Bet anaiptol ne visi dviratininkai laikosi Kelių eismo taisyklių. Saugodami savo sveikatą, gyvybę ir ramybę, kai kurie jų turėtų elgtis kiek atsargiau. DELFI parašė pasipiktinusi skaitytoja Ieva, kuri prisipažino vos nenužudžiusi tetulytės dviratininkės, kuri degant raudonam šviesoforo signalui, švilpė per pėsčiųjų perėją.

„Šiandien vienai tokiai atsipūtusiai tetulytei vos neužbaigiau gyvenimo. Ir visai ne todėl, kad neapsidairau prie perėjų. Iš kur po šimts pypkių, aš galiu numatyti, kad kažkokia vėpla įvažiuos į sankryžą, kai dega raudona šviesa?“ – guodėsi internautė Ieva.

Vilnietė tvirtino, kad moteriškė nė nepasivargino apsidairyti: „Kaip važiavo nuo Baltojo tilto, taip nepristabdžiusi bandė kirsti Goštauto sankryžą, degant draudžiamam šviesoforo signalui. Nežinau, kaip spėjau taip greitai sustoti, nes dviratininkė į kelią įšoko kaip kokia jauna stirna...“

Mergina rašė, jog tuo metu labai išsigando ir nusprendė parašyti, perspėdama automobilių vairuotojus būti atsargesniais, o dviratininkams – elgtis atsakingiau.

„Požiūris „ai, praslysiu“ šiandien vienai moteriškei vos nekainavo gyvybės. Tikiu, kad ji tiesiog važiavo užsisvajojusi, pagauta linksmo rytinio vasaros vėjelio, kedenančio plaukus ir kutenančio kūną po palaidine. Bet ji tikrai nežinojo, kad per perėją dviračiu važiuoti negalima. Tetulytė ne išimtis: per perėjas ir net ne per jas kelią kertančių dviratininkų daugybė. Ne vienas jų nesustoja ir neapsidairo“, – rašė skaitytoja ir priminė visiems dviratininkams taisyklę, kad dviratininkams važiuoti per perėjas draudžiama. Taip pat mergina domėjosi, kas būtų buvę, jei ji nebūtų spėjusi sustabdyti automobilio.

Atsako kaltininkas

Pasidomėjus, kas būtų kaltas šioje situacijoje – tetulytė ar Ieva – Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovė žiniasklaidai Marija Kazanovič tvirtino, kad šiuo atveju vairuotojas ir dviratininkas prieš Kelių eismo taisyklių reikalavimus būtų lygūs.

„Tyrimo metu policijos pareigūnai aiškintųsi, dėl kieno kaltės įvyko eismo įvykis, o tada kaltininkui atsakomybė būtų taikoma priklausomai nuo sužalojimų sunkumo. Nežymus kūno sužalojimas gresia administracine atsakomybe, o nesunkus ir sunkus sužalojimas – baudžiamąja“, – pasakojo M. Kazanovič.

Pasak jos, pagrindinis patarimas visiems eismo dalyviams – laikytis visų reikalavimų, kuriuos nustato Kelių eismo taisyklės. Ne mažiau svarbu atminti, kad eismo dalyvių elgesys yra grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu: tai – saugaus eismo garantas.

„Taip pat artėjant prie sankryžų, dviračių takų, pėsčiųjų perėjų – raginame būti budriais, mažinti greitį, stebėti eismo aplinką“, – sakė M. Kazanovič.

Teisus tas, kuris įrodo savo teisumą

Advokatas Tomas Jurgelionis DELFI tvirtino, kad jei vis tik avarija būtų įvykusi ir mergina būtų partrenkusi dviračiu važiuojančią moterį, teismą laimėtų tas eismo dalyvis, kuris oficialiai įrodytų esąs teisus: „Jei mergina turėtų liudininkų ir oficialiuose parodymuose būtų užfiksuota, kad ji važiavo per sankryžą esant žaliam šviesoforo signalui, o moteris ant dviračio kirto sankryžą esant raudonam, tai vadinasi visa atsakomybė dėl avarijos atiteks nukentėjusiai dviračio vairuotojai“, - pasakojo T. Jurgelionis.

