Gali įkurti ir akredituoti rizikos valdymo fondą
Žemės ūkio rizikos valdymo fondai yra žemdirbių savitarpio pagalbos priemonė, kuri gali padėti, kai ūkį ištinka nesėkmė – ar dėl netikėtų gamtos stichijų padarinių, ar tiesiog kriziniu laiku, kai pajamos sumažėja dėl reikšmingų kainų svyravimų.
Tai ne tik savanoriška tarpusavio pagalbos, kuri būtų grindžiama narių įnašais ir skirta jų pajamų lygiui palaikyti, bet ir paramos lėšomis remiama priemonė. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ragina žemės ūkio sektoriaus dalyvius steigti tokius fondus ir naudotis parama. Tačiau jų kol kas nėra įsteigta nė vieno, nors šiai priemonei įgyvendinti jau yra sukurta visa reikiama Europos Sąjungos ir Lietuvos teisinė bazė.
Paraiškų paramai gauti bus laukiama iki 2024 m. kovo mėn. pabaigos, tad ūkininkai gali suspėti juos įkurti ir gauti akreditaciją, nes akreditacijai paraiškas galima teikti visus metus.
Paramos gali kreiptis žemės rizikos fondai, kurie turi galiojančią akreditaciją pagal Žemės ūkio rizikos valdymo fondų akreditavimo taisykles. Jose numatyta, kad akredituojamas rizikos valdymo fondas turi būti įkurtas ne mažiau 5 žemės ūkio veiklos subjektų, atitinkančių aktyvaus ūkininko statusą, turėti atskirą sąskaitą, paskirtą administratorių ir patvirtintas veiklos taisykles, paskelbtas NMA interneto svetainėje.
„Kol kas sunku spėti, ar bus pateikta paraiškų pagal šią priemonę, nes nėra įsisteigusių žemės ūkio rizikos valdymo fondų. Jie turėtų būti akredituoti, bet tokių kol kas nėra. Tačiau ūkininkai klausinėja ir domisi tokia galimybe“, – pastebėjo ŽŪM Strateginio planavimo skyriaus vyriausioji specialistė Rimantė Juodenienė.
Kompensuotų sumažėjusias pajamas
ŽŪM atstovė teigė, kad pagal 2014–2020 m. KPP priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pajamų stabilizavimo priemonės (žemės ūkio rizikos valdymo fondai)“ parama skiriama trijų grupių išlaidoms kompensuoti – tokių fondų įnašui į pradiniam kapitalui suformuoti, tiesiogiai su rizikos valdymo fondo veikla susijusioms administracinėms išlaidoms ir fondo narių pajamų sumažėjimui kompensuoti.
„Fondo pradiniam kapitalui suformuoti gali būti kompensuojama iki 1000 eurų vienam nariui, bet ne didesniu kaip 70 proc. paramos intensyvumu. Fondo administracinės išlaidos kompensuojamos per 3 metus: pirmaisiais ne daugiau kaip 20 tūkst. eurų, antraisiais – ne daugiau kaip 18 tūkst. eurų ir trečiaisiais – ne daugiau kaip 16 tūkst. eurų. Ir šiuo atveju reikia įvertinti, kad turėtų būti 70 proc. paramos intensyvumas“, – aiškino R. Juodenienė.
Trečia išlaidų grupė – kompensacijos fondo nariams už patirtus nuostolius, kurie susidaro virš 20 proc. sumažėjus pajamoms, palyginti su praėjusių 3 metų pajamų vidurkiu. „Jeigu, tarkime, už 2023 metus fondo nariai paskaičiuoja, kad jų pajamos sumažėjo daugiau nei 20 proc., palyginti su vidutinėmis 2022, 2021 ir 2020 metų pajamomis, jie galėtų gauti kompensacijas iš fondo šiems nuostoliams padengti. Kai fondas išmoka jiems kompensacijas, tada fondas gali kreipiasi paramos į NMA, kad būtų kompensuotos tos išlaidos. Čia taip pat galioja 70 proc. paramos intensyvumas“, – sakė ŽŪM Strateginio planavimo skyriaus vyriausioji specialistė.
Žemės ūkio rizikos valdymo fondus gali steigti įvairių sektorių dalyviai – pieno gamintojai, grūdininkai, daržininkai ir kt.
Strateginiame plane atsiras ženklus palengvinimas
Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (SP) taip pat numatyta paskatinti žemės ūkio rizikos valdymo fondų steigimąsi ir plėtrą. Tam suplanuota 1,5 mln. Eur, tačiau, pasak ŽŪM atstovės, jeigu būtų steigiami tokie fondai ir atsirastų didesnis paramos lėšų poreikis, būtų ieškoma galimybių finansavimą padidinti.
Atsižvelgiant į žemdirbių pasiūlymus, SP yra tobulinamos rizikos valdymo priemonės. Pagal KPP pareiškėjas, kuris pretenduoja gauti rizikos valdymo priemonės paramą, turi tvarkyti buhalterinę apskaitą ir rengti finansines ataskaitas.
„Įvedame ženklų palengvinimą, kurį siūlė žalio pieno gamintojai. Smulkūs ūkiai veda supaprastintą buhalterinę apskaitą ir jiems būtų sudėtingą įrodyti pajamų sumažėjimą. Tad bus taikoma supaprastinta procedūra – pajamų netekimas būtų įvertinamas pagal mokslininkų apskaičiuotą bendrojo pelno maržą. Tokiu atveju pieno gamintojams nereikėtų įrodinėti savo pajamų netekčių, tai būtų jiems reikšmingas palengvinimas“, – pabrėžė R. Juodenienė.
Rizikos valdymo priemonė orientuoja ūkininkus investuoti į savo ateitį. Kai yra geri metai, žemdirbiai gauna pelno, gali mokėti įnašus į fondą, kaupti lėšas. Patyrus nuostolių, rizikos valdymo fondas galėtų juos atlyginti ir gauti iki 70 proc. kompensaciją, jeigu, kaip jau buvo minėta, atskiro nario pajamų sumažėjimas viršija 20 proc. jo vidutinių metinių praėjusių trejų metų laikotarpio pajamų.
„Fondas nelieka tuščias, kai kompensuoja nariams patirtus nuostolius, nes gauna paramos lėšų. Ši priemonė užtikrina ūkininkų ateitį, nes žemės ūkyje labai dažnai būna tokių situacijų, kada ištinka krizės dėl meteorologinių reiškinių, kainų svyravimų“, – akcentavo ŽŪM atstovė.
