Marius sako, kad COVID-19 testą darėsi kartu su žmona ir abu gavo teigiamą atsakymą. Žmonai buvo nedidelė temperatūra ir šiek tiek paskaudėjo galvą, jam temperatūra pakildavo iki 38-39 laipsnių.

„Pirmas dienas savijauta lyg ir normali buvo, tačiau vaistai temperatūrą numušdavo tik porai valandų. Po kelių dienų pradėjau kosėti“, – pirmąsias dienas ir gana nesunkią ligos pradžią prisimena Marius.

Vyras buvo iš tų, kurie netikėjo koronaviruso keliamu pavojumi ir galvojo, kad ši liga, tiesiog sunkesnė gripo atmaina. Netgi pirmos ligos dienos neprivertė jo smarkiai susimąstyti.
Tačiau pasak Mariaus, kiekvieną dieną kosulys darėsi vis stipresnis, naktimis jis galėjo pamiegoti vos po 15-20 minučių, nes ištisai kosėdavo.

Nevaldomas kosulys su krauju iki komos būsenos

„Penktą dieną nuėjau nusiprausti vakare ir atsikosėjau taip stipriai, kad burnoje atsirado daug skysčio. Išspjovęs į kriauklę pamačiau, kad ten kraujas. Tuomet jau išsigandau ir žmona paskambino į greitąją“, – pasakoja Marius.

Ligoninėje lietuviui buvo atlikta daugybė kraujo tyrimų, kad palengvintų kvėpavimą, jam buvo dedamos specialios deguonies kaukės, tačiau niekas nepadėjo, nes vyras vis tiek nuolat smarkiai kosėjo krauju.

„Atsimenu, kad apkosėjau tą kaukę kraujais, mane supykino, pradėjau vemti. Ir po to akis pramerkiau jau ligoninės lovoje. Buvau visas pajungtas ant laidų, aplink daug daktarų su skafandrais, man ant veido kaukė“, – prisiminimais iš ligoninės Anglijoje dalijasi Marius.

Korona virusu sirgęs Marius
Foto: Asmeninis albumas


Jaunas vyras pasakoja, kad tik vėliau sužinojo, kad tarp tos akimirkos, kai jis kosėjo krauju į deguonies kaukę ir prabudimo lovoje buvo praėję 8 paros, kurias jis praleido reanimacijos skyriuje komos būsenos.

Po komos – haliucinacijos

Tačiau išbandymai Mariui net ir prabudus iš komos nesibaigė. Vyras atvirauja, kad pirmą kartą gyvenime patyrė gąsdinančias haliucinacijas.

„Tris dienas kamavo haliucinacijos: atrodė, kad lupasi sienų dažai, kad lempos artinasi prie manęs. Kai kuriuos haliucinacijos buvo labai gąsdinančios. Matomas vaizdas buvo toks realus, kad aš iš tikrųjų norėjau nuo tos lempos pasitraukti. Daktaras ištisai sėdėjo šalia manęs ir viską užrašinėjo. Jis jau žinojo, kas su manim dedasi, todėl prieidavo ir ramindavo. Daktarui užtekdavo tiesiog paliesti tą daiktą, kuris mane gąsdindavo ir jis atsidurdavo ten, kur ir turėtų būti. Haliucinacijos dingdavo“, – psichologinius išbandymus po dirbtinai sukeltos komos vis dar nenoriai prisimena Marius.

Medikai vyrui pasakė, kad haliucinacijos turi praeiti savaime ir, kad Marius nėra vienintelis koronavirusu sergantis ir į komą nugramzdintas pacientas, kuris apie šį šalutinį efektą užsimena.

Intensyvios terapijos skyriuje su nuolatine medikų priežiūra Marius po prabudimo iš komos praleido dar keturias paras. Vėliau buvo perkeltas į palatą reabilitacijai.

Netekti kilogramai ir mokymasis vaikščioti iš naujo

Marius sako, kad iš intensyvios terapijos skyriaus, nors ir gerai jautėsi, į reabilitaciją jį pervežė, mat jis pats paeiti negalėjo. Kojos, kaip jis pats sako, buvo sustingę, nevaldomos. Tiesiog jo neklausė. Tik po kurio laiko pažvelgęs į save vyras pamatė, kad per tas 12 parų reanimacijoje neteko 20 kg. Visą gyvenimą intensyviai sportavęs svorio ir jėgos treniruotėse, sportiško kūno sudėjimo vyras atrodė neatpažįstamai.

Vienas iš dalykų, kurių Mariui teko ligoninėje mokytis iš naujo, – vaikščioti. Nusilpęs kūnas net su vaikštyne sugebėdavo žengti vos kelis metrus.

„Kojos buvo tokios silpnos, kad paėjus vos kelis žingsnius, pradėdavo jas skaudėti taip, kad atrodė, jog kas pjausto peiliais“ – išbandymus po sunkios koronaviruso ligos formos prisimena Marius.

Iš viso ligoninėje Marius pragulėjo pora savaičių ir su kalnu vaistų, kaip pats sako, išsiprašė į namus. Dar tris mėnesius jo laukia intensyvi priežiūra, kas savaitę jis turi pasirodyti medikams, nuolat atlikti kraujo tyrimus, nes jis (kraujas – red. pastaba) buvo labai nusilpęs.

