Žinau, kad netinkamai elgiuosi, bet nieko negaliu padaryti
„Su savo draugu esame kartu jau visai nemažai – beveik ketverius metus. Tai buvo, o gal ir yra mano gyvenimo meilė, tikiuosi, ir aš jo, bent jis taip sako. Bet jau kuris laikas nesugebame nė dienos praleisti be pykčių. Myliu žmogų, bet pavargau. Noriu atitrūkti, tačiau nenoriu skaudinti. Nenoriu kitų žmonių, naujų santykių, gal norėčiau pabūti viena: man atrodo, kad iš tos beprotiškos mūsų meilės tuoj liks pelenai. Nenoriu prarasti savo draugo, nenoriu pradėti jo nekęsti. Labai keisti jausmai. Kai jis yra, noriu, kad išeitų, kai jo nėra, noriu, kad būtų. Kartais man atrodo, kad stengiuosi labiau nei jis, nors draugas sako, kad priešingai.
Kai įsimylėjau, labai siekiau jo, jis man atrodė toks šaunus, aplink nuolat gerokai gražesnių merginų suko ratus. Dariau viską, kad pastebėtų, kad įsimylėtų, buvau perdėtai gera, netgi atleidau, kai sužinojau, kad vienu metu bendravo ir su manimi, ir su kita. Iš pradžių, manau, jis žiūrėjo į mane kaip į visas, bet paskui viskas pradėjo palaipsniui keistis. Jis vis dažniau paskambindavo, vis dažniau kartu išeidavome, dingo ir kitos merginos, juokai apie jas. Supratau, kad gal pasiekiau savo, – jis pradeda įsimylėti. Taip ir buvo. Viskas buvo puiku: meilė, aistra, kelionės, svajonės, pradėjome gyventi kartu.
Keista: kai jau pajutau, kad jis visiškai mano, kad neturiu ko siekti, man kažkas atsitiko. Pradėjau sau leisti būti irzliai, nepakančiai, pradėjau kabinėtis prie žodžių, kritikuoti, jį erzinti, pradėjau prikaišioti praeitį, buvusias merginas, sakiau, kad jei nepasipirš, rasiu, kas tai padarys. Paskui pati ant savęs pykdavau, nes matydavau, kad jis skaudinasi. Pasipiršo. Aš, aišku, sutikau. Ir vėl jaučiau, kad pasiekiau savo. Myliu savo draugą labai, bet nesuprantu, kodėl taip elgiuosi, jaučiuosi lyg perdegusi, kalbant apie santykius, nors dėl jų labai stengiausi, kad būtų tobuli. Gal tikėjausi, kad jie bus geresni, turėjau iliuzijų, kad tie drugeliai pilve ilgiau skraidys.
Būna, atsikeliu anksčiau ir bėgu iš lovos, kad tik nereiktų mylėtis, nors seniau buvo gera tai daryti. Anksčiau buvau labai pavydi, net tikrindavau telefoną, dabar nelabai liūdžiu, kai grįžta vėliau ar kur nors užtrunka. Galiu pabūti viena, nepuolu skambinėti, o ir pati dažniau nekeliu ragelio. Jis manęs vis paklausia, kas vyksta, o aš neturiu ką atsakyti. Kartais atrodo, kad tuoj pati išprotėsiu dėl tokio savo elgesio.
Nejaučiu, kad man būtų depresija, darbe, atrodytų, irgi viskas gerai, nors, kaip ir visi, būna, pavargstu, tada nieko nebenoriu. Nesinori nei gaminti, nei ką nors veikti, nei dėmesio skirti. Norisi pailsėti vienai. Labai liūdna, kad nesusitvarkau su santykiais ir savimi, stengiuosi, bet nepavyksta. Aplanko negeros mintys – gal reikia išsiskirti, bet nežinau, ar būsime laimingesni atskirai. Esu labai nusivylusi savimi“, – pasakoja 29 metų Austėja.
Gydytojas: santykių perdegimas yra išsekimo forma
„Perdegimas yra atvirkštinė tarpusavio santykių sąveikos pusė. Šia prasme išimčių nėra ir kitai gyvenimo daliai – asmeninei. Perdegimas gali įvykti kalbant apie tėvų ir vaikų santykius, sportą, pomėgius, visuomeninę veiklą ir, žinoma, santykius tarp partnerių.
Santykių perdegimas yra išsekimo forma, kuri atsiranda tarp partnerių, kai vienas ar abu žmonės jaučia tokius simptomus, kaip nuovargis, bejėgiškumas, vienatvė, pesimizmas ir net depresija. Vienas iš svarbiausių rodiklių – darosi sunku būti šalia vienas kito, ir tai pradeda jaustis kaip darbas“, – sako „SPA Vilnius“ medicinos direktorius, gydytojas Konstantinas Ovsyannikovas.
Tačiau, pasak pašnekovo, yra didelis skirtumas tarp santykių įtampos ir perdegimo: pirmasis labiau susijęs su nerimu dėl santykių ir partnerių suderinamumo, o antrasis – su išsekimu.
„Svarbu suprasti, kad perdegimas nėra konfliktų rezultatas, greičiau – priešingai. Emocinis išsekimas ir bandymai pailsėti vienas nuo kito tampa konflikto priežastimis. Dingsta noras ką nors daugiau sužinoti, nesinori ieškoti pasiteisinimų ar aiškintis su savo partneriu.
Santykių perdegimas gali atsirasti staiga. Tarsi nusiimami „rožiniai akiniai“, ir viską pamatai iš kitos perspektyvos. Perdegimui kaupiantis žmogus pradeda pastebėti partnerio trūkumus, net ir maža smulkmena gali supykdyti.
Psichologai nustato santykių perdegimo požymius, tam tikru mastu jie primena profesinio perdegimo požymius, tik skirtumas yra subjektas, į kurį nukreiptas neigiamas emocinis suvokimas, šiuo atveju tai yra partneris“, – sako gydytojas.
Susidomėjimo partneriu praradimas ir iš to išeinančios neigiamos emocijos
„Vienas iš pagrindinių santykių perdegimo požymių yra laipsniškas susidomėjimo partneriu praradimas. Pirmiausia atrodo, kad tiesiog nenorite bendrauti su savo partneriu, o tada tai išsivysto į visišką abejingumą ir apatiją. Pavyzdžiui, nustojama domėtis šalia esančio žmogaus diena arba pasidaro neįdomi jo