Pažangiose užsienio šalyse jau kelis dešimtmečius kalbama apie vairuotojų psichologiją, pyktį keliuose ir vairuotojų emocijų tiesioginę įtaką eismo saugumui. 

Pavyzdžiui, Japonijoje pradedantieji vairuotojai privalomai atlieka savo temperamento pažinimo testus, JAV ir Didžiojoje Britanijoje institucijos įgyvendina švietimo kampanijas ir vairuotojams dalina atmintines, kaip išvengti stresinių situacijų kelyje ir kaip elgtis joms įvykus.

Pirmieji bandymai

Lietuvos draudimas“ yra surengęs keletą bandomųjų savanoriškų pamokų geriausiose Lietuvos vairavimo mokyklose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, o jose savanoriškai dalyvavo ne tik pradedantieji vairuotojai, bet ir vairavimo instruktoriai, taip pat asmenys, kuriems vairavimas bus jų profesija.

Šias pamokas vedė „Lietuvos draudimo“ pykčio keliuose valdymo konsultantė, psichologė Eglė Masalskienė. Ji mokė esamus bei būsimus vairuotojus atpažinti savyje kylantį pyktį ir jį kontroliuoti, supažindino su technikomis, kaip reaguoti į agresyvius vairuotojus, siekiant išspręsti konfliktą ir patirti mažiausiai neigiamų emocijų.

„Pastebėjome, kad instruktoriai ar jau turintys vairuotojo pažymėjimus, yra susidūrę su pykčiu keliuose, gali pasidalinti daugybe istorijų iš savo vairavimo praktikos. Tuo tarpu pradedantieji vairuotojai daug rečiau mano, kad pradėję vairuoti susidurs su pykčiu kelyje. Tiesa, 86 proc. pradedančiųjų vairuotojų teigė pajutę, kad vairuodami „M“ raide pažymėtą transporto priemonę, sukelia pyktį kitiems eismo dalyviams“, – sakė „Lietuvos draudimo“ valdybos narys, Privačių klientų departamento direktorius Raimondas Geleževičius.

Pyksta ant pradedančių

Pamokas apie pyktį keliuose vedusi E. Masalskienė pasakoja, kad kildavo labai įdomios diskusijos. Pradedantys vairuotojai iš pradžių nustebdavo, kad apie tai rengiama atskira pamoka, bet vėliau kiekvienas prisimindavo ne vieną pykčio atvejį, kurį patirdavo kaip pėstieji arba sėdėdami automobilyje šalia vairuotojo.

„Kalbėdavomės apie pykčio kelyje problematiką, iš kur tai atsirado, tada mes bandydavome diskutuoti, ką daryti, kad pykčio būtų kuo mažiau, pasidarydavome testą. Pamokose taip pat dalyvaudavo ir daug instruktorių. Jie pasakojo dažnai susiduriantys su pykčiu, kai patyrę vairuotojai nepagarbiai elgiasi su besimokančiais vairuotojais ar net atidarę langą ima burnoti ant instruktorių, kad šie turėtų mokyti ne gatvėse trukdydami eismui, o aikštelėse. Mokinukai tada taip pat išsigąsta ir bijo iš viso važiuoti į gatvę.

Besimokantys vairuoti dažniausiai minėdavo, kad jiems ne tiek rūpėdavo savo pyktį tramdyti, bet atlaikyti kitų vairuotojų pyktį ir nepakantumą“, – pasakojo psichologė.

Po šių pamokų surengtose dalyvavusiųjų apklausose net 81 proc. pasisakė už tai, kad tokį kursą vertėtų išklausyti visiems pradedantiesiems vairuotojams. Ypač dalyviams patiko atlikti testą, kuriame galėjo identifikuoti savo polinkį agresyviai elgtis kelyje.

Papasakokite, kas Jus pykdo kelyje ir su kokiais pykčio protrūkiais esate susidūręs. Savo istorijas siųskite elektroniniu paštu delfi@delfi.lt su prierašu „Pykčio keliuose žemėlapis“.