Ugdymas ypač efektyvus jauname amžiuje

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėja Irena Raudienė sako, kad socialinis emocinis ugdymas mokyklose svarbus tuo, kad padeda vaikui įgyti būtinų kompetencijų: „Pažinti save, įveikti nerimą, tęsti pradėtą darbą, net jei ir sunku, nepatinka, susitvardyti. Taip pat šis ugdymas svarbus ir santykiuose su kitais, tokios savybės, kaip empatija, gebėjimas išgirsti kitokią nuomonę, dirbti kartu, derinti skirtingas pozicijas, siekti bendrų tikslų ir panašiai. Šie gebėjimai labai reikalingi jauniems žmonėms išgyventi neapibrėžtume, priimti pokyčius, įveikti sudėtingas problemas ir pan. Visa tai, kas būdinga šiuolaikiniam pasauliui“.

Pasak I. Raudienės, socialinis emocinis ugdymas ypač veiksmingas jauname amžiuje, todėl būtina pradėti ugdyti vaikų gebėjimus ne tik mokykloje, bet jau darželyje, išmokti laikytis taisyklių, išsiugdyti mokymosi įgūdžius, pasiruošti būti ir dirbti su kitais vaikais ir suaugusiais.

„Jeigu paanalizuotume, kas yra gera psichologinė būsena, sveika emocinė savijauta, paaiškėtų, kad visų problemų - ar tai būtų nerimas, netinkami sprendimai, nepamatuoti dalykai, - priežastys yra tos pačios, tai yra socialiniai ir emociniai įgūdžiai bei gebėjimai. Tyrimai sako, kad netyčia jie nesusiformuoja. Vadinasi, mes turime nusiteikti, sutarti ir investuoti į nuoseklų socialinį, emocinį ir sveikos gyvensenos nuostatų formavimą nuo kuo ankstyvesnio amžiaus. Jeigu mums visiems tai pavyktų, ilgainiui turėtume visiškai kitokią kartą, kurios psichikos sveikata, emocinė savijauta būtų kitokia, kuri taptų kitokiais tėvais savo vaikams“, - įsitikinusi ir Emocinio ir socialinio instituto direktorė dr. Daiva Šukytė.

Socialinis ir emocinis ugdymas – ne tik klasės valandėlėse

Pasak I. Raudienės, atnaujinant ugdymo turinį šiai kompetencijai skiriamas didelis dėmesys, siekiama, kad įvairių dalykų programų turinys prisidėtų prie šių kompetencijų ugdymo, pavyzdžiui, sveikatos programoje kalbama apie tai, kaip rūpintis savo fizine ir psichine sveikata, per literatūros pamokas galima tyrinėti skaitomų kūrinių veikėjų emocijas, jausmus, išgyvenimus ir susieti emocijas su elgesio ir veiksmų raiška, gamtos moksluose - apie atsakingą sprendimų priėmimą ir kaip mūsų elgsena gali prisidėti prie planetos išsaugojimo, besaikio vartojimo mažinimo. Matematika gali padėti ugdyti atkaklumą pabaigti sunkią užduotį, sutelkti dėmesį, valdyti stresą, kad galėtų veiksmingai dalyvauti pamokoje. Yra atlikta įvairių tyrimų, kurie patvirtina, kad ugdant mokinių socialines emocines kompetencijas, gerėja ir mokinių akademiniai pasiekimai, todėl svarbu, kad visų dalykų mokytojai ugdytų šias kompetencijas.

Ne tik programos, bet ir naudojami metodai, mokytojų ir mokinių tarpusavio santykiai taip pat labai svarbūs, todėl šias kompetencijas reikia ugdyti kompleksiškai ir nuosekliai. Tai yra nuolatinis procesas.

Pastaraisiais metais dėmesys socialinėms ir emocinėms kompetencijoms didėja ir Lietuvoje, ir kitose valstybėse, pripažįstant šių gebėjimų ugdymo svarbą asmens ir visuomenės gerovei.

Lietuva kartu su kitomis Europos šalimis neseniai dalyvavo tarptautiniame projekte „Mokymasis būti“, kurio tikslas - plėsti socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymą mokyklose, padėti mokiniams įgyti vertingų gyvenimiškų įgūdžių ir puoselėti mokykloje teigiamus tarpusavio santykius.

