Žavi mistiškumu, bet savo potencialo neišnaudoja

Kaip pasakoja Lietuvos piligrimų bendrijos pirmininkas dr. Darius Liutikas, Lietuva užsienio šalių piligrimus žavi savo dar neatrastu grožiu, išskirtinėmis gamtinėmis vietomis kelionėse pėsčiomis. Užsieniečiai, pastebi jis, Lietuvos šventąsias vietas įvardina kaip mistines ir unikalias.

Tačiau, teigia dr. D. Liutikas, religinio turizmo potencialas Lietuvoje vis dar nėra pakankamai išnaudojamas. „Tai matyt lemia tiek prioritetų stoka turizmo politikoje, tiek Lietuvos, kaip religinio turizmo šalies, įvaizdžio nebuvimas. Lietuva turi daug šventų piligriminių vietų, kurios būtų įdomios ir kitų šalių piligrimams. Tai unikalus pasaulyje Kryžių kalnas, Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo vieta Šiluvoje, stebuklingų paveikslų vietos Trakuose, Pivašiūnuose, Vilniaus Aušros Vartuose, Žemaičių Kalvarijoje, Tytuvėnuose, Krekenavoje, Dievo gailestingumo šventovėje Vilniuje ir kt.

Išskirtiniai religiniai objektai yra Lietuvos kalvarijos tiek Žemaitijoje, tiek ir Aukštaitijoje. Dauguma šventų religinių vietų Lietuvoje yra šalies regionuose – mažesniuose miesteliuose ir kaimuose, tad religinis turizmas būtų puiki galimybė paskatinti šių vietovių ekonomiką, sukurti naujas darbo vietas“, – įsitikinęs jis.

Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia
Foto: DELFI

Tai, kad religinis ar piligriminis turizmas yra neišnaudota niša, sutinka ir Lietuvos turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“. Kaip teigiama jų atsakyme, moksliniai tyrimai rodo, kad po pasaulio šventoves keliaujančių piligrimų išlaidos yra susijusios su transporto paslaugomis, apsipirkimu, aukomis ir panašiai, todėl piligrimai yra svarbus turistų segmentas.

„Tinkamai išvysčius religinio turizmo infrastruktūrą, pavyzdžiui, pasiūlius nakvynių vienuolynuose, kitų išskirtinių patirčių, galima būtų pritraukti ir didesnes išlaidas savo kelionėms skiriančius piligrimus iš tokių šalių kaip Ispanija, Italija“, – rašoma atsakyme. Anot įstaigos atstovų, iš Statistikos departamento pateikiamos turizmo statistikos nėra galimybių išskirti, kokį procentą sudaro į Lietuvą atvykstantys piligrimai. Vis dėlto žinoma, kad Lietuva daugiausiai piligrimų sulaukia iš Lenkijos.

Anot „Go Vilnius” direktorės Ingos Romanovskienės reikėtų suprasti, kad religiniai turistai yra ne tik tie, kurie keliauja asketiškai, taupiai, visą dėmesį sutelkdami į dvasinę patirtį. „Yra nemažai piligrimines Vilniaus vietas lankančių užsienio turistų iš Vakarų Europos, JAV, kurie apsistoja aukščiausios klasės viešbučiuose. Daugelis tokių keliautojų yra pasiturintys, mielai besinaudojantis gidų ir kitų paslaugų tiekėjų pagalba. Kitaip tariant, šis turizmas yra naudingas miestui“, – sako ji.

Popiežius padėjo, bet dar yra ką nuveikti

Būtent Vilnius ir yra vienas iš religinių turistų lankomų „karštųjų taškų“ Lietuvoje. Čia atsekti, kiek apsilanko religinių turistų, sekasi šiek tiek geriau. „Siekdami įvertinti piligrimų srautus Vilniuje kaip atspirties tašką naudojame skaičius, kiek lankytojų apsilanko šv. Faustinos namelyje Antakalnyje – vietoje, kuri yra žinoma ir svarbi piligrimams, bet nėra plačiai žinoma kitų turistų tarpe. Tuo remdamiesi galime sakyti, kad Vilniuje per metus apsilanko mažiausiai 30 tūkstančių piligrimų“, – teigia I. Romanovskienė.

