VPS temos – nuo turizmo, tvaraus verslo ir „žaliosios“ ekonomikos regionuose skatinimo iki socialinės įtraukties, nevyriausybininkų aktyvinimo ir sveikatinimo poreikių tenkinimo. Štai rokiškėnų VPS pagrindinė ašis – verslumo galimybių auginimas, siekiant stiprinti kaimiškų vietovių gyvybingumą.
Temą pasufleravo paradoksai
Rokiškio r. VVG savo jėgomis parengtai „Verslumo galimybių auginimo strategijai“ 2023–2029 m. įgyvendinti skirta 1570 820 Eur paramos lėšų. Kodėl rokiškėnai susitelkė į verslumą?
„Atlikus tyrimą ir įvertinus ankstesnio laikotarpio strategijos rezultatus, matomi tam tikri įdomūs paradoksai: nors rajone turime gana daug darbo vietų, nes yra vystoma pramonė, į akis krenta didelis nedarbas. Taigi sistemoje kažkas negerai. Bet jokiu būdu nereikėtų kaltinti gyventojų, kad jie nesirenka darbo vietų rajono centre, nes galbūt jie neturi galimybės kasdien atvykti į darbą ir grįžti namo. Peršasi mintis, kad reikia pagal galimybes inicijuoti ir kurti darbo vietas toje teritorijoje, kur žmonės gyvena“, – teigė VPS administravimo vadovė Raimonda Stankevičiūtė-Vilimienė.
Ji akcentavo Rokiškio rajono ypatybę – jis atokus, plyti didelėje teritorijoje, todėl suteikti gyventojams viešąsias paslaugas, juos aptarnauti yra gana sudėtinga. Kitas svarbus niuansas, kad šioje teritorijoje didesnė dalis žmonių gyvena ne rajono centre, bet kaimiškose vietovėse (Rokiškio r. VVG teritorijoje gyvena apie 15, 9 tūkst. žmonių). Dar reikia įvertinti ir gana liūdną statistinį dėmenį – vidutinis rajono gyventojų amžius yra 51 m.
„Jeigu nėra mobilumo, tai dėl visų paslaugų, susijusių su šeima, kaimo žmonės yra labai nuskriausti, jei tos paslaugos neorganizuojamos kaimiškoje teritorijoje. Juolab kad mūsų kraštas stipriai sensta ir visa našta dėl senėjančios bendruomenės kels atitinkamų problemų“, – pastebėjo Rokiškio r. VVG vietos plėtros strategijos administravimo vadovė.
Išgryninta pagrindinė kryptis
R. Stankevičiūtė-Vilimienė akcentavo, kad rengiant vietos plėtros strategiją buvo įvertinti ir statistiniai duomenys, ir valstybės strateginiai dokumentai, ir nacionalinės regioninės politikos prioritetai, ir Panevėžio regioninis bei Rokiškio rajono savivaldybės strateginiai planai. Ir svarbiausia – atlikta gyventojų apklausą bei įsiklausyta, kas jiems labiausiai aktualu ir skauda.
„Važinėjome su bendruomeninėmis organizacijomis ir kitais nevyriausybininkais į kiekvieną seniūniją, aptarėme statistinius ir apklausos duomenis, išgirdome, kas jiems yra svarbiausia ir aktualiausia. Žmonės pirmiausia kelia infrastruktūros stokos problemas: vandentiekio ir kanalizacijos, socialinių paslaugų, mobilumo ir viešojo susisiekimo“, – vardijo VPS administravimo vadovė.
Viską įvertinus ir išdiskutavus tikslinėse grupėse su specialistais, buvo išgryninta strategijos tema – verslumo galimybių auginimas. „Suprantame, kad gavus daugiau kaip 1,5 mln. eurų paramos, itin didžiulių darbų nenuveiksime, todėl turėjome apsiriboti ir išsigryninti, ką galėtume su tokia suma tikslingiausiai padaryti. Tad sieksime sustiprinti kaimo teritorijos gyvybingumą per verslumo galimybių auginimą“, – sakė R. Stankevičiūtė-Vilimienė.
Dėmesys nevyriausybinio sektoriaus aktyvinimui
Strategijoje išskirtos 3 prioritetinės kryptys: palankių sąlygų verslumui skatinimas per viešųjų paslaugų plėtojimą; privataus verslo stiprinimas VVG teritorijoje; NVO socialinio verslo kūrimas ir plėtojimas.
Europinė patirtis rodo, kad kuo daugiau viešųjų paslaugų savivaldybėse siekiama perduoti nevyriausybiniam sektoriui. VPS administravimo vadovei tokia mintis priimtina, bet, jos pastebėjimu, Lietuvoje, ypač kaimiškose vietovėse, tokio proveržio neįvyko, nors jis buvo planuotas. Ir dabar jis nelabai skinasi kelią, nes savivaldybės turbūt nelabai supranta šios misijos. Matyt, įsivaizduojama, kad biudžetinės įstaigos tai gali padaryti geriau. Pasak jos, nebūtinai taip yra, nes kuo didesnė teritorija dėl jos atokumo, tuo labiau brangsta žmogaus aptarnavimo joje, tad kuo daugiau paslaugų teikėjų, pritraukus nevyriausybinio sektoriaus paslaugas, tuo didesnės galimybės žmonėms tas paslaugas gauti.
