Po kelių panašių įvykių prieš kelis dešimtmečius JAV pyktis keliuose („road rage“) imtas tyrinėti, kaip atskiras reiškinys. Psichologai ėmėsi tirti, kas yra agresyvus vairavimas.
JAV kasmet daugiau kaip 300 pykčio kelyje atvejų baigiasi sunkiais sužalojimais ar net mirtimi. Daugybė tyrimų parodė, kad dažniausiai pykčio kelyje nesutramdo vyrai (96,6 proc.), amžiaus vidurkis – 33 metai.
Išskirtinis pykčio keliuose atvejis įvyko Vokietijoje. 2013 metais buvo sulaikytas sunkvežimio vairuotojas, kuris šaudydavo į jam kelyje neva trukdžiusius automobilius. Per penkerius metus jo paleistos kulkos kliudė 762 transporto priemones. Laimei, rimtų sužeidimų jo kelyje pasitaikiusiems vairuotojams pavyko išvengti. Galiausiai policija sulaikė šaulį. Teisme jis teigė, kad šaudydavo į susierzinimą ir pyktį jam sukėlusius eismo dalyvius.
Domimasi ir Lietuvoje
Prieš kurį laiką pykčiu keliuose, kaip atskiru reiškiniu, imta domėtis ir Lietuvoje.
Bendrovė „Lietuvos draudimas“ atliko tyrimą, kurio metu apklausė 1000 vairuotojų. 95 proc. jų atsakė bent kartais patiriantys įvairių neigiamų emocijų keliuose, o apie 40 proc. vairuotojų pyktį prie vairo patiria nuolat.
„Kai paklausi žmonių, ką jie jaučia vairuodami, dauguma atsako, kad jaučia nerimą, baimę ar įtampą. Kai kurie paminėjo ir pyktį, bet dauguma sakė, kad dažniausiai pyktį jaučia iš kitų vairuotojų, o patys pikti būna tik retkarčiais. Dauguma sakė, kad tik kartais į pyktį reaguoja pykčiu.
Tai rodo, kad greičiausiai mes tai darome nejučia, patys nepastebime, kad elgiamės agresyviai. Negali taip būti, kad iš kitų gauname daugiau pykčio negu patys parodome“, - sako psichologė Eglė Masalskienė.
Agresyvūs veiksmai kito vairuotojo atžvilgiu nėra tik tiesioginis smurtas: mušimas ar daužymas. Pykčio kelyje išraiška yra ir agresyvus vairavimo stilius, signalizavimas, gestų rodymas, neleistinas lenkimas.
Vairuotojus erzina užlendantys
Bendrovės „Lietuvos draudimas“ atlikto tyrimo, kurio metu apklausta 1,1 tūkst. Lietuvos vairuotojų, duomenys parodė, kad vairuotojai labiausiai supyksta, kai:
1. priešais juos „užkišimas“ automobilis (toks veiksmas supykdo 43 proc. vairuotojų)
2. persirikiuojama ar sukama nerodant įspėjamųjų ženklų (40 proc.).
3. kito automobilio vairuotojo per vėlai rodomas posūkio į kairę signalas (34 proc.).
4. išsiblaškę kiti vairuotojai, pažeidžiantys kelių eismo taisykles (30 proc.)
5. netvarkingai pastatyti automobiliai (27 proc.).
Vairuotojai teigia, kad kito vairuotojo pyktį atskleidžia, jeigu jis:
1. rodo nepadorius gestus kitiems eismo dalyviams (48 proc.)
2. įkyriai signalizuoja (46 proc.)
3. lenkia kelkraščiu (37 proc.)
4. važiuoja „prilipęs“ prie kito automobilio galo (31 proc.)
5. mirksi ilgosiomis šviesomis, ragindamas pasitraukti (28 proc.)
Pataria susivaldyti
Psichologė E. Masalskienė pataria, kad dėl incidentų keliuose kilusį pyktį reikia išreikšti konstruktyviai.
„Jeigu aprėksime taisykles pažeidusį ar mus suerzinusį vairuotoją, dažniausiai taip pat sulauksime pykčio protrūkio. Kartais žmogus, sukėlęs pavojingą situaciją, nepaisęs ženklų ar atlikęs netinkamą manevrą, jaučiasi labiau kaltas, kai jam ramiai paaiškinama, kad buvo neteisus, kai nurodomos jo klaidos ir ramiai patariama, kaip elgtis kitą kartą, negu tada, kai būna apšaukiamas ar apstumdomas“, – tikina specialistė.
