COVID-19 persirgusių kraujas – kodėl svarbus?

Kuo šių žmonių kraujas yra naudingas kovoje su pandemija ir kas yra imuninė kraujo plazma, klausiame Santaros klinikų Kraujo centro vadovės gydytojos hematologės L. Kryžauskaitės.

L. Kryžauskaitė pasakoja, kad šiuo metu Lietuva kartu su visu pasauliu stebi, kiek laiko koronavirusu persirgę žmonės išsaugo imunitetą. Ši informacija svarbi ne tik kalbant apie atsparumą užsikrėsti iš naujo, bet ir dėl to, kad jų imuninė kraujo plazma gali būti panaudota pacientų, susiduriančių su virusu, gydymui.

Perpilant kraują siekiama, kad sergančiojo organizme esantis virusas kuo greičiau susijungtų su baltymais, esančiais perpiltoje imuninėje kraujo plazmoje: „Imuninė kraujo plazma yra toks kraujo komponentas, kuriame gausu antikūnų, padedančių kovoti su konkrečiu infekcijos sukėlėju, šiuo atveju SARS-CoV-2 virusu. Perpilti antikūnai padėtų greičiau pašalinti virusą sergančiojo organizme“, – procedūros naudą komentuoja L. Kryžauskaitė.

Taikyti šį metodą reiktų ne visiems

Tokia kraujo plazma, anot medikės, perpylus ją sergančiam žmogui, gali padėti greičiau susidoroti su virusu, tačiau jos nauda pastebėta pacientams, kuriems greitai išsivysto kvėpavimo funkcijos nepakankamumas ir, ypač, patenkantiems į didžiausios rizikos grupes – turintiems silpną imunitetą, gretutinių ligų ar vyresnio amžiaus žmonėms.

„Siūloma imuninę kraujo plazmą naudoti pacientams, kurių imunitetas yra tikrai prastas ir pats negalėtų suformuoti adekvataus atsako į virusą ir jį pašalinti, o susirgus – pasekmės galėtų būti tikrai labai blogos, – pasakoja L. Kryžauskaitė. – Jei žmogus užsikrėtė ir jam išsivystė simptomai, jis turi sunkesnę ligos eigą arba yra prastos imuninės būklės, galbūt turi gretutinių ligų, tuomet jo organizmas nespėja prisitaikyti prie staigaus susidūrimo su virusu, gaminti antikūnų, o persirgusio žmogaus plazma iš karto pateikia porciją antikūnų, kuri pradeda kovą su virusu.“

Pasak Kraujo centro vadovės, svarbu, jog imuninė kraujo plazma sergančiam pacientui reikalinga kuo anksčiau, kol rimti simptomai dar nepasireiškė, nes pavėlavus yra sudėtinga kovoti ne tik su pačiu virusu, tačiau ir jo padaryta žala organizmui.

Pastebimas teigiamas efektas

Šiuo metu Santaros klinikose yra gydomi trisdešimt pacientų, kurių simptomams lengvinti buvo panaudota donorų imuninė kraujo plazma. Nors efektyvumui vertinti dar trūksta moksliškai pagrįstų duomenų, visgi, pastebimi teigiami rezultatai.

„Imuninės plazmos skyrimas yra įtrauktas į COVID-19 gydymo schemą – pacientų gydymui naudojama ne tik plazma, o ir kitos priemonės, todėl šiuo metu sunku įvertinti ir neabejotinai įvardinti, dėl ko konkrečiai vyksta pagerėjimas, bet buvo pastebėta, kad tų pacientų, kurie gavo plazmą, deguonies poreikis sumažėja, o ir kai kurie kraujo parametrai taip pat gerėja greičiau nei negavusių“, – džiaugiasi medikė ir sako norinti pagirti tuos žmones, kurie persirgę liga pradeda galvoti apie kitus – šiuo metu Lietuvoje jų yra daugiau nei šimtas.

Imuninę kraujo plazmą galima duoti kas dvi savaites – donoro imunitetas nenukenčia

L. Kryžauskaitė pastebi, kad tinkama yra ne visų donorų kraujo plazma: „Kiekvienos donacijos metu yra vertinama, ar susiformavo pakankamas antikūnų kiekis – jei taip, tik tuomet donorai pasirenkami reguliarioms imuninės plazmos donacijoms, kurios gali vykti kas dvi savaites.“

Nors įprastai donorai duoti kraujo gali tik kas kelis mėnesius, ši procedūra yra kitokia, todėl ją galima atlikti dažniau – nėra hemoglobino netekties, paimama tik skystoji kraujo dalis, o aferezės būdas leidžia gauti daugiau reikiamo kraujo komponento, nei įprastai: „Jei įprastos kraujo donacijos metu galėtume paimti apie 400 ml kraujo ir iš jo gauti apie 200 ml plazmos, tai aferezės procedūros metu galime gauti apie 750 ml, o tai reiškia, kad vienas donoras gali užtikrinti vieno ar dviejų pacientų imuninės plazmos poreikį“, – apie skirtumus kalba medikė.

Taip pat ji paneigia mitą, kad imuninės kraujo plazmos donacijos metu yra atiduodami antikūnai ir žmogus lieka be jų: „Tai yra tik produktas, kurį gamina imuninės ląstelės. Kai imunitetas veikia gerai, jis jų pagamina itin daug, todėl donoro imunitetas nenukenčia, o kodėl vienų žmonių atsakas į SARS-CoV-2 virusą stipresnis nei kitų, kol kas dar aiškinamasi.“

Kada galima tapti imuninės kraujo plazmos donoru?

L. Kryžauskaitės teigimu, yra du pagrindiniai reikalavimai, kada persirgęs COVID-19 liga žmogus gali tapti kraujo donoru – tai praėjęs laikas ir savijauta: „Nuo simptomų pradžios turi būti praėjusios dvidešimt aštuonios dienos. Siekiama, kad imuninė plazma būtų pradedama rinkti kuo anksčiau, kol antikūnų titras didžiausias, donoras turi gerai jaustis, neturėti simptomų. Svarbu, kad prieš ir po procedūros bei jos metu būtų vartojama pakankamai daug skysčių, donoras būtų pailsėjęs ir lengvai pavalgęs, nes nuo riebaus maisto kraujo plazma gali būti riebi ir netinkama.“

Imuninė kraujo plazma – ne tik COVID-19 pacientų gydymui

Pasak L. Kryžauskaitės, imuninė kraujo plazma, laikoma tinkamoje temperatūroje, yra tinkama naudoti maždaug trejus metus. Ir nors šiuo metu ji yra vertingiausia COVID-19 pacientų gydymui – persirgusių donorų kraujo plazma yra tinkama ir įprastoms indikacijoms, pavyzdžiui, siekiant atstatyti paciento kraujo krešėjimą, t.y. imuninė plazma pagrindinėmis savo savybėmis nesiskiria nuo įprastos, tačiau joje yra papildomas elementas – antikūnai prieš sukelėją, kurie paverčia ją imunine.

Šiuo metu Santaros klinikos per savaitę sulaukia maždaug dešimties imuninės kraujo plazmos donorų, persirgusių SARS-CoV-2 virusu, kai, tuo tarpu, reikėtų dvigubai daugiau – jų kraujas yra svarbus ne tik pacientų gydymui, bet ir naujo viruso pažinimui. „Mūsų, kaip ir viso pasaulio tikslas, yra surinkti kuo daugiau informacijos, kad galėtume geriau susipažinti su nauju virusu ir jo įtaka imuninei sistemai“, – pasakoja Kraujo centro vadovė ir priduria, jog nerimauti, kad dalis plazmos gali likti nepanaudota – nevertėtų, nes tuomet ji bus skirta kitoms įprastoms, jau minėtoms, procedūroms.

Trūksta ir kraujo donorų

L. Kryžauskaitės teigimu, Santaros klinikos krauju aprūpina ne tik save, o ir kitas ASPĮ, todėl per dieną vidutiniškai yra reikalingas šimto donorų kraujas. Ir, nors šiuo metu, sumažėjus planinių operacijų skaičiui, užtektų maždaug 80-ies, situacija vis tik neramina – donorų sulaukiama mažiau.
Vienintelė išeitis, siekiant užtikrinti, kad kraujo trūkumas nebūtų jaučiamas, anot medikės, yra ne reklama, o individualus darbas su donorais. „Pagalbos šauksmas, naudojantis žiniasklaidos priemonėmis nėra toks efektyvus ilgalaikėje perspektyvoje. Laikinai jis suaktyvina žmones, o ilgalaikio ir tvaraus rezultato pasiekti nepavyksta“, – teigia ji.

Atmintinė, kas gali tapti imuninės kraujo plazmos donoru

Atmintinė
Foto: Organizacijos nuotr.


-----
Projekto „Priešakinėse linijose“ komanda, reaguodama į susiklosčiusią situaciją šalyje, drauge su Jaunųjų gydytojų asociacija (JGA) ir kūrybinių komunikacijos projektų agentūra „Ugdanti komunikacija“ kviečia visus, kurie susidūrė su klastinga COVID-19 liga, apie savo patirtį papasakoti „Delfi“ skaitytojams ir tokiu būdu prisidėti prie požiūrio keitimo į COVID-19 ligos padarinius – stigmatizaciją, šios ligos neigimą ar jos simptomų menkinimą. Jūsų trumpų istorijų bei patirčių laukiame el. paštu karolina@ugdantikomunikacija.lt.