Kodėl COVID-19 pandemijos metu itin svarbi kraujo donorystė, kur nukeliauja donorų kraujas ir ar žmonių baimės, susijusios su kraujo donacijomis yra pagrįstos, klausiame Kauno klinikų Kraujo centro vadovės Dianos Remeikienės ir Gastroenterologijos skyriaus vadovės Irenos Valantienės.
Kraujo donorų trūksta labiau nei įprastai
Kauno klinikų Kraujo centro vadovė D. Remeikienė pasakoja, kad nors kol kas pacientai nepajuto kraujo trūkumo, situacija karantino metu yra prastesnė nei įprastai – iš reikiamų maždaug šešiasdešimties donorų per dieną, jų sulaukiama beveik perpus mažiau, o trūkumą padengti padeda Nacionalinis kraujo centras. Jei nutiktų taip, kad pacientams pritrūktų kraujo, tektų atidėti planines operacijas. Nors tai kol kas negresia, medikė kviečia nedvejoti tapti kraujo donorais.
Pati kraujo donacijos procedūra nėra sudėtinga ir viso trunka vos apie 20 minučių: „Kad išvengtume kontaktų, dabar rekomenduojame registruotis ir iš anksto deriname laiką, todėl nereikia laukti, o pats kraujo davimas užtrunka vos apie penkias minutes – kitas laikas skirtas tyrimams, apklausai, apžiūrai“, – komentuoja D. Remeikienė.
Kraujo plazma – ir COVID-19 virusui gydyti
Ne paslaptis, jog kraujo donorystės tema yra apipinta mitais, todėl medikė atsako, kur nukeliauja Kraujo centre paimtas kraujas. „Kauno klinikose paimtas kraujas keliauja tik į Kauno klinikų padalinius ir yra naudojamas kraujuojančių, traumuotų pacientų gydymui, o didžiausia dalis tenka onkologiniams ligoniams, kurie pandemijos metu niekur nedingsta, taip pat akušerija, gimdymai“, – komentuoja D. Remeikienė.
Daugiausia kraujo komponentų sunaudojama Kauno klinikų širdies chirurgijos, hematologijos, gastroenterologijos, chirurgijos ir intensyviosios terapijos skyriuose. Be to, Kraujo centras jau netrukus ruošiasi priimti ir COVID-19 virusu persirgusių donorų kraują, kurio plazma būtų naudojama sunkiai šiuo virusu sergančių pacientų gydymui.
Baimės, susijusios su donoryste, nėra pagrįstos
Paklausta, kokios priežastys lemia nedidelį kraujo donorų skaičių, D. Remeikienė įvardija kelias: „Dalis žmonių bijo. Jie bijo ateiti, būriuotis, užsikrėsti, tačiau didžiausia problema šiuo metu yra ta, kad nebevyksta kraujo donorystės akcijos už Kraujo centro ribų“. Jos, vadovės teigimu, sudarydavo maždaug 40 proc. visų donacijų, tačiau dėl karantino ir nuotolinio darbo tokios akcijos yra atšaukiamos, todėl itin svarbu, kad žmonės atvyktų tiesiai į Kraujo centrą.
Anot medikės, žmonės to dažnai nedaro bijodami užsikrėsti virusu, tačiau ji ramina, kad ši baimė pagrindo neturi: „Kraujo centras yra atskirtas nuo ligoninės, donorams suteikiame leidimą privažiuoti prie pat, todėl jie su kitais ligoninės padaliniais nekontaktuoja.“
Pasak D. Remeikienės, žmonės bijo ir to, kad, neva, davus kraujo imunitetas nusilps ir bus imlesnis virusui, tačiau tokių duomenų nėra: „Imuniteto nusilpimą, kaip ir įprastai, gali lemti ilgalaikis skysčių trūkumas, todėl prieš ir po donacijos rekomenduojama gerti daugiau skysčių, vengti streso, pailsėti.“
Serga ne tik COVID-19 pacientai
Tuo tarpu LSMU Kauno klinikų Gastroenterologijos skyriaus vadovė I. Valantienė pasakoja, kad nors pandemijos fone yra itin daug chaoso ir nuolat girdime apie sunkiai sergančius COVID-19 pacientus, įprastų pacientų srautas taip pat yra itin didelis – gastroenterologijos skyrius beveik visuomet pilnas.
„Dažnai pas mus atvažiuoja sunkūs pacientai, o daugiau nei 70 proc. stacionarizuotų yra skubūs. Tai reiškia, kad tik maža dalis pacientų yra planiniai. Skubiems pacientams reikia skubios pagalbos – neretai jie būna kraujuojantys iš virškinamojo trakto“, – pasakoja I.Valantienė.
Tokiems pacientams donorų kraujo reikia beveik kasdien, o per savaitę skyriuje gali būti sunaudojama daugiau nei penki litrai kraujo, kai, tuo tarpu, vienas donoras duoda mažiau nei 500 ml.
Duoti kraujo kviečiami artimieji, donorais tampa ir darbuotojai
Pasak I. Valantienės, jei atvežamas kraujuojantis pacientas, pirmiausia duoti kraujo yra kviečiami jo artimieji, tačiau dažnai susiduriama su problema, kad žmonės nežino, ar tokioje situacijoje tai daryti yra saugu.
Gydytoja užtikrina, jog Kauno klinikos yra pasiruošusios saugiai priimti donorus, o, esant poreikiui, jais būti tenka ir patiems darbuotojams: „Kraują duoti yra saugu, mūsų ligoninė pasirengusi saugiai priimti žmones ir, kaip sakoma, dideli darbai daromi tyliai – esant poreikiui, ir mūsų pačių klinikos darbuotojai keliauja duoti kraujo.“
Kraujo trūkumas gali baigtis pacientų mirtimi
I. Valantienė pasakoja apie šiuo metu skyriuje gydomą jauną, 29-erių metų pacientę, kuriai prireiks kelių donorų, maždaug keturių – penkių maišelių, kraujo: „Įsivaizduokite, jei šiai jaunai pacientei prireiktų kraujo ir jo nebūtų?“
Nors kol kas to nėra buvę, toks atvejis, medikės teigimu, galėtų baigtis mirtimi. „Kol kas to nėra buvę, stengiamės suktis iš situacijos, mums talkina ir Nacionalinis kraujo centras, tačiau donorų trūkumas yra didžiulis ir jų reikia visuomet, todėl raginame prisidėti prie gerų darbų“, – kviečia skyriaus vadovė.
Informaciją, kaip galite tapti kraujo donoru, rasite čia.
------------------
Projekto „Priešakinėse linijose“ komanda, reaguodama į susiklosčiusią situaciją šalyje, kviečia visus, kurie susidūrė su klastinga COVID-19 liga, apie savo patirtį papasakoti DELFI skaitytojams ir tokiu būdu prisidėti prie požiūrio keitimo į COVID-19 ligos padarinius – stigmatizacija, šios ligos neigimas ar simptomų menkinimas. Jūsų trumpų istorijų bei patirčių laukiame el. paštu karolina @ugdantikomunikacija.lt.
