Nuo ambicingų tikslų iki linksmųjų kalnelių

„Pokyčiai, ambicingi tikslai, linksmieji kalneliai, geras kosmosas, bendrystė, pažangus kaimas, ataskaitos, viltis, kantrybė, gyvenimo dalis ir t.t.“ – pačiais įvairiausiais ir netikėčiausiais epitetais LEADER programą trumpai apibūdina vietos bendruomenių atstovai, jau dvidešimt metų įsitraukę į kaimo plėtros ir stiprinimo veiklas, kurios grįstos pagrindiniais šios programos įgyvendinimo principais – partneryste ir iniciatyva „iš apačios į viršų“.

Paprasčiau tariant, kaimo bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos, verslo ir vietos valdžios atstovai patys inicijuoja ir įgyvendina pokyčius kaimo vietovėse. O permainų čia tikrai nemažai, ir svarbiausia, kad jos orientuotos į ilgalaikę perspektyvą ir kaimo ekonominio, socialinio ir kultūrinio potencialo stiprinimą.

LEADER skina 20 m. vaisius: sukurta darbo vietų, socialinių veiklų ir išugdyta lyderių

Buvusi VVG tinklo pirmininkė, Kauno r. VVG vadovė Kristina Švedaitė pristatė vietos veiklos grupių sėkmės istorijas. Jų tiek daug, kad detaliau papasakoti apie kiekvieną prireiktų visos paros, tad buvusi VVG tinklo vadovė pakvietė visus pakeliauti intriguojančiais teminiais maršrutais, kurie ir atspindi įgyvendintus vietos projektus.

„Tradiciniai reikalai, bendruomenių bajeriai, degustacijų iššūkiai, relaksacijos programos, mažas ir smalsus, krutėjimo kursas, sidabrinis uraganas ir daug kitokių įdomybių kaime gali atrasti kiekvienas“, – įgyvendintus vietos projektus išradingai pristatė K. Švedaitė, pridūrusi, kad LEADER pridėtinę vertę galima matuoti gausybės dalyvių šypsenomis.

Dabar Lietuvoje yra 49 VVG, kurios toliau kuria ir kurs savo sėkmės istorijas, o VVG parengtos vietos plėtros strategijos remiamos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą.

Tikisi dar įdomesnių ir stipresnių projektų

Konferencijoje ne kartą buvo minėta, kad, palyginus su žmogaus branda, LEADER programą Lietuvoje galima prilyginti studento lygiui. „O kas būdinga studentams – veržlumas, siekis inovacijų ir noras gyventi geriau“, – pastebėjo ŽŪM ES reikalų ir paramos politikos departamento direktorė Jurgita Stakėnienė.

LEADER skina 20 m. vaisius: sukurta darbo vietų, socialinių veiklų ir išugdyta lyderių

Ji priminė, kad įgyvendinant „LEADER metodą“ 2007–2013 m. dėmesys buvo skirtas kaimo infrastruktūrai kurti, o Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonė „LEADER programa“ buvo orientuota į darbo vietų ir įmonių kūrimą, pradėti įgyvendinti socialinio verslo projektai.

„Dabar strategijas norime išplėtoti į dar aukštesnį lygį, kad bendruomeninės iniciatyvos ir bendruomeninis verslas būtų platesnis ir daugiau apimantis“, – teigė J. Stakėnienė.

2023–2027 m. laikotarpyje VVG buvo skatinamos pasirinkti temines strategijas, dauguma jų tokias ir sukūrė, nustebindamos išmoningumu ir išradingumu. „Panašu, kad šiuo laikotarpiu LEADER iniciatyvos bus dar įdomesnės ir stipresnės. Tikimės, kad vietos projektai bus orientuoti į nūdienos reikmes ir aktualijas. Vertinant pagal finansus, apie 40 proc. lėšų teks verslo kūrimui ir plėtrai, apie 20 proc. – viešųjų paslaugų prieinamumo didinimui, o apie 18 proc. orientuojasi į socialinį ir bendruomeninį verslą. Žmonės suvokia, kad reikia darbo vietų, pajamų, taip pat ir pasirūpinti labiausiai pažeidžiamomis bendruomenių grupėmis, vystant naudingas socialines veiklas“, – apibendrino J. Stakėnienė.

LEADER skina 20 m. vaisius: sukurta darbo vietų, socialinių veiklų ir išugdyta lyderių

Į LEADER telpa labai daug

Renginio metu buvo daug kalbėta apie LEADER pridėtinę vertę. BŽŪP Europos vertinimo pagalbos tarnybos geografinė ekspertė Lietuvai Neringa Viršilienė aiškino, kodėl yra svarbi LEADER metodo pridėtinė vertė ir kaip ji turėtų būti vertinama. O patys dalyviai minėjo, kad į šią sąvoką telpa labai daug ir kiekvienas gali ją savaip papildyti – tai ir ekonominė gerovė, ir žmogiškojo kapitalo atskleidimas bei ugdymas, ir tarpusavio parama bei pasitikėjimas, ir socialinė bendrystė, ir t.t.

Apie VVG iniciatyvas, vietos bendruomenių projektus ir jų kuriamą pridėtinę vertę daug papasakoti gali žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis, buvęs VVG „Nemunas“ steigėjas ir pirmininkas, 2007–2012 m. VVG tinklo valdybos narys, 2013–2014 m. VVG tinklo pirmininkas.

LEADER skina 20 m. vaisius: sukurta darbo vietų, socialinių veiklų ir išugdyta lyderių

„Ta iniciatyva „iš apačios į viršų“, partnerystė ir bendradarbiavimas, spendimų priėmimas vietoje mums buvo kaip laisvės gurkšnis iš Europos. Kaimiškose vietovėse susidarė aktyvių žmonių branduoliukai, kurie negailėdami laiko ir jėgų ėmėsi iniciatyvų“, – prisiminė vienas iš LEADER pradininkų Lietuvoje.

Pasak žemės ūkio viceministro, vienas vertingiausių dalykų, kai į LEADER programą yra įtraukiama kuo daugiau vietos žmonių, kai jie ugdomi, padrąsinami ir nukreipiami veikti kartu, imtis įvairių veiklų.

„Juk nuo strategijų kūrimo iki projektų įgyvendinimo vyksta nuoseklus ir įtraukiantis darbas. Labai gerai, kai atskiruose regionuose VVG tampa lyg savotiškomis kaimo plėtros agentūromis. Labai svarbu, kad vietos bendruomenėse atsiranda socialinių verslų, manau, kad tai kur kas sudėtingesnė veikla nei paprastas verslas“, – sakė E. Giedraitis.

LEADER skina 20 m. vaisius: sukurta darbo vietų, socialinių veiklų ir išugdyta lyderių

Konferencijos dalyvius pasveikinęs ir už nuveiktus darbus padėkojęs žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas akcentavo, kad LEADER priemonės tikslas – gyvybingas kaimas, kuris kuriamas pačių vietos bendruomenių pastangomis.

„Matau didžiulį poslinkį – bendruomenės kuria ekonomiškai gyvybingus projektus, socialinį verslą. Naujame programavimo laikotarpyje sieksime socialinio tolygumo ir regionų socialinės atskirties mažinimo. Žinome, kad prie didesnių miestų esančios kaimo bendruomenės turi geresnes sąlygas, o atokesnės – prastesnes, todėl vertindami strategijas išskyrėme svarbų rodiklį – regionų skurdo lygį“, – teigė žemės ūkio ministras.

Jis taip pat paminėjo, kad bus skatinama ir kaimyninių vietos veiklos grupių partnerystė bei bendradarbiavimas.

LEADER skina 20 m. vaisius: sukurta darbo vietų, socialinių veiklų ir išugdyta lyderių

LEADER iniciatyva Lietuvoje buvo pradėta įgyvendinti 2004 metais, kai mūsų šalis įstojo Europos Sąjungą. Tai buvo bandomoji Leader+ pobūdžio priemonė, finansuota pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrąjį programavimo dokumentą. Tam skirta 9,4 mln. litų.

2023–2027 m. laikotarpiui LEADER priemonei suplanuota apie 76,08 mln. Eur. Vidutinė vienos strategijos suma – apie 1,5 mln. Eur, o maksimali galima paramos suma vienam vietos projektui – iki 200 tūkst. Eur.

Daugiau informacijos apie Leader geruosius pavyzdžius galite rasti Leader gerieji pavyzdžiai – Leader tinklas.