Stipriam ir sportiškam, jaunam vyrui – sunki COVID-19 forma

Marius sako, klausęs medikų, kodėl jam koronavirusas smogė tokia sunkia forma. Juk vyras jokių gretutinių ligų neturi. Marius pasakoja, visada didžiavęsis, kad jo medicinos knygelė tuščia. Joje tik įrašai, kurių reikia norint praeiti medicininę apžiūrą keičiant darbą. Vyras vardija, kad 15 metų intensyviai sportuoja, antsvorio neturi, jo raumenų masė gana didelė.

„Kadangi COVID-19 visiems yra nauja, gydytojai neturi jokio paaiškinimo, kodėl mano organizmas taip sureagavo į šį virusą, nors mano žmona jį prasirgo labai lengvai. Tačiau man pasakė, gana įdomų faktą, kad būtent mano raumenų masė man leido išsikapstyti, nes padėjo kovoti su virusu iš vidaus“, – gydytojų žodžius apie kovą su virusu prisimena Marius.

„Gydytojai prognozuoja, kad jeigu nebus jokių šalutinių efektų ir viskas bus gerai, mano sveikimas užtruks apie pusę metų. Jeigu organizmas bus silpnesnis, sveikimas gali užtrukti ir ilgiau“, – teigė koronavirusu persirgęs lietuvis Marius.

Komentuoja LSMU Kauno klinikos Intensyvios terapijos klinikos vadovas prof. Vidas Pilvinis:

Visų pirma, noriu paaiškinti, kad tai ką žmonės įpratę vadinti koronaviruso sukelta koma, nėra tikslus terminas. Šiems pacientams yra sukeliama dirbtinė sedacija, paprasčiau sakant, medikamentų sukeltas miegas.

Tokių veiksmų mums tenka imtis gana dažnai. Sergant plaučių ligomis ir koronavirusu, kai žmogus pradeda dusti, jausti kvėpavimo nepakankamumą, dūsta ir audiniai, nes negauna deguonies. O hipoksija (deguonies badas – red. pastaba) yra mirtina.

Žmogus tampa, encefalopatiškas (dezorientuotas – red. pastaba), oro trūkumą jis bando kompensuoti dažnu kvėpavimu, hiperventiliacija, jam prasideda cianozė (odos ir gleivių pamėlynavimas – red. past.), pasikeičia kraujo dujų sudėtis.

Tada medikai ieško būdų, kaip užtikrinti deguonies gavimą. Vienas būdas – deguonies kaukės, leidžiančios padidinti deguonies koncentraciją įkvepiamame ore. Situacija kuriam laikui pagerėja, bet bėda ta, kad deguonis plaučių audinio negydo ir pati liga gali toliau progresuoti.

Jeigu liga progresuoja iki kvėpavimo funkcijos nepakankamumo, kad net ir teikiant deguonį ar nosinėmis kaniulėmis, ar per kaukę, pacientas toliau dūsta, nes plautinio audinio nebelieka, gydytojai yra priversti ieškoti kitų gydymo metodų padidinti deguonies koncentraciją.

Čia jau įsijungia reanimatologai ir sako, kad reikia sumažinti deguonies suvartojimą ir padidinti deguonies tiekimą. Tam yra naudojama dirbtinė plaučių ventiliacija arba kitaip vadinamas plaučių vėdinimas.

Žmogui yra įvedamas intubacinis vamzdelis, o kad pacientas nesipriešintų, jo raumenys neeikvotų deguonies, žmogus yra slopinamas. Jam yra suleidžiami vaistai, žmogus tiesiog miega ir nebereaguoja į aplinkos veiksnius. Tai tikrai nėra koma. Tai vaistiniu preparatu sukeltas medikamentinis slopinimas.

Gydant sunkios būklės koronaviruso pacientus, tai gana dažna procedūra. Visi mūsų reanimaciniai ligoniai yra slopinami.

Nuo tikrosios komos, tai yra labai toli.

Reiškinys, kad po ilgalaikės sedacijos gali atsirasti tam tikros haliucinacijos tikrai egzistuoja, tačiau jis nėra labai dažnas. Haliucinacijas gali sukelti leidžiami medikamentai, kuriuos naudoja sedacijai ir smegenų hipoksija, kai smegenys kurį laiką negauna pakankamai deguonies. Noriu atkreipti dėmesį, kad tie vaistai, kurie yra suleidžiami, yra labai hipoksiški ir turi įtakos besikeičiančiai kraujo sudėčiai bei smegenų ląstelėms.

Kiek žmonių tiksliai patiria haliucinacijas po dirbtinės sedacijos, mes taip ir nesužinome, nes jie iš reanimacijos pervežami į kitą skyrių, kur su pacientais dirba kita medikų komanda.

-----
Projekto „Priešakinėse linijose“ komanda, reaguodama į susiklosčiusią situaciją šalyje, drauge su Jaunųjų gydytojų asociacija (JGA) ir kūrybinių komunikacijos projektų agentūra „Ugdanti komunikacija“ kviečia visus, kurie susidūrė su klastinga COVID-19 liga, apie savo patirtį papasakoti „Delfi" skaitytojams ir tokiu būdu prisidėti prie požiūrio keitimo į COVID-19 ligos padarinius – stigmatizaciją, šios ligos neigimą ar jos simptomų menkinimą. Jūsų trumpų istorijų bei patirčių laukiame el. paštu karolina@ugdantikomunikacija.lt.