų vairuotojų pykčio“, – pasakojo S. Pukalskas.
Vilniaus savivaldybės atstovas T. Kamaitis patarimą davė žiedu važiuojantiems vairuotojams: „Neviršykite saugaus greičio, būkite tolerantiški vairuotojams, įvažinėjantiems į žiedą. Dažnai matome, kaip žiedu važiuojantys vairuotojai pagreitina matydami, kad kitas vairuotojas ketina įvažiuoti į eismo srautą ratu. Taip greitis žiede vis didėja, atliekami nesaugūs persirikiavimai“, – pasakojo jis.
Vairuotojams, įvažiuojantiems į žiedinę sankryžą, rekomenduojama pasirinkti saugų manevravimo greitį ir skubiai nestabdyti: greitas sustojimas gali privers greitai stabdyti iš paskos važiuojančius automobilius. Tokios situacijos dažniausiai baigiasi eismo įvykiu.
„Vairuotojams, važiuojantiems per žiedines sankryžas, reikia daugiau vairavimo ir patirties įgūdžių, tačiau dažniausiai ten pasitaikantys eismo įvykiai yra dėl viršyto greičio, chuliganiškų manevrų, saugaus atstumo tarp transporto priemonių nesilaikymo“, – pasakojo T. Kamaitis. Kad eismas žiedinėse sankryžose vyktų sklandžiau, vairuotojai turi būti rūpestingi ir pasirinkti reikiamą eismo juostą dar prieš sankryžą, laikytis kelių ženklų ir ženklinimo reikalavimų.
