Jis yra riedėjęs puikiais Vakarų Europos šalių greitkeliais ir duobėtais Rusijos glūdumos žvyrkeliais, tačiau paklaustas, kur pavojingiausia vairuoti ir kur patyrė daugiausia pykčio keliuose A. Bubinas ilgai galvoja ir atsako netikėtai: Lietuvoje. „Bet tik todėl, kad čia daugiausiai ir važinėju“, – patikslina keliautojas.
Rusijoje – savotiška kultūra
2013 metais A. Bubinas išsiruošė į įspūdingą kelionę. Per 12 dienų jis įveikė beveik 15 tūkst. kilometrų. Keliautojo maršrutas iš Portugalijos į Vladivostoką driekėsi per Ispaniją, Prancūziją, Vokietiją, Lenkiją, Lietuvą, Latviją, kur Aidas kirto Rusijos sieną ir per šios milžiniškos valstybės miestus: Maskvą, Kazanę, Čeliabinską, Omską, Novosibirską, Krasnojarską, Irkutską, Čitą, Chabarovską skynėsi kelią iki kelionės galutinio tikslo Vladivostoko.
„Keliaujant automobiliu po Europą galima pajusti didelį skirtumą tarp Šiaurės ir Pietų Europos. Keliaujant motociklu tas skirtumas dar didesnis. Pietinėse šalyse daug daugiau dviračių transporto priemonių ir jų sezonas gerokai ilgesnis nei šiaurinėse šalyse, todėl vairuotojai pripranta prie jų. Pas mus per žiemą visi motociklininkus pamiršta ir pavasarį vėl tenka iš naujo įrodinėti, kad esi lygiateisis eismo dalyvis“, – pastebėjimais dalijasi A. Bubinas.
Jis tikina, kad Rusijoje keliai daugelyje vietų yra tragiški, tačiau keliautoją nustebino tai, kad vairuotojai yra įpratę žiūrėti į galinio matymo veidrodėlius ir mato motociklininkus.
„Eismo kultūra Rusijoje, žinoma, yra savotiška. Ten galioja taisyklė – kieno mašina didesnė ir brangesnė, to ir teisybė. Dėl to turbūt Rusijoje beveik kiekvienas vairuotojas turi vaizdo registratorių. Net Čeliabinsko meteoritą nufilmavo vaizdo registratorius.
Rusijos rytinėje dalyje kyla daug problemų dėl dešiniavairių automobilių. Už Uralo kalnų, ne europinėje šalies dalyje pradėjo daugėti dešiniavairių transporto priemonių, o pačiuose rytuose jų yra apie 90 proc. Keista, bet net ir specialiųjų tarnybų transportas yra dešiniavairis. Taip yra dėl to, kad rusai perka automobilius Japonijoje ir pritaiko juos savo keliuose.
Japonijoje automobiliai yra dešiniavairiai ir eismas vyksta kaire puse, tačiau Rusijoje eismas vis tiek vyksta dešiniąja puse, todėl keliuose tvyro chaosas. Keliai siauri ir duobėti, lenkti labai pavojinga, nes kad aplenktum ką nors, turi išlįsti vos ne visu automobiliu, kad pamatytum, ar neatvažiuoja kas iš priekio. Dėl to įvyksta labai daug avarijų, pats ne vieną jų esu matęs, tiesiog kaktomuša“, – pasakoja A. Bubinas.
Lietuviai nesilaiko taisyklių
Automobiliu lietuvis yra keliavęs Argentinoje ir Čilėje. Pietų Amerikos vairuotojai jam pasirodė kultūringi, keliuose vyrauja beveik europinė eismo kultūra.
Keliautojas pastebėjo, kad Gruzijoje vairuotojai labai temperamentingi, vis norėdavo palenktyniauti net ir važiuodami senu „Žiguliu“. Turkija A. Bubinui asocijuojasi su milžiniškomis automobilių spūstimis. Vokietijoje, pavyzdžiui, Berlyne automobilių taip pat labai daug, eismas intensyvus, bet vokiečiai yra taip sureguliavę eismą, kad didelių spūsčių lietuviui neteko matyti.
„Lietuva yra viduriukas tarp Vakarų Europos vairavimo kultūros ir Rytų. Vilniuje eismo kultūra gerėja, žmonės keliauja, mato, kaip kitur vairuotojai elgiasi, bet po kurio laiko ir vėl pasidarome lietuviški. Pagrindinė problema – greičio viršijimas. Kita bėda, kad žmonės važiuoja neprognozuojamai ir patys nenumato veiksmų į priekį. Dažnai posūkio signalą rodo tada, kai jau pradeda posūkį, o juk reikia signalą rodyti prieš veiksmą.
Pastebėjau, kad Lietuvoje yra daug betikslio nardymo, bereikalingo rikiavimosi iš vienos juostos į kitą. Vairuotojui atrodo, kad važiuoja greičiau, bet paskui pamatai, kad toks nardytojas, niekur toli nenuvažiavo. Toks nardymas sukelia avarines situacijas ir tik dar labiau padidina spūstis.
Tokių panašių nardytojų teko matyti ir Rusijoje, bet dar labiau įsigudrinę. Teko matyti dviejų juostų kelyje padarytas tris juostas ir ketvirta – per žaliąją veją. Ten jau važiuoja BMW, „Lexus“ ir kiti prabangūs automobiliai“, – juokiasi A. Bubinas.
Jis prisimena ir kitų smagių nutikimų Rusijoje. Pravažiavęs Krasnojarską jis klausė vietinių, ar tikrai toliau keliai tik blogės.
„Klausiu jų: „Ar teisybė, kad pas jus keliuose meškos vaikšto?“. O jie man atsako: „Netiesa, kelių čia nėra, tik meškos vaikšto“, – prisimena A. Bubinas.
