DELFI domėjosi, kaip vairuotojams sekasi paisyti šio reikalavimo ir kokios įtakos jis turėjo vairuotojų kultūrai. Taisyklių pakeitimą komentavo Lietuvos kelių policijos tarybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Rytis Vosylius.

Pažeidėjai dažniau užsimiršta

Pakeitus 76 KET punktą, susilaukta daug vairuotojų prieštaravimų, tačiau ilgainiui diskusijos dėl praėjusiais metais spalio 11 d. įsigaliojusios tvarkos nurimo. Ar daug atsiranda pažeidėjų? R. Vosylius tvirtino, kad „Jei atsistotume prie sankryžos ir atidžiai stebėtume kurią nors vieną, tai per dieną surastume pakankamai pažeidėjų, tačiau esu tikras, kad didžioji dalis jų nebus piktybiniai pažeidėjai. Praėjus kuriam laikui nuo pakeitimų įsigaliojimo, žmonės į dešinę suka daug atsargiau, ir net jei ne visai sustoja, tai bent jau prilėtina automobilius.“

Jo nuomone, pažeidimai nedaromi iš piktos valios. Vairuotojai dažniau pamiršta sustoti prie šviesoforo iš įpročio nei dėl to, kad priešinasi ar maištauja prieš tvarką: „Visi buvo pripratę prie nustatytos tvarkos: pamatę žalią rodyklę ir degantį raudoną šviesoforo signalą visi apsidairydavo ir, jei nėra atvažiuojančių automobilių, rodydavo posūkį į dešinę, iškart sukdavo. Taisyklė pasikeitė, tačiau įpročiai liko, taigi natūralu, kad prie naujos tvarkos reikės priprasti“, – sakė R. Vosylius.

R. Vosylius tvirtino, kad jaunesni vairuotojai pokyčius priima paprasčiau ir lengviau, o vyresniesiems reikia daugiau laiko, o kai kurie jų apie šios taisyklės pakeitimus gal ir visai negirdėjo.

Mažiau kamščių, bet grėsmė saugumui

Kaip pasirodė, vairuotojų pamėgtos rodyklės taisyklė galiojo maždaug dešimt metų, o idėja buvo pasiskolinta iš kitų valstybių, tarp kurių yra ir Lenkija. „Pagrindinis motyvas, paskatinęs rodyklę pritaikyti Lietuvos keliuose, buvo eismo paspartinimas ir transporto kamščių sumažinimas. Taip, rodyklė tuo metu buvo labai geras sprendimas, tačiau tai niekada nebuvo labai saugu“, – pasakojo R. Vosylius.

Jo nuomone, dabar yra sukurta daug inžinerinių priemonių, leidžiančių padidinti sankryžų pralaidumą ir sumažinti transporto spūstis: prie to prisideda ir sumanus sankryžų projektavimas, šviesoforų sureguliavimas ir kitos, taigi dabar prioritetu tapo saugumo keliuose užtikrinimas.

„Anksčiau tokiose sankryžose, degant žaliam šviesoforo signalui, pėstieji turėdavo bėgti per pėsčiųjų perėją, lyg patys pažeidinėtų taisykles ir eitų per raudoną šviesą – taip greitai važiuodavo automobiliai. Taisyklės pakeitimai nulėmė, jog sankryžose dabar daug ramiau: didžioji dalis vairuotojų vairuodami daug budresni ir spėja įsitikinti, kad aplink nėra pėsčiųjų“, – pasakojo R. Vosylius ir pridūrė tikįs, jog taisyklės pakeitimas padeda išvengti eismo nelaimių.

Baudos nėra didelės

KET 76 punktas skamba taip: „Jeigu sankryžoje ties raudonu šviesoforo signalu pritvirtinta lentelė su žalia rodykle, nukreipta į dešinę, vairuotojams leidžiama sukti į dešinę ir degant draudžiamam šviesoforo signalui, tačiau prieš įvažiuodami į sankryžą jie privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, jeigu jų nėra, – prieš pėsčiųjų perėją, šviesoforą ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinus, kad tai yra saugu ir nebus trukdoma kitoms transporto priemonėms ir pėstiesiems, kurių judėjimo kryptį jie kerta“.

Tai reiškia, kad prieš įvažiuodami į sankryžą visais atvejais privalote visiškai sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinę, kad tai yra saugu. Priešingu atveju galite būti nubaustas už važiavimą degant draudžiamam šviesoforo signalui. Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 124 (1) straipsnyje numatyta, kad už šį pažeidimą gali būti skirta bauda nuo 28 iki 86 eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki šešių mėnesių.