Kada Lietuva pribręs apmokestinti automobilius?

Didžiajai daliai lietuvių nauji automobiliai sunkiai įkandami, todėl dauguma renkasi iš užsienio valstybių įvežtas maždaug 10-15 metų senumo transporto priemones. Autoverslininkai siūlo padėtį taisyti įvedant taršos mokestį, tačiau politikai šio sprendimo priimti nesiskubina.

Lietuvos autoverslininkų asociacijos (LAA) administracijos vadovas Mindaugas Beišys įžvelgė tris priežastis, skatinančias vakarų europiečius parduoti naudotus automobilius: nusidėvėjimas, automobiliui senstant augantys taršos mokesčiai, nelaimingi atsitikimai, nepataisomai sugadinę mašiną.

LAA atstovo manymu, blogiausia, kai Lietuvą pasiekia daužti automobiliai. Pasak jo, rimtą avariją patyręs automobilis tampa atlieka, kurią reikia iš karto demontuoti. Tačiau lietuviai daužtas transporto priemones suremontuoja ir prikelia antram gyvenimui.

„Muliažas, neatitinkantis jokių saugumo reikalavimų, atsiduria viešajame eisme. Ir žmogus džiaugiasi, kad neva gali važiuoti, bet paskui mes matome, kad avarijoje toks automobilis subyra į trupinius ir iškarto žūva po tris – keturis žmones. Mes mokam save apgaudinėti“, - teigė M. Beišys.

Saugumą keliuose siūlo didinti įvedant taršos mokestį

Per nepriklausomybės laikotarpį, pašnekovo teigimu, taip ir nebuvo sukurta strategija, kaip reikėtų suvaldyti automobilių parko senėjimą. Tačiau, anot jo, išeitis labai paprasta – pagrindiniu reguliuojančiu instrumentu turėtų tapti fiskalinės priemonės. Esą įvedus automobilio taršos mokestį, kuris būtų apskaičiuojamas pagal CO2 gramą kilometrui, padėtis iškart pasikeistų. Kuo senesnis automobilis, tuo daugiau į aplinką jis išskiria CO2, todėl ir mokesčiai senoms transporto priemonėms nebūtų maži.

LAA duomenimis, 19 ES valstybių galioja CO2 emisijos parametru pagrįsti mokesčiai. Kitos šalys taip pat taiko mokesčius, kurie yra paremti kitais parametrais: transporto priemonės (TP) amžius, TP galia, TP kaina, TP svoris, TP variklio darbinis tūris arba keleto parametrų kombinacija. Iš viso 23 ES valstybės taiko transporto priemonių mokesčius. Išimtis yra tik Čekija, Estija, Slovakija ir Lietuva.
Taršos mokesčio nebuvimas, M. Beišio žodžiais tariant, ne tik neleidžia automobilių parkui atjaunėti, bet ir skatina nevaldomą jo augimą, kuris jau dabar yra gerokai per didelis.

„Pagal tai, kiek automobilių tenka 1000 gyventojų, esame viena labiausiai motorizuotų valstybių Europoje. Esame maždaug 7-oje vietoje. Aplenkėme netgi Vokietiją. Keistai skamba, bet sugebėjome. Pagal motorizacijos augimą per 10 metų Europoje esame absoliutūs lyderiai. Per 10 metų išaugome 1,8 karto. Nė viena valstybė tokiu greičiu neauga. Augimas vyksta stichiškai“, - svarstė pašnekovas.

Ministerija viltis deda į griežtesnę techninės apžiūros tvarką

Anot M. Beišio, taršos mokestis neįvedamas dėl politinės valios trūkumo ir nenoro priimti nepopuliarų sprendimą, paliesiantį didžiąją dalį gyventojų. Šio mokesčio nebuvimą jis vadina „pigiu bandymu įsiteikti vairuotojui“. Taip pat M. Beišys pridūrė, kad dėl naujojo mokesčio neišgalintiems įsigyti arba išlaikyti automobilį tektų rinktis viešąjį transportą, kurio paslaugų kokybė dėl išaugusio vartojimo būtų priversta gerėti.