Jam yra tekę dalyvauti panašioje byloje, kai automobilis leidžiamam šviesoforo signalui važiavo per sankryžą ir partrenkė dviratininką su keleiviu. Aukščiausiasis teismas nustatė, kad automobilio vairuotojas, važiuojantis prie leistino signalo gali važiuoti jam leidžiamu greičiu. Jis neprivalo tikėtis, jog kažkas pažeis eismo taisykles ir atsiras sankryžoje esant draudžiamam šviesoforo signalui.

Tačiau T. Jurgelionis pridūrė, jog kartais tiesa nepasiekia teismo salių: „Būna atvejų, kai, tarkime, avarijos liudininkų nėra, o policininkai klaidingai užrašo avarijos laiką protokole. Tada iš miesto savivaldybės gaunami duomenys apie šviesoforo signalą avarijos metu ir pasirodo, jog oficialūs parodymai prieštarauja tam, kas išties nutiko. Tokiais atvejais tikrasis kaltininkas išteisinamas, o nukenčia teisusis.“

Taisykles privalo žinoti ir dviratininkai

Dviratininkai – eismo dalyviai, taigi kiekvienas jų privalo išmanyti ir savo praktikoje taikyti Kelių eismo taisykles. „Pagal Kelių eismo taisykles sankryžose dviratininkams rekomenduojama nulipti nuo dviračių ir kirsti važiuojamąją dalį vedantis dviratį. Taip pat labai svarbu, kad jie visais atvejais sumažintų važiavimo greitį ir vėl judėti pradėtų tik įsitikinę, kad važiuoti saugu ir kad jie netrukdys kitiems eismo dalyviams“, – sakė M. Kazanovič.

Ten, kur eismas nereguliuojamas, dviratininkams privalu praleisti visas transporto priemones, išskyrus tuos atvejus, kai kerta išvažiavimus iš šalia kelio esančių teritorijų, gyvenamosios zonos, kiemo, stovėjimo aikštelės, ar kai kerta važiuojamąją dalį, į kurią kiti vairuotojai suka.

Dviratininkai privalo važiuoti kuo arčiau tako ar juostos dešiniojo krašto. Jei yra dviračių takas, tai dviratininas gali važiuoti tik juo – ne kitur. Vietose su šviesoforais, dviratininkai privalo paisyti šviesoforo signalų, jei šviesoforas neturi dviračio simbolio.

Lietuvos kelių policija primena, kad dviračių vairuotojams yra draudžiama važiuoti važiuojamąja dalimi, jei įrengti dviračių takai, taip pat važiuoti automagistralėmis ir greitkeliais, pėsčiųjų perėjomis, kaip tai darė DELFI skaitytojos aprašyta moteris.

Dviračiai negali vežti keleivių, jei tam nėra specialiai įrengtų sėdėjimo vietų, taip pat – vežti, vilkti ar stumti krovinius, trukdančius vairuoti arba keliančius pavojų kitiems eismo dalyviams. Draudžiama būti velkamiems kitų transporto priemonių ar važiuoti į jas įsikibus.

Lietuvos kelių policija skatina vairuotojus, dviratininkus ir pėsčiuosius stebėti eismą ir jo dalyvius, o pastebėjus Kelių eismo taisyklių pažeidėjus, fiksuoti pažeidimus telefonu, vaizdo registratoriumi ar kitomis priemonėmis ir turimą medžiagą perduoti policijos pareigūnams per policijos elektroninių paslaugų sistemą epolicija.lt.

Policijos duomenimis, per 7 šių metų mėnesius įvyko 124 automobilių susidūrimai su dviratininkais. Žuvo 10 dviratininkų, sužeista 139. Dėl dviratininkų kaltės įvyko 77 įvykiai, jų metu žuvo 3, o sužeisti 76.

Su kokiomis nemaloniomis situacijomis esate susidūręs jūs? Jei patyrėte kažką panašaus, ar jei papiktino vairuotojų, pėsčiųjų ar dviratininkų elgesys, o gal turite nufilmavęs kelių eismo taisyklių pažeidimų ir norėtumėte, kad jas pakomentuotų ekspertas? Savo surinkta vaizdo medžiaga ir mintimis galite dalintis el. paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Saugus eismas“ arba žemiau.


Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (51)