Izraelio mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad garsiai klausoma muzika padeda vairuotojams išlikti budriems, tačiau turi ir neigiamą poveikį – neleidžia girdėti aplinkinių eismo garsų. Taip pat paaiškėjo, kuo greitesnis muzikos tempas, tuo labiau išsiblaškęs vairuotojas darosi.
Izraelio tyrėjai taip pat nustatė, kad yra skirtumas tarp to, kokį poveikį daro vairuotojo pasirinkta muzika ir to, kai klausomasi tiesiog radijo ar atsitiktinai parinktos muzikos. Vairuotojų pasirinkta muzika daug labiau juos blaškė, tuo metu tiesiog fone grojanti muzika netrukdė vairuoti ir neblaškė dėmesio.
Britų mokslininkai apklausė beveik 2000 vairuotojų ir du trečdaliai jų vairuodami tikino klausantys muzikos. Dauguma tikino, kad muzika ramina ir mažina stresą, be to, ne taip blaško, kaip pokalbis.
Britų mokslininkai nustatė ir muzikos žanrų galimą įtaką vairavimui. Šokių ir house stiliaus muzika, kuri yra greito tempo, stimuliuoja vairuotojus, tačiau ir skatina jų agresyvumą.
Geriausia – foninė muzika
Muzikologas Darius Užkuraitis sako, kad lipdamas į automobilį paprastai negalvoja, kokios muzikos klausysis kelyje, tai priklauso nuo nuotaikos. Kartais jis klausosi radijo, kartais pasirenka tam tikrą jo nuotaiką atspindinčią muziką.
„Sutinku, kad klausantis metalo ar sunkaus roko, pavyzdžiui, grupių „AC/DC“ ar „ZZ Top“, norisi labiau spausti akseleratorių, o kai skamba tiesiog foninė muzika, koks nors, pavyzdžiui, house stilius, tada ramiau vairuojama.
Manau, kad muzikos pasirinkimas galėtų priklausyti ir nuo to, kur važiuojama. Jei lėtai važiuoji automobilių spūstyje, gal nevertėtų klausytis agresyvios muzikos, o autostradoje, kur galima važiuoti greičiau, rokas gali tikti“, – sako muzikologas.
Paprašytas patarti, kokią muziką geriausia klausytis vairuojant, D. Užkuraitis tikino, kad tai visiškai priklauso nuo žmogaus muzikinio skonio ir nuotaikos. Svarbiausia, pasak jo, kad muzika nemigdytų ir neblaškytų. Jo manymu, vairuojant labiausiai galėtų tikti tiesiog instrumentinė muzika, be vokalo. Tokia muzika gali tonizuoti, bet kartu ir neblaškys, nevers įsiklausyti.
„Jei klausysiesi klasikinės muzikos, tarkime, L. Beethoveno, gali panirti į muziką ir tiesiog nematyti, kas dedasi aplinkui. Manau, kad geriausia klausytis foninės muzikos, kuri neleidžia užsnūsti, bet ir nebūtina įsiklausyti“, – pataria D. Užkuraitis.
Jis pats tikina, kad klausosi absoliučiai visos muzikos: nuo jazzo iki roko, nuo klasikos iki house.
„Esu vartotojas, kuris vartoja absoliučiai visą muziką, nes iš to gyvenu ir man neegzistuoja blogų ar gerų stilių“, – sako muzikologas.
Stebėkite save
Psichologė Eglė Masalskienė tikina, kad rytais vairuotojams labiau tiktų žvalesnė muzika, kad padėtų pabusti, pakeltų nuotaiką ir suteiktų energijos. Važiuojant vakare namo, kai reikia nusiraminti po dienos streso, galbūt tiktų ramesnė muzika.
„Manau, kad muzika vairuotojus, kaip ir kitus žmones, veikia visų pirma, kaip mėgstama ir nemėgstama. Bet kuri muzika, jei ji yra nemėgstama, erzins, o mėgstama – leis pasijusti geriau. Tad tie, kuriuos nervina klasika, vargu, ar vairuos ramiau įsijungę klasikinę muziką.
Logiška, kad labai energina muzika tonizuoja, aktyvina, o labai lėta, harmoninga, relakso muzika – ramina, lėtina, net ir tada, kai tai ne pati mėgstamiausia melodija. Tad tikrai nepatarčiau klausytis raminančios muzikos tuomet, kai ir taip esate apsnūdęs, dar neprabudęs ir pan. Tuomet, kai esate sudirgęs, viskas nervina, nepatartina klausytis agresyvesnės muzikos. Šiuo atveju gal ir pasijustumėte geriau – muzika padėtų atsikratyti įtampos, tačiau tai galbūt padarytumėte ėmę vairuoti agresyviai. Tai nebūtų saugu jums ir kitiems“, – įsitikinusi E. Masalskienė.
Psichologė taip pat pataria išmokti stebėti save. Stebėdami save suprasime, kokios būsenos esame, kaip vairuodami reaguojame į vieną ar kitą dirgiklį ir į skirtingą muziką. Tik suvokę visa tai, galėsime tinkamai pasirinkti.
