Kompensuojamos papildomos išlaidos ir prarastos pajamos
2023 metais toliau įgyvendinama 2014–2020 m. KPP priemonė „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“, kuri yra orientuota į vietos savivaldos lygmens regionus (seniūnijas), kuriuose ūkininkavimo sąlygos yra blogesnės nei vidutinės šalyje, o tai lemia nepakankamą ūkininkaujančių šiose vietovėse pajamų lygį.
Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Išmokų už plotus skyriaus patarėjos Rolanos Miknevičienės, remiant ūkininkaujančius šiose teritorijose, siekta spręsti problemas, susijusias su kaimo gyventojų socialinės atskirties didėjimu bei ūkininkavimo šiose vietovėse tęstinumu. Be to, ši priemonė orientuota į biologinės įvairovės ir žemės ūkio gyvybingumo išsaugojimą didelės gamtinės vertės agrarinėse teritorijose..
Parama pagal veiklos sritį „Išmoka ūkininkaujantiems vietovėse, kuriose esama didelių gamtinių kliūčių“ skiriama kasmet už naudmenų plotą, siekiant kompensuoti paramos gavėjams dėl didelių gamtinių kliūčių žemės ūkio gamybai patirtas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas.
O kompensacinės išmokos pagal veiklos sritį „Išmoka ūkininkaujantiems vietovėse, kuriose esama specifinių kliūčių“ skiriama kasmet už naudmenų plotą, norint atlyginti paramos gavėjams dėl specifinių kliūčių žemės ūkio gamybai patirtas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas.
Į paramą gali pretenduoti žemės ūkio veiklos subjektai, kurie laikosi žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijų ir kurių valda arba jos dalis yra vietovėje, kurioje esama didelių gamtinių kliūčių
(didesnio arba mažesnio intensyvumo) arba patenka į Šiaurės Lietuvos karstinio regiono ar Nemuno deltos užliejamų pievų arba į tam tikrų šalies regionų, kuriuose dėl konkrečios vietovės specifinių sąlygų kyla grėsmė kaimų išsaugojimui, teritoriją, o ši priskiriama prie vietovių, kuriose esama specifinių kliūčių, kategorijos. Seniūnijų, kurios priskiriamos vietovėms, kuriose yra didelių gamtinių arba specifinių kliūčių, sąrašas nustatytas 2014–2020 m. KPP priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklėse.
Pareiškėjams žinotina, kad deklaruotas bendras tinkamas paramai naudmenų plotas turi būti ne mažesnis kaip 1 ha, kuris gali būti sudarytas iš ne mažesnių kaip 0,1 ha ploto laukų.
Išmokos diferencijuojamos
Kokia kompensacinė parama numatyta pagal priemonės veiklos sritis?
Pagal pirmąją veiklos sritį išmokos diferencijuojamos priklausomai nuo vietovės gamtinių kliūčių intensyvumo seniūnijų lygmeniu, kuris vertinamas vidutiniais seniūnijos žemės našumo balais. Taigi vietovėse, kuriose esama didesnio intensyvumo gamtinių kliūčių, kompensacinė išmoka yra 61,60 Eur/ha; o vietovėse, kuriose esama mažesnio intensyvumo gamtinių kliūčių, – 50,05 Eur/ha.
Žemdirbiams reikėtų atkreipti dėmesį, kad 100 proc. kompensacinė išmoka yra skiriama tik už pirmuosius 100 ha, o už kitus deklaruotus ir paramos teikimo reikalavimus atitinkančius naudmenų plotus kompensacinės išmokos yra diferencijuojamos (nuo 100 ha iki 500 ha imtinai – remiama 70 proc. nuo nustatytos kompensacinės išmokos dydžio, nuo 500 ha – kompensacinės išmokos dydis - 25 Eur už ha).
Pagal antrąją veiklos sritį intensyvaus karsto vietovėse ir potvynių užliejamose vietovėse skiriama 25 Eur už ha kompensacinė išmoka. Diferencijavimas, kai viršijamas vienos valdos 100 ha ploto ribinis dydis, netaikomas.
Šiam paraiškų teikimo etapui skirta apie 37 mln. Eur paramos suma.
Ir Strateginiame plane paramos dydis priklausys nuo vietovių kategorijos
2023–2027 m. laikotarpiu ūkininkaujantys vietovėse, kuriose sąlygos tam yra nepalankios, taip pat bus remiami. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (SP) numatyta paramos priemonė „Vietovės su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis“. Jai suplanuota 130,7 mln. Eur paramos lėšų.
R. Miknevičienė pabrėžė, kad vietovių kategorijos bei jų išskyrimas SP lieka toks pats, kaip ir KPP 2014–2020 m. laikotarpiu, o kompensacinės išmokos taip pat bus skiriamos kasmet už reikalavimus atitinkantį žemės ūkio paskirties žemės hektarą.
Į paramą galės pretenduoti ariamojoje žemėje bei pievose žemės ūkio veiklą vykdantys fiziniai ir juridiniai asmenys, atitinkantys aktyvaus žemės ūkio veiklos subjekto reikalavimus, kurių žemės ūkio valda ar jos dalis yra teritorijoje, kurioje esama didesnio ar mažesnio intensyvumo gamtinių kliūčių (tai – 220 seniūnijų), taip pat intensyvaus karsto ir potvynių užliejamose teritorijose (11 seniūnijų).
Tinkamas paramai plotas (ariamoji žemė ir pievos (ganyklos)), už kurį mokamos kompensacinėsišmokos − ne mažiau kaip 1 ha. Jeigu pretenduojama paramos už deklaruotas pievas (ganyklas), keliamas reikalavimas – turėti ne mažiau kaip 0,3 sutartinio gyvulio (SG) ha pievų (ganyklų).
Kompensacinių išmokų dydžiai skirsis priklausomai nuo vietovės, kurioje ūkininkaujama kategorijos: didesnio (48 Eur/ha) ar mažesnio (32 Eur/ha) intensyvumo gamtinės kliūtys, potvynio užliejamos teritorijos (20 Eur/ha) ar karsto vietovės (20 Eur/ha).
Siekiant labiau remti smulkius ūkius ir įgyvendinant Žaliojo kurso tikslus skatinti kuo daugiau ariamosios žemės skirti pievoms ir ganykloms, ariamosios žemės plotas, viršijantis 200 ha, bus remiamas 50 proc., t. y. kompensacinė išmoka bus mažesnė.
Išsamesnė informacija – www.nma.lt