Foto: Savivaldybės archyvas

Nors popiežiaus vizitas padėjo Vilniaus vardui nuskambėti plačiai katalikų pasaulyje, ir Vilniaus religinis potencialas lieka neišnaudotas. Kaip teigia I. Romanovskienė, vienas didžiausių netrastų lobių – žinia, kad Vilniuje galima pamatyti katalikų pasaulyje garsaus Dievo Gailestingumo paveikslo originalą. „Įvertinę piligriminio turizmo potencialą ėmėmės šioje srityje nuosekliai dirbti. Rudenį Popiežiaus vizito proga pristatėme Vilniaus maršrutą piligrimams „Atrask savo piligrimystės istoriją“, kuriame – svarbiausi Vilniaus sakraliniai objektai“, – nuveiktais darbais dalinasi pašnekovė.

Vilniuje, anot jos, labiausiai lankomos vietos yra susijusios su Dievo Gailestingumo paveikslo istorija. „Dievo Gailestingumo šventovė Senamiestyje, kurioje saugomas paveikslo originalas, šv. Faustinos namelis Antakalnyje ir Gailestingojo Jėzaus seserų vienuolynas Rasų gatvėje. Labai svarbios vietos, kurias lanko ir kiti turistai – Aušros vartų koplyčia, Vilniaus arkikatedra bazilika, šv. Dvasios bažnyčia, Trijų kryžių kalnas. Piligrimai taip pat kviečiami aplankyti Bažnytinio paveldo muziejų“, – pasakoja I. Romanovskienė.

Mažasis Lietuvos Vatikanas

Tačiau net mažesni Lietuvos miestai turi ką pasiūlyti. Pavyzdžiui, Kretingos rajone, kaip teigia Kretingos rajono turizmo informacijos centro turizmo vadybininkė Rita Beržanskienė, sunku net nustatyti tikslų lankytinų religinių objektų skaičių. Vien lankomiausių objektų, sako ji, yra netoli 40.

Anot R. Beržanskienės, Kretinga vadinama mažuoju Lietuvos vatikanu. „Lankomiausi religiniai objektai Kretingos rajone yra Lurdo grota, Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia, Grafų Tiškevičių koplyčia, Salantų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, Erškėtyno šaltinis ir koplyčia, Abakų Lurdo grota. 5 vienuolynai.

Kretinga vadinama mažuoju Lietuvos Vatikanu, nes vien mieste yra 5 vienuolynai: Mažesniųjų brolių ordino Viešpaties Apreiškimo vienuolynas, Šv. Klaros vienuolynas, Motinos Teresės seserų vienuolynas, Švč. Mergelės Marijos Nepaliaujamos Dievo pagalbos seserų pranciškonių namai, Švenčiausiosios širdies Pranciškonių misionierių kongregacija“, – vardija R. Beržanskienė.

Kretingos bernardinų vienuolynas
Foto: DELFI

Kaip pastebi dr. D. Liutikas, išnaudoti Lietuvos religinį potencialą padėtų religinio turizmo strategija, kurios dabar, deja, neturime. „Lietuvoje yra daugiau kaip 20 pagrindinių piligrimystės vietų. Tačiau didžiausią potencialą turi įvairūs piligriminiai keliai ir maršrutai, leidžiantys kelyje ir konkrečioje vietovėje pabūti ilgiau nei kelias valandas.

Viena iš senų mano svajonių pilnai sutvarkyti ir piligrimams pritaikyti Kryžių kalno – Šiluvos kelio atkarpą. Šis 65 kilometrų kelias jungia dvi pagrindines Lietuvos šventoves. Jį sutvarkius ir pritaikius religinio turizmo poreikiams, šis trijų dienų kelias galėtų tapti išskirtinių piligriminiu maršrutu. Tradicijos keliauti šiuo keliu jau susiformavusios, tačiau vėlgi reikia daugiau informacijos piligrimams atvykstantiems iš kitų šalių, be to dar trūksta nakvynės vietų, kitų religinių objektų, pavyzdžiui Kalvarijos, kuriuos pakeliui galėtų aplankyti piligrimai“, – sako dr. D. Liutikas.

Pažink bernardinų istoriją plačiau: https://bernardinutakais.lt/