Vis dėlto, anot jo, pavojingiausia yra žiemos pradžia – prie skaudžių nelaimių gali privesti pavėluotas žieminių padangų pakeitimas. Draudikai aiškina, kad avaringumas padidėja ir šventinėmis dienomis.
,,Gal vasarą žmonės per daug atsipalaiduoja? Atostogaujant daug laiko praleidžiama keliaujant. Veiklos netrūksta – iškylos, išvykos, renginiai. Galbūt šiek tiek nerūpestingumas jaučiasi. Be abejo, vasarą avaringumą padidina alkoholio padauginę piliečiai. Kai šilta, motyvacija gamtoje vartoti alkoholį su draugais ar giminėm yra didesnė. Padauginus alkoholio neišvengiama eismo įvykių“, – aiškino V. Švedas.
Pernai avaringiausi buvo lapkričio ir gruodžio mėnesiai. Lenktynininko tai nenustebino. Anot jo, kiekvienais metais pirmasis sniegas pareikalauja nemažai aukų.
Avaringumą didina tai, kad vairuotojai deramai neįvertina kelio dangos, laiku nepasikeičia žieminių padangų.
,,Atsiminkime praeitų metų žiemą. Lapkritį sniego mes nematėm, todėl dalis vairuotojų nematė didelio reikalo keisti padangų. Pirmas sniegas atneša labai daug eismo įvykių, kadangi žmonės nebūna pripratę prie pasikeitusių eismo sąlygų, neįvertina kintančių aplinkybių, slidaus kelio. Sausio mėnesį daugmaž žmonės apsipranta su žiemos sąlygomis. Svarbiausia spėti persikvalifikuoti – būti 10 kartų atsargesniems, 9 kartus pasitikrinti, koks yra kelias“, – dėstė lenktynininkas.
Jo nuomone, žiemos pradžioje avaringumą gali padidinti nauji vairuotojai, kuriems niekad nėra tekę važiuoti slidžiu keliu. Nepatyręs vairuotojas, neįvertinęs savo jėgų, automobilio galimybių, gali sukelti eismo įvykį.
Draudimo bendrovės ,,Gjensidige Baltic“ Transporto žalos sureguliavimo skyriaus vadovas Agnius Gučius taip pat pastebėjo, kad vairuotojus dažniausiai iš vėžių išmuša pirmasis plikledis ir sniegas.
,,Vasarą rimtesnių avarijų daugiau įvyksta užmiestyje. Tai sąlygoja atostogautojai, palikę didmiesčius“, – tikino A. Gučius.
Bendrovės duomenimis, didesnis avaringumas pastebimas ne tik žiemos pradžioje, bet ir švenčių dienomis bei ilgaisiais savaitgaliais.