Susisiekimo ministerija įžvelgia kitą priežastį, kodėl sensta autoparkas. Esą tam didžiausią įtaką daro žemas lietuvių darbo užmokestis: „Galimybė įsigyti naują automobilį visų pirma priklauso nuo perkančiojo finansinių išteklių. Lietuvos žmonių darbo užmokestis lyginant su ES vidurkiu yra gerokai mažesnis, todėl ir galimybė nusipirkti naują automobilį yra daug mažesnė.“

Vis dėlto ministerija nesiskubina siūlyti įvesti taršos mokestį. Savo atsiųstame komentare ji aiškina, kad atnaujinti automobilių parką siekiama pasikeitusia techninės apžiūros tvarka: „Susisiekimo ministerija ne kartą yra akcentavusi, kad mūsų siekiamybė – techniškai tvarkingas, kaip įmanoma naujesnis šalies automobilių parkas. Akivaizdus žingsnis tokio parko link – nauji motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techniniai reikalavimai, atitinkantys ES keliamus standartus. Kovo 1 dieną įsigalioję reikalavimai bus taikomi atliekant automobilių, kitų motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją techninę apžiūrą. Jie užtikrins išsamesnę transporto priemonių stabdžių sistemos, vairo mechanizmo, ratų ir padangų patikrą, pagerins automobilių techninę būklę, leis mažinti netvarkingų ir nesaugių automobilių skaičių.“

Avaringumą lemia vairuotojų, o ne automobilių amžius

Draudimo kompanijos „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo Kasko draudimo skyriaus vadovė Asta Andriukaitienė, komentuodama statistiką, teigė, kad automobilių amžius tiesioginės įtakos eismo įvykių dažnumui neturi.

Anot jos, avarijų dažnis kur kas labiau priklauso nuo draudėjo amžiaus. „Iš 100 apsidraudusių kasko draudimu jaunesnių nei 22 metų vairuotojų, dėl eismo įvykio kreipiasi 53, o tarp vyresnių nei 50 metų vairuotojų – 38 iš 100 apdraustųjų“, – komentavo pašnekovė.

Jos teigimu, naujų automobilių pardavimo nuosmukį jaučia ir draudikai – 2012 m. naujų automobilių apdrausta pastebimai mažiau.

Smukus naujų automobilių rinkai, 2012 m. didžiausia draudimo kompanijos apdraustų automobilių dalis – 4-6 metų senumo.

E. Masiulis: taršos mokesčio reikia, bet visuomenė tam dar nepasiruošusi

Buvęs susisiekimo ministras, Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis teigė, kad Lietuvos automobilių parkas nejaunėja dėl trijų priežasčių: žemų visuomenės pajamų, dėl perkantiems naujus automobilius negrąžinamo pridėtinės vertės mokesčio ir dėl to, kad nėra įvesto taršos mokesčio.

„Na, matot, mes irgi turėjom atsižvelgt į realią situaciją visuomenėje. Negali paimt ir apmokestinti automobilių, sakykim, taikant tą sistemą, kad senesni automobiliai moka daugiau, nes visuomenė nepasiruošusi tam dalykui šiandien – neturi tam papildomų pinigų. Antra, mes susitikinėjome su naujų automobilių importuotojų asociacija ir tarėmės dėl iniciatyvų, kad reiktų grįžti prie nuostatos, kad reiktų leisti fiziniams asmenims, įsigijusiems naują automobilį, įsigyti pridėtinės vertės mokestį. Tam vėl pritrūko politinės valios, nes tuo metu reikėjo spręsti valstybės stabilumo klausimus, nes bet kokios mokestinės lengvatos tuo metu didino biudžeto deficitą“, - komentavo Seimo narys, paklaustas, ką einant ministro pareigas darė, kad automobilių parkas atjaunėtų.

Vis dėlto E. Masiulio manymu, įtikinti lietuvius atsisakyti automobilių ir persėsti į viešąjį transportą – rimtas iššūkis. Kita vertus, anot jo, tai būtų įmanoma tik tuo atveju, jei toks susisiekimas būtų patogesnis nei yra dabar.

„Lietuviai turi gilias automobilizmo tradicijas. Akivaizdu, kad lietuviai myli automobilius, todėl labai sunku performuoti jų įpročius ir bent dalį žmonių persodinti į viešąjį transportą. Viešojo transporto infrastruktūra didžiuosiuose miestuose nėra pakankamai gerai išvystyta ir labai patogi, kad būtų motyvacija važiuoti. Galiu pasakyti, kad kai dirbau susisiekimo ministru paleidome patogų traukinį Vilnius – Kaunas, ne vienas ir ne du vairuotojai, kurie iki tol reguliariai važinėdavo automobiliais, pradėjo naudotis traukiniu. Suorganizavus kokybišką viešojo transporto paslaugą, gali žmones paskatinti mažiau naudotis automobiliais“, – aiškino politikas.