Foto: Shutterstock

Mokyklos kompensuoja tai, ko vaikai negauna savo šeimose

„Tvarumo svarba, reguliarus planavimas, vertinimas ir profesinis tobulinimas nuo pat pradžių turėtų tapti mokyklos socialinio ir emocinio ugdymo planu, įtraukiant visą mokyklos bendruomenę, šeimas ir mokinius“, - įsitikinusi D. Šukytė.

Pasak Socialinio ir emocinio instituto vadovės, vaikai socialinius emocinius gebėjimus natūraliai gauna šeimoje, kurioje auga, stebėdami savo tėvus. Jeigu tėvai šių įgūdžių ir gebėjimų ar sveikos gyvensenos nuostatų neturi, tai vaikai jų ir neperima. Bet visi tyrimai rodo, kad švietimo sistema gali padėti kompensuoti vaikams tai, ko jie negauna namuose. Išsilavinę, apsišvietę, pasiruošę specialistai gali padėti išsiugdyti socialinius ir emocinius įgūdžius bei sveikos gyvensenos nuostatas.

Vaikai lengviau priima įvairovę

D. Šukytės pasiteiravus, ko trūksta Lietuvos vaikams ir kur jie yra gan veržlūs, pašnekovė sako pastebinti, kad vaikai skirtingai interpretuoja patyčias: „Yra vaikų, kurie patyčias sutapatina su eiliniu konfliktu ar nesusipratimu arba viskas, kas neatitinka jo nuomonės ar jam prieštaraujama, reiškia, kad iš jo tyčiojamasi. Pas mus nėra išgrynintos kai kurios sąvokos ir supratimas. Vaikams trūksta ir klausymo gebėjimo, kuris yra be galo svarbus ne tik santykiuose, bet ir pamokose. Jo trūksta ne tik vaikams, bet ir suaugusiems“.

Instituto vadovė taip pat mato, kad vaikai tampa vis liberalesni, labiau priima įvairovę ir kartais tuo jau lenkia ir suaugusius, mokytojų išankstines nuostatas. Mažėja stereotipų ir išankstinių nuostatų.

Lietuvoje yra 3 nuoseklios ugdymo programos

„Žiūrint į Lietuvos kontekstą, aišku, matome, kad yra įvairių problemų. Anksčiau atlikti tyrimai rodė, kad mūsų vaikai yra nelaimingi, linkę į savižudybę. Tačiau paskutiniai bendrųjų kompetencijų palyginimai, tarptautinių tyrimų duomenys rodo, kad mūsų vaikai yra aukščiau vidurkio. Tad šios žinutės mums siunčia tam tikrą informaciją, kad mes einame teigiama linkme, kad Lietuvoje didžioji dalis vaikų jau turi sąlygas nuosekliai ugdyti socialinius ir emocinius gebėjimus. Aišku, tai dar ne visi Lietuvos vaikai, nes tai nėra įtvirtinta sistema, nors nuo 2017 metų Švietimo įstatymas yra papildytas tuo, kad kiekvienas vaikas turi teisę ugdyti socialinius ir emocinius gebėjimus mokykloje, kad kiekviena mokykla turi sudaryti sąlygas juos ugdyti, kad mokytojai kartą per ketverius metus turi skirti laiko savo kompetencijų stiprinimui būtent socialinio ir emocinio ugdymo srityje“, - sako D. Šukytė.

Pasak pašnekovės, Lietuvoje nuoseklios programos, tyrimais grįstos, patvirtintos, o tai reiškia efektyvios socialinio ir emocinio ugdymo programos yra dvi, tai yra „Antras žingsnis“ ir „Lions Quest“ visa programų grupė, skirta nuo priešmokyklinio ugdymo iki 12 klasės. Dar yra „Kimochi“ programa, ji skirta ikimokyklinio amžiaus vaikams. Kitos programos yra nukreiptos į tam tikros problemos sprendimą, pavyzdžiui, žalingų įpročių, savižudybių, smurto, seksualinės prievartos prevencijos ir pan.

„Jeigu žiūrėti kitų šalių švietimo kontekste, tai Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra tikrai pasistengusi. Teoriškai, apie 90 proc vaikų, besimokančių mokyklose, turi vieną ar kitą prevencijai skirtą programą, kurią mokykla yra pasirinkusi ir turi įgyvendinti. Vien apie 500-600 Lietuvos mokyklų turi nuoseklias „Lions Quest“ programas. Šias programas mokyklose diegiame jau 14 metų, tad turime tiek metų nuosekliai socialinius ir emocinius įgūdžius ugdančias mokyklas. Tai reiškia, kad kiekviena atėjusi nauja mokinių laida įsilieja ir pradeda nuo pirmos pamokos mokytis šių įgūdžių“, - džiaugiasi D. Šukytė.


Mokytojams svarbu matyti ir kolegų sėkmę

„Nors yra įvairių mokyklų, jų vadovų bei mokytojų ir skirtingo požiūrio į socialinį emocinį ugdymą, visgi per 15 metų, kai pradėjau dirbti šioje srityje, pokytis yra didžiulis. Daugėja mokytojų, kurie įžvelgia ilgalaikę tokio ugdymo prasmę, neapsiriboja vienais mokymais, labiau gilinasi į programas, būna, kad klysta, vėl bando, dar kartą ateina į mokymus, įsijungia į kitokius projektus, nes jiems rūpi. Yra, aišku, ir tokių, kurie sako, kad to nereikia, bet aš tikiu, kad tai yra dėl to, kad kiekvienas turime savo tempą. Galbūt reikia daugiau laiko, reikia matyti kitų mokytojų sėkmę“, - sako D. Šukytė.

Instituto vadovės manymu, mokytojas turi suprasti prasmę ir labai tiksliai žinoti, ko tikisi pasiekti, nes viskas, kas vyksta klasėje, nukreipta ne tik į akademinį pasiekimą, bet ir vaiko socialinių ir emocinių gebėjimų stiprinimą. Pavyzdžiui, taisyklių laikymasis yra reikšmingas ne tik tam, kad būtų disciplina, bet savitvardos ugdymui.

Pašnekovė sako pastebinti, kad tose mokyklose, kur bent vienas mokytojas intensyviai dirba, sėkmę ir pokyčius pajunta ne tik jis pats ir mokiniai, bet ir kiti mokytojai. Taip užsisuka visas kolektyvas ir pradeda visi dirbti. Programų tikslas, kad į ugdymą įsitrauktų visa bendruomenė.

Klaipėdos rajonas – pavyzdys visai Lietuvai

Šiais metais pavyzdinių mokyklų, kurios nuosekliai taiko socialinį emocinį ugdymą, jau yra nemažai. Tačiau kai kurios mokyklos socialinį ir emocinį ugdymą savo mokiniams savarankiškai, tikslingai ir efektyviai diegia jau pakankamai seniai. Vis daugiau socialinis ir emocinis ugdymas įsitvirtina mokyklose su savivaldybės admininistracijų ir politikų palaikymu.

„Galiu išskirti vieną rajoną, kuris nuo 2008 metų savarankiškai skiria finansinius išteklius, investuoja į vaikų socialinį ir emocinį ugdymą ir mokytojų parengimą dirbti tą darbą. Tai neabejotinai yra Klaipėdos rajonas. Ten 95 proc. mokytojų yra baigę mokymus ir kiekvienas naujas, į mokyklą atėjęs dirbti žmogus, ne tik eina mokytis, bet ir nuo pirmų dienų įsijungia į bendruomenę, kurioje formuojasi bendras žodynas, pažiūros ir palaikymas. Tai kartu - unikali situacija, nes ties programos išvien dirba sveikatos ir švietimo specialistai. Puikus pavyzdys to, ką gali bendradarbiavimas, vadovų ir mokytojų atsakingas požiūris į vaikų socialinio ir emocinio ugdymo ilgalaikę perspektyvą“, - sakė D. Šukytė.

Mokinių patyčių prevenciją ir palankaus emocinio klimato kūrimą skatina ES struktūrinių fondų finansuojamos priemonės.