„Todėl ir numatėme vieną prioritetinių priemonių – palankių sąlygų verslumui skatinimas per viešųjų paslaugų plėtojimą. Siekiame, kad stiprėtų nevyriausybinis sektorius, aptarnaudamas senolius, dėl senėjimo turinčius įvairių poreikių, gal pavyktų šiek tiek pajudinti ir gyventojų mobilumą, nes žmonėms dažnai tenka važiuoti į Rokiškį tvarkyti įvairių reikalų. O galbūt išspręstume galimybę darbingo amžiaus žmonėms rinktis darbo vietas Rokiškyje, jeigu jų senais tėvais arba mažais vaikais pasirūpintų sustiprėjusios nevyriausybinės organizacijos, įkurdamos senjorų ar vaikų dienos centrus. Tai sudarytų galimybes darbingo amžiaus žmonėms dirbti ir pasilikti gyventi kaimiškoje teritorijoje ir nesikrauti lagaminų ir važiuoti į miestą arba dar blogiau – į kitą šalį“, – kalbėjo VPS administravimo vadovė.
Kita priemonė, susijusi su nevyriausybininkais, – NVO socialinio verslo kūrimas ir plėtojimas, tam dėmesio nestokota ir ankstesnėje strategijoje. „Nevyriausybininkai neturi tvarių finansinių šaltinių savo veiklai, todėl jiems keblu planuoti ir plėtotis. O socialinis verslas, tikiu, kad gali sudaryti galimybes per savo veiklą užsitikrinti tvarius finansavimo šaltinius“, – teigė R. Stankevičiūtė-Vilimienė, pabrėžusi, kad daugiausia lėšų visgi bus skiriama verslui kurtis kaimiškoje teritorijoje, kad žmonės galėtų susikurti ne tik darbo vietas netoli namų sau, bet gal ir kaimynui.
Už atokumą – daugiau balų
Rokiškėnų atstovė akcentavo, kad naujoje strategijoje įvestas naujas projektų atrankos kriterijus – atokumo. Kuo pareiškėjas atokiau gyvena nuo Rokiškio miesto, tuo didesnį balą jo projektas gali gauti per atranką. Taip norima paskatinti įsitraukti ir gerinti savo gyvenamąją aplinką atokių rajono vietų gyventojus.
Svarbūs teritorinio bendradarbiavimo, partnerystės kriterijai. „Ypač kuriant socialines paslaugas, kad pareiškėjai galvotų ir apie bendradarbiavimą su kaimynais, kitaip tariant, kad nekurtų tik sau, bet pagalvotų ir apie savo aplinką. Jeigu nevyriausybininkai įgyvendina projektus labai ribotoje lokalioje teritorijoje, svarbu, kad apie tai žinotų ir vietos valdžia, ir vietos verslas. Galbūt iš to susiformuotų sinergija, kai du plius du yra ne keturi, o jau penki. Dar bandome išnaudoti ir pritraukti mūsų rajono stiprybę – gamtos ir istorijos paveldą“, – teigė R. Stankevičiūtė-Vilimienė.
VVG laisvai planavo priemonių rodiklius
VVG vietos plėtros strategijos yra remiamos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano priemonę „Bendruomenių inicijuota vietos plėtra – LEADER“. Tam numatyta beveik 74,9 mln. Eur.
Lietuvoje yra 49 VVG, kurios apima visas šalies kaimiškąsias teritorijas. Visų jų parengtos VPS yra patvirtintos.
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Europos Sąjungos reikalų r paramos politikos departamento Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus vedėja Ilona Javičienė atkreipė dėmesį į naujovę – šiame laikotarpyje, skirtingai nei Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonėje „LEADER programa“, VVG yra suteikta galimybė laisvai pagal teritorijose identifikuotas problemas modeliuoti priemones ir jų įgyvendinimo rodiklius bei rodiklių kiekybines reikšmes.
„Jeigu 2014–2020 m. buvo užsibrėžta, kad 73 proc. strategijos turi būti skirta darbo vietoms kurti, ekonominėms veikloms, tai šiame laikotarpyje tokio ribojimo nėra, pačioms VVG leista pasirinkti rodiklius ir kokiomis priemonėmis jie bus pasiekti. Visi privalomi rodikliai, iš kurių galima rinktis, yra nustatyti Strateginiame plane“, – aiškino ŽŪM atstovė.
Dar viena naujovė – kitoks rodiklių planavimo būdas. „Jeigu KPP 2020–2014 m. rodikliai buvo nustatyti iš anksto, nurodyta, kiek turi būti sukurta darbo vietų pagal „LEADER programą“, pagal naują modeliavimą pirmiausia atrenkame strategijas, sukaupiame jų planuojamus rodiklius ir jais papildysime Strateginį planą“, – teigė I. Javičienė.
VVG vietos plėtros strategijų temos išsiplėtė: orientuojamasi ne tik į socialinės atskirties, skurdo mažinimą, ekonomikos ir paslaugų skatinimą kaimiškose teritorijose, dabar atsirado galimybė įgyvendinti ir bioekonomikos, aplinkosauginius, klimato kaitai palankius bei į atsinaujinančius išteklius orientuotus projektus.
Daugelis VVG rinkosi temines strategijas, nors temos pasirinkimas nebuvo privalomas, bet už tai buvo skiriami papildomi balai atrenkant strategijas.
Pašnekovė pabrėžė, kad ankstesniais finansiniais laikotarpiais parama VVG buvo skiriama daugiausia dėmesio ir svorio skiriant VVG teritorijos gyventojų skaičiui. Šiam laikotarpiui pasiūlyta kitokia metodika, kuri orientuota į socialinius rodiklius,– registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykį ir skurdo rizikos lygį.
„Dabar ir nedidelė pagal gyventojų skaičių VVG gali gauti gana nemažą pinigų sumą įgyvendinti pokyčiams savo teritorijoje“, – pastebėjo ŽŪM atstovė.
