Santaros klinikų Kraujo centro vadovė, gyd. hematologė Lina Kryžauskaitė pasakoja, kad jos vadovaujama įstaiga sulaukia vis daugiau norinčių dovanoti imuninės kraujo plazmos COVID-19 sergantiems pacientams, tačiau, pasak specialistės, šis procesas nėra toks paprastas, kaip atrodo donorams, o sureguliuoti donorų srautus tampa vis sudėtingiau.

„Gauname daug atsiliepimų, daug skambučių, laiškų, visi nori donuoti čia ir dabar. Noriu paraginti visus neskubėti ir nepanikuoti, atsižvelgti į tai, kad mums labai sunku su personalu ir dėl to, kad turime riboti donorų srautus, nes privalome išlaikyti visus saugumo reikalavimus. Visus tikrai pakviesime“, – susidariusią situaciją komentuoja kraujo centro vadovė L. Kryžauskaitė.

Surinkti imuninę kraujo plazmą užtrunka ilgiau

Gydytoja hematologė pasakoja, kad imuninės kraujo plazmos rinkimo procesas daug ilgesnis nei paprastų kraujo komponentų.

„Vieno žmogaus aptarnavimui prireikia valandos, šiai procedūrai skiriamas atskiras gydytojas, kad nesimaišytų su kitais donorais. Per dieną galime priimti tik 10 tokių donorų“, – sako L. Kryžauskaitė ir pabrėžia, kad jiems itin svarbu teisingai atsirinkti, kuriuos žmones kviesti plazmos donorystei.

Pasak specialistės, ne visi persirgę koronavirusu gali būti imuninės kraujo plazmos donorais, todėl registruotis pakartotiniam antikūnų kiekio tyrimui ragina tuos, kurie turi teigiamą PGR (iš nosiaryklės) ir antikūnų tyrimą.

Taip pat pasak L. Kryžauskaitės svarbu, kad donorai būtų jautę COVID-19 simptomus, o nuo jų pradžios būtų praėję ne mažiau kaip 28 dienos.

„Tik trečdalio pacientų, persirgusių COVID-19 infekcija, imuninė kraujo plazma yra tinkama.
Jie yra vadinami superdonorais, kurių kraujyje po infekcijos susiformuoja labai geras antikūnų kiekis, koncentratas. Tik šių superdonorų plazma duoda efektą koronavirusu sergantiems pacientams“, – apie būtinybę pakartotinai ištirti donuojančių žmonių antikūnų kiekį plazmoje pasakoja kraujo centro vadovė.

Gimdžiusių moterų kraujo plazma tikrinama kruopščiau

Santaros klinikų Kraujo centro vadovė sako, kad gimdžiusių moterų imuninė kraujo plazma net ir persirgus koronavirusu gali būti netinkama ar net pavojinga COVID-19 sergantiems ligoniams, todėl ji tiriama papildomai.

„Moterys, turėjusios nėštumų, savo kraujyje turi antikūnų, kurie susiformuoja nėštumo metu. Tie antikūnai gali egzistuoti metų metus, bet moters organizmui neturėti jokios įtakos. Tačiau COVID-19 pacientui, kuriam būtų perpilta plazma su tokiais antikūnais, galėtų būti sudėtingo plaučių pažeidimo priežastimi, ypač, jei perpilti baltymai suras sau taikinį“, – apie tai, kodėl gimdžiusių moterų imuninė plazma tiriama net kelis kartus, pasakoja gydytoja hematologė.

Specialistė sako, kad nepaisant šio aspekto, gimdžiusių moterų donuotas kraujas pirmiausia bus naudojamas trūkstamai eritrocitų masei, ir tik vėliau, atsiradus galimybei, – papildomai ištirtas dėl superdonoro imuninės kraujo plazmos galimybės.

Imuninė plazma – veiksminga ankstyvoje ligos stadijoje

L. Kryžauskaitė pabrėžia, kad klinikiniai tyrimai rodo, jog imuninė plazma veiksminga tik tada, jei ji perpilama ankstyvuoju ligos periodu, iki trijų dienų, kol dar nepasireiškė rimti simptomai. Taip pat, pasak specialistės, šis būdas efektyvus tik tuomet, kai perpilamas didelis kiekis antikūnų. Tik taip užkertamas kelias, kad sergantysis nepereitų į sunkią formą.

„Tik įvertinę antikūnų kiekį kraujyje mes kviesime tuos donorus, kad sukauptume tas kraujo komponentų atsargas, kurios tikrai gali duoti efektą. Taip mes išvengsime personalo apkrovimo, įrenginių ir sistemų naudojimo“, – dėkodama potencialiems donorams, jų kantrybės prašo L. Kryžauskaitė.

Labiausiai trūksta paprasto kraujo

„Žinome, kad imuninė plazma labai gelbsti tam tikrose situacijose, bet tai yra papildoma kraujo donorystės įstaigos veikla. Mūsų prioritetu išlieka – kraujo donorystė“, – sako L. Kryžauskaitė.

Pasak Kraujo centro vadovės, kad būtų galima patenkinti šalies gydymo įstaigų poreikį, šiuo metu jiems trūksta paprastų kraujo komponentų – eritrocitų ir trombocitų masės.

„Prieš pora savaičių turėjome sukaupę 1000 vnt. kraitį eritrocitų masės, kuri yra pagrindinis komponentas nukraujavus ligoniui. Jo neturint, kraujuojančio paciento laukia žūtis. Dabar turime tik 600 vnt., todėl apima šioks toks nerimas, nes žinome, kad kitą savaitę dirbsime tik kelias dienas. Šventės reiškia, kad jeigu trūks kraujo, būsime priversti mes patys ar mūsų kolegos donuoti kraujo. Dėl to norėčiau paraginti neužmiršti, kad yra COVID-19 infekcija, bet yra ir kitos ligos, kurių pacientams taip pat reikia kraujo“, – susidariusią situaciją dėl kraujo trūkumo komentuoja L. Kryžauskaitė.

„Kadangi nebevykdome kraujo donorystės akcijų, esame apskaičiavę, kad reikėtų apie 100-120 donorų per dieną. Kraujo poreikis visada panašus, labiausiai mums a reikia I ir II grupės teigiamo kraujo“, – visuomenės pagalbos prašo specialistė.

-----
Projekto „Priešakinėse linijose“ komanda, reaguodama į susiklosčiusią situaciją šalyje, drauge su Jaunųjų gydytojų asociacija (JGA) ir kūrybinių komunikacijos projektų agentūra „Ugdanti komunikacija“ kviečia visus, kurie susidūrė su klastinga COVID-19 liga, apie savo patirtį papasakoti „Delfi“ skaitytojams ir tokiu būdu prisidėti prie požiūrio keitimo į COVID-19 ligos padarinius – stigmatizaciją, šios ligos neigimą ar jos simptomų menkinimą. Jūsų trumpų istorijų bei patirčių laukiame el. paštu karolina @ugdantikomunikacija.lt.