Pagerintos sąlygos investicinėse priemonėse

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) skatina žemdirbių, ypač smulkių, vienijimąsi į kooperatyvus, kurie suteikia daugiau galimybių išlikti rinkoje ir išlaikyti ūkių gyvybingumą bei gamybos efektyvumą.

Dabar Lietuvoje veikia 60 pripažintų žemės ūkio kooperatyvų. ŽŪM 2020 m. pripažino 27 kooperatyvus, 2021 m. – 26 kooperatyvus, 2022 m. – 32 kooperatyvus ir 2023 m. – 29 kooperatyvus.

Pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams yra sudarytos palankios galimybės gauti investicinės paramos. Jie gali teikti paramos projektus pagal SP intervencines priemones: „Investicijos į žemės ūkio valdas“, „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“ ir „Labai smulkių ūkių plėtra“. Kadangi šiomis priemonėmis gali pasinaudoti skirtingo ekonominio dydžio ūkiai, atitinkamai numatytas ir skirtingas paramos intensyvumas bei suma.

Vykdant projektų atranką, SP intervencinėse priemonėse pripažintų žemės ūkio kooperatyvų projektams suteikiami atrankos balai, taip pat – ir jų nariams. Taip pat sudaryta galimybė balus gauti kooperatyvams ir pagal kitus atrankos kriterijus – pagal jų narių atitikimą atrankos kriterijams.

Be to, yra supaprastintos paramos gavimo sąlygos – netaikomas reikalavimas žemės ūkio valdos įregistravimui ir dydžiui, todėl kooperatyvas turi galimybę pasirinkti priemonę, kurioje dalyvauti – su didesniu intensyvumu ar su didesne paramos suma.

Kai teikiama parama investicijoms į valdas pagal KPP, pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, įgyvendinantiems kolektyvines investicijas, paramos intensyvumas yra didesnis 20 proc., taip pat pripažintų žemės ūkio kooperatyvų projektams suteikiami atrankos balai, taip pat – ir jų nariams.

Dar vienas privalumas kooperatyvams – sudaryta galimybė, kai jau skirta investicinė parama, kreiptis lengvatinės paskolos apyvartiniam kapitalui (jos dydis negali viršyti 200 tūkst. Eur).

Atsirado lengvata finansavimo atžvilgiu, kai paramos prašoma naujų pieno ūkio fermų statybai, – nustatytas fiksuotasis įkainis išskaidytas pagal darbų grupes (pvz.: žemės darbai, pamatai, grindys, sienos ir pan.). Iš viso nustatytos 8 darbų grupės ir sudaryta galimybė kreiptis paramos užbaigus atitinkamą darbų etapą.

Investicijoms į perdirbimą padidinta atrankos balų suma

Pakeistos paramos teikimo sąlygos ir prašant paramos pagal KPP investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą.

Atrenkant projektus, kooperatyvams balų suma padidinta nuo 10 iki 25 balų. Kai pripažinti žemės ūkio kooperatyvai įgyvendina kolektyvines investicijas, skiriamos didesnės galimos paramos sumos projektui ir laikotarpiui. Be to, kooperatyvams rinkodaros tikslais sudaryta galimybė įsigyti pienvežius ir teikti pieno supirkimo paslaugą savo kooperatyvo nariams.

Kaip ir anksčiau, kooperatyvams netaikomas apribojimas gaunamoms pajamoms – kitiems pareiškėjams yra reikalavimas gauti 50 proc. pajamų iš perdirbimo veiklos arba rinkodaros.

ŽŪM daug dėmesio skiria pieno sektoriui, kuriame yra nemažai smulkių pieno gamintojų. Jų kooperacija skatinama ne tik teikiant paramą per investicines priemones, bet ir tiesioginėmis išmokomis. Jeigu pieno ūkis yra pripažinto kooperatyvo narys, nuo 2024 m. tokiam ūkiui, kuris gauna susietąją paramą už pieninių veislių karves, bus mokamas apie 30 Eur priedas už kiekvieną karvę, bet ne daugiau kaip už 150 pieninių karvių.

Kooperatyvai raginami įsitraukti į trumpąsias tiekimo grandines

Žemdirbių bendradarbiavimas ir kooperavimasis skatinamas teikiant paramą trumposioms maisto tiekimo grandinėms vystyti vietos rinkose. Šalies vartotojai vertina mūsų žemdirbių pagamintus produktus, tad į trumpąsias tiekimo grandines itin paranku įsitraukti labai smulkiems, smulkiems ir vidutiniams ūkiams. Čia dalyvauti ūkiai kviečiami jungtinės veiklos sutarties pagrindu arba kartu su juos vienijančiais kooperatyvais.

Pagal KPP priemonės ,,Bendradarbiavimas“ veiklos sritį ,,Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ žemdirbiai skatinami savo užaugintą ir pagamintą produkciją realizuoti vietinėje rinkoje už konkurencingesnę kainą, tiesiogiai arba pasitelkiant ne daugiau kaip 1 tarpininką.

Nuo šių metų pradžios, nacionaliniu mastu reglamentavus trumpųjų maisto tiekimo grandinių apibrėžtį, tikėtina, kad ūkininkai ar kooperatyvai, kaip trumpųjų maisto tiekimo grandinių dalyviai, galės lengviau įsitraukti į viešuosius pirkimus ir produktus realizuos pasinaudodami neskelbiamų derybų būdu.

Siekiant labiau suaktyvinti ūkius dalyvauti trumposiose maisto tiekimo grandinėse, kuriamas mokymų ir bendradarbiavimo el. įrankis, kurio pagalba ūkininkai galės ieškoti partnerių ir (ar) galimų pirkėjų tiek viešajame, tiek ir privačiame sektoriuose, kurti naujas trumpąsias tiekimo grandines.

Trumpųjų tiekimo grandinių dalyviams labai svarbūs įvairūs produkcijos realizavimo kanalai. Siekiant išplėsti žemės ūkio ir maisto produktų realizaciją vietos rinkose, sudarytos galimybės ūkininkams inicijuoti didesnės apimties trumpą tiekimo grandinę sudarant sutartis su viešojo maitinimo ar viešąsias paslaugas teikiančiomis organizacijomis dėl žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo.

Parama trumposioms tiekimo grandinėms vystyti teikiama pagal tris modelius: įprastam kelių ūkio subjektų bendradarbiavimui skiriama 150 tūkst. Eur; kooperuojantis, orientuojantis į viešąsias paslaugas teikiančių organizacijų aprūpinimą maisto produktais, dalyvaujant viešųjų pirkimų sistemoje – 250 tūkst. Eur; kai kuriamos didelės apimties trumpos tiekimo grandinės – logistikos centrai, galima tikėtis paramos nuo 700 tūkst. Eur (naudojant esamą logistikos infrastruktūrą) ir iki 1 500 tūkst. Eur – statant naują logistikos infrastruktūrą.

Gali prašyti „Invega“ garantijų

Kooperatyvai, kai ir kiti ūkio subjektai, kurių veikla susijusi su žemės ūkiu, žemės ūkio produktų gamyba ir perdirbimu, miškininkyste, kaimo plėtra, akvakultūra ir žuvininkyste, neturintys ar turintys nepakankamai turto, kurį galėtų įkeisti finansų įstaigai, gali prašyti UAB „Invega“ individualios garantijos. Už jos suteikimą mokama garantinė įmoka, kurios, kai paskola imama ir (ar) finansinės nuomos (lizingo) paslaugos teikiamos investicijoms finansuoti, iki 75 proc. kompensuojama.

Be to, ūkio subjektams, paėmusiems paskolas ir (ar) pasinaudojusiems finansinės nuomos (lizingo) paslaugomis su „Invegos“ individualia garantija investicijoms finansuoti, kompensuojama 80 proc. sumokėtų palūkanų už ne ilgesnį kaip 36 mėn. laikotarpį.