Pripažintiems kooperatyvams ir jų nariams paskatų numatyta ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) priemonėse.

Atvertų kelią kooperatyvams pritraukti daugiau investicijų

ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Maisto pramonės ir kooperacijos skyriaus vyriausiasis specialistas Jonas Gritė įvardijo, kokias pagrindines minėto įstatymo nuostatas yra siūloma keisti.

Pirmoji nuostata yra susijusi su kooperatinių bendrovių narių investuotojų reglamentavimu, kuris praplėstų kooperatinių bendrovių skolinimosi galimybes.

„Šiuo metu kooperatinės bendrovės neturi galimybės priimti narių investuotojų, kuriems, kitaip nei kitiems nariams, nebūtų privaloma vykdyti apyvartos su kooperatine bendrove. Norime numatyti galimybę kooperatinėms bendrovėms priimti narius, kurie pasirinktinai galėtų tik atlikti investiciją ir taip prisidėti prie kooperatyvų plėtros. Tai padidintų kooperatyvų investicijų pritraukimo ir investavimo galimybes“, – aiškino ŽŪM atstovas.

Kitas siūlymas, skirtas ne tik žemės ūkio kooperatyvų skaidrinimui, – tai susijusių asmenų termino bei susietumo reikalavimų reglamentavimas, kuris apribotų galimai dirbtinai kuriamų kooperatyvų atsiradimą.

Siūloma numatyti tiesiogiai giminystės ar verslo ryšiais tarpusavyje susijusių kooperatinės bendrovės narių maksimalų leidžiamą procentą nuo visų narių skaičiaus. Pasak J. Gritės, įstatymo projektu numatoma nuostata, kuri užtikrintų, kad susiję asmenys sudarytų ne daugiau kaip 40 proc. nuo visų kooperatinės bendrovės narių skaičiaus. Numatomi tam tikri kriterijai, pagal kuriuos būtų atrenkama, ar kooperatinės bendrovės nariai yra susiję, ar ne. Susietumo kriterijaus taikymas leistų apriboti tų kooperatinių bendrovių steigimąsi, kurios kuriasi tik dėl mokestinių lengvatų, o ne siekdamos tikrųjų pagrindinių kooperacijos tikslų – palankesnių produkcijos realizavimo galimybių nariams, kooperatyvo suteikiamos socialinės naudos bendruomenei bei kitų tiesioginę vertę nariams kuriančių privalumų.

Įstatymo projektu siūlomas dar vienas patobulinimas – žemės ūkio kooperatinių bendrovių pripažinimo kriterijų tikslinimas, numatant, kad daugiau kaip 50 proc. kooperatinės bendrovės pajamų sudarytų pajamos iš žemės ūkio veiklos.

„Norima, kad žemės ūkio kooperatinės bendrovės didesnę dalį pajamų gautų iš žemės ūkio veiklos, o ne prekybos, tarpininkavimo ar kitų ne žemės ūkio veiklų, taip užtikrinant, kad žemės ūkio kooperatinės bendrovės kurtų pridėtinę vertę būtent tiesiogiai žemės ūkio sektoriui“, – teigė J. Gritė.

Dar vienas svarbus keitimas – siekis numatyti proporcingesnę kooperatinių bendrovių atsiskaitymo su nariais, pasitraukiančiais iš kooperatinių bendrovių veiklos tvarką. Siūloma leisti nariams, pasitraukusiems iš kooperatyvo veiklos einamaisiais metais, išmokėti kooperatyvo pelno dalį proporcingai to nario tais metais kooperatyve išbūtų dienų skaičiui, taip pat leisti atitinkamai paskirstyti kooperatyvo patirtus nuostolius. Tai sudarytų prielaidas žemės ūkio kooperatyvams teisingiau atsiskaityti su savo nariais jiems pasitraukus iš kooperatyvo veiklos ne tik finansiniams metams pasibaigus, bet ir metų eigoje.

Jau pakeista balsavimo ir dividendų mokėjimo tvarka

Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymas ir poįstatyminiai aktai buvo tobulinti ir anksčiau. 2022 m. lapkričio 8 d. įsigaliojo nuostatos, kuriomis buvo palengvinta kooperatyvo narių balsavimo, supaprastinta visuotinio narių susirinkimo organizavimo ir pakeista dividendų mokėjimo tvarkos.

ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Maisto pramonės ir kooperacijos skyriaus vyriausiasis specialistas Robertas Pikšrys pabrėžė, kad poreikis keisti minėtą įstatymą atsirado siekiant tobulinti kooperatinių bendrovių veiklą, valdymą ir kontrolę.

Pokyčiais buvo įtvirtinta kooperatyvo nario teisė įstatuose nustatyta tvarka perleisti jam priklausančią balsavimo teisę kitam asmeniui, su juo sudarant balsavimo teisės perleidimo sutartį arba paprastos rašytinės formos įgaliojimu paskirti įgaliotinį, atstovausiantį jam narių susirinkime. Iki tol kooperatyvo narys negalėdavo išreikšti savo nuomonės per kitą dalyvį sudarant paprastos rašytinės formos įgaliojimą ir juo paskiriant įgaliotinį. Tinkamais buvo laikomi tik notariškai patvirtinti įgaliojimai arba balsavimo teisės perleidimo sutartys.

Taip pat buvo sudarytos galimybės kooperatyvo nariams balsuoti raštu, pildant balsavimo biuletenį, kooperatyvo įstatuose numatyta tvarka. Visuotinius narių susirinkimus galima organizuoti ir juose balsuoti nuotoliniu būdu, užtikrinant informacijos saugumą. Kooperatyvo nariai gali susirinkime dalyvauti ir balsuoti atviru balsavimu elektroninėmis ryšio priemonėmis, išskyrus, kai turi būti balsuojama slaptai.

Pakeistas ir reikalavimas dividendams mokėti iki 10 proc. grynojo pelno. „Tokia prievolė buvo panaikinta – kooperatyvas gali savo įstatuose nusimatyti maksimalią galimą paskirstyti grynojo pelno dalį. O nuostoliui dengti pirmiausia yra naudojamas atsargos (rezervinis) kapitalas. Likusios nuostolio dalies dengimo tvarka nustatoma kooperatinės bendrovės įstatuose“, – aiškino ŽŪM atstovas.

Privalumai kooperatyvams Strateginio plano priemonėse

Šiuo metu pripažinta apie 60 žemės ūkio kooperatinių bendrovių, jos gali pasinaudoti sudarytomis palankiomis galimybėmis kreiptis ir gauti investicinės paramos pagal SP intervencines priemones: „Investicijos į žemės ūkio valdas“, „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“ ir „Labai smulkių ūkių plėtra“.

Šios priemonės orientuotos į skirtingo ekonominio dydžio ūkius, todėl atitinkamai numatytas ir skirtingas paramos intensyvumas bei suma.

Kai yra atrenkami paramos projektai, SP intervencinėse priemonėse pripažintų žemės ūkio kooperatyvų projektams suteikiami atrankos balai, taip pat – ir jų nariams. Kooperatyvai balus gali gauti ir pagal kitus atrankos kriterijus – pagal jų narių atitikimą atrankos kriterijams.

Taip pat pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams yra supaprastintos paramos gavimo sąlygos – netaikomas reikalavimas žemės ūkio valdos įregistravimui ir dydžiui, todėl kooperatyvas turi galimybę pasirinkti priemonę, kurioje dalyvauti – su didesniu intensyvumu ar su didesne paramos suma.