Išlieka profesinio mokymo absolventų trūkumas

Kalbėdamas apie tai, kokių specialybių studentai yra patraukliausi šiuolaikinėms įmonėms, Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Levickis išskiria dvi studentų grupes – aukštojo mokslo absolventus ir profesinio mokymo absolventus.

„Mūsų įmonėms šiai dienai tikrai žymiai daugiau reikia profesinio mokymo absolventų. Iš jų šiandien yra patraukliausi virėjai, suvirintojai, statybininkai, pardavėjai parduotuvėse, vairuotojai, krovinių pervežėjai. Tai yra pagrindinės žmonių grupės, kurių poreikis pats didžiausias“, – tikina V. Levickis.

Pašnekovas pastebi, jog šios tendencijos išlieka tokios pat jau kurį laiką ir situacija darosi vis sudėtingesnė. „Konkrečių profesinio mokymo sričių absolventų poreikio problema gyvuoja jau dešimtmetį. Pastaruoju metu poreikio mastas dar labiau išaugo ir pasiekė praktiškai neįsivaizduojamas aukštumas. Tose darbovietėse, kur neberanda dirbti norinčių lietuvių, tenka atsivežti užsienio darbuotojus“, – teigia jis.

V. Levickis pabrėžia ir tai, kad nekvalifikuotos darbo jėgos šalyje reikia vis mažiau ir mažiau. „Kalbant apie nekvalifikuotą darbo jėgą, paminėtini yra krovikai, kokie nors miškų ūkio darbininkai, pakuotojai ir panašiai. Šiuolaikinės įmonės yra linkusios investuoti į technologinę įrangą, todėl tokių žmonių reikia vis mažiau“, – perspėja jis.
Darbas

Tarp aukštojo mokslo specialistų geidžiamiausiais pašnekovas vadina inžinierius. „Praktiškai visų sričių inžinieriai šalyje turi labai didelę paklausą. Taip pat turime didelį IT specialistų poreikį. Buhalterija, apskaita, finansai taip pat yra sritys, kuriose žmonių reikia pakankamai nemažai. Reikalingi ir reklamos, rinkodaros specialistai, ypač paklausūs tie žmonės, kurie dirba su socialiniais tinklais“, – aiškina Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas.

Įmonių vagys: uždirba daugiau nei sukuria realios vertės

Laikui bėgant keičiasi ir tai, ko iš naujo darbuotojo tikisi įvairios įmonės. Anot Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojo, šiandien viena iš pagrindinių problemų yra susijusi su pernelyg dideliu absolventų pasitikėjimu savo jėgomis.

„Pastebiu akivaizdų karjeros kompetencijų trūkumą. Žmogus nesugeba įvertinti savo galimybių, nemoka planuoti savo ateities. Absolventai nesuvokia, jog viskas vyksta žingsnis po žingsnio ir nebūna taip, jog vieną dieną dirbdamas suvirintoju kitais metais būsi viršininkas“, – pastebi V. Levickis.

Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas primena, jog bendrosios kompetencijos taip pat yra labai svarbios, tačiau jį liūdina kai kurių elementarių taisyklių nesilaikymas, ryškėjantis paskutiniu metu.

„Svarbu punktualumas, atsakingumas, gebėjimas dirbti komandoje, galų gale noras mokytis. Labai liūdna, kai matome krūvą naujų žmonių, kurie mano, kad atsėdėjo keturis ar tris metus studijuodami ir visas mokslas jų gyvenime baigėsi – daugiau man nieko nebereikia, aš jau viską moku! Tai yra tikrai liūdna. Darbdaviai investuoja į savo darbuotojų pasirengimą, tačiau trūksta pačių darbuotojų motyvacijos mokytis ir noro investuoti į save“, – teigia pašnekovas.
Vaidotas Levickis

V. Levickis atkreipia dėmesį į tai, kad žmogus, kuris pervertina savo galimybes tam tikroje srityje, įmonėje įprastai ilgai nepasilieka. Tuomet jam atrodo, kad jis yra neįvertintas, jam neįtinka gaunamas atlyginimas, nes žmogus paprasčiausiai nesupranta, kiek vertės įmonei jis realiai sukuria.

Viltis deda į prasidėjusią švietimo reformą

Vertindamas dabartinę poreikių analizę ir statistiką, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis pabrėžia, jog darbo rinkoje šiuo metu paklausiausi informacinių technologijų srities darbuotojai, taip pat paklausūs išlieka pardavėjai, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojai, reklamos ir rinkodaros specialistai, virėjai, suvirintojai ir siuvėjai.

„Šiuo metu rengiamų specialistų ir poreikių statistika rodo akivaizdžią disproporciją – kai kuriems sektoriams ruošiame žymiai per mažai specialistų, o kai kuriems per daug. Aiškiai per mažai rengiama pramonei, transportui ir statybai, per daug grožio industrijai. Tokia darbo pasaulio poreikių neatitinkanti padėtis mažina jaunų žmonių įsidarbinamumą“, – aiškina jis.

Aukštosios mokyklos prirengia specialistų, kurių pusė paskui dirba net aukštojo mokslo nereikalaujantį darbą.

R. Dargis pastebi, jog šiandien susiklosčiusi situacija verčia jaunus žmones arba emigruoti ieškant darbo pagal profesiją, arba darbintis ne pagal profesiją ir dirbti nekvalifikuotą darbą, arba vėl grįžti į valstybės švietimo sistemą ir persikvalifikuoti.
Studentai

„Pastaruoju metu nėra integralios ugdymo karjerai sistemos, į jos kūrimą turi įsitraukti visos suinteresuotosios pusės, nes yra pasigendama susikalbėjimo, bendradarbiavimo bei kryptingo veikimo. Būtini neatidėliotini pokyčiai mokytojų rengimo, kvalifikacijos kėlimo ir atestacijos sistemoje. Atsietai ir neefektyviai veikia universitetų, kolegijų, profesinio mokymo įstaigų, mokslo institutų tinklas“, – teigia Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.

R. Dargis tikisi, kad prasidėjusi diskusija dėl švietimo sistemos reformos ir jau žengti pirmieji žingsniai duos apčiuopiamų rezultatų. „Kaip parodė ir mūsų įmonių apklausos, švietimo reforma yra svarbiausias pramonininkų lūkestis, nes tik kvalifikuotų specialistų parengimas gali užtikrinti mūsų pramonės konkurencingumą. Akivaizdus to pavyzdys ir ateinančios tiek Lietuvos, tiek užsienio investicijos – pagrindinis investuotojų kriterijus, ar yra pakankama reikalingų kvalifikuotų specialistų pasiūla“, – įsitikinęs pašnekovas.

Kad studijų kokybė Lietuvoje gerėtų, investicijų skiria ES.

Laikui nepavaldi svarbi savybė – kūrybiškas mąstymas

Kalbant apie ateitį, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas pastebi, kad daugelyje sektorių, kuriuose vyrauja rutininiai darbai, tokių kaip paslaugų sektorius, logistikos ir transporto, prekybos ir pan., technologinė modernizacija lems rutininių darbų automatizavimą. Anot jo, todėl mažės tokius darbus atliekančių užimtųjų poreikis, tačiau augs sudėtingas sistemas kuriančių ir valdančių specialistų paklausa.

Pramonėje išliks aktualus ir technikos specialistų, IT ir inžinierių paklausa. Todėl jau dabar yra labai svarbu stiprinti studijų programas ir skatinti mūsų mokinius įvertinti tokių specialybių kaip informacinės technologijos, inžinerinės, fizikos ir biotechnologijų sričių studijų privalumus.
Robertas Dargis

„Turime kalbėti ne tik apie specialistų parengimo skaičius, bet ir apie rengiamų specialistų kokybę. Aukštos kvalifikacijos specialistą galėsime išugdyti tik užtikrindami studijų kokybę. Kaip rodo įmonių vadovų apklausos, jiems rūpi ne diplomas, o žinios, gebėjimai, kompetencijos, įgūdžiai toliau mokytis ir tobulėti, kuriuos iš aukštosios mokyklos, kolegijos ar profesinės mokyklos atsineša jaunasis specialistas“, – teigia R. Dargis.

„Prognozuojama, kad dėl sparčios technologinės pažangos iki 2020 m. pasikeis maždaug trečdalis kompetencijų, kurios šiandien laikomos svarbiausiomis darbinėje veikloje. Darbo rinkoje reikės vis mažiau „paprastų” bazinių gebėjimų ir daugiau įgūdžių – žmonėms reikės būti žymiai lankstesniais, turėti puikius organizacinius gebėjimus, darniai dirbti komandoje. Ne tiek svarbios bus ir žinios, kurias šiandien turime, nes nuolat reikės mokytis iš naujo, o galimybės įgyti naujų žinių – tik plėsis“, – teigia Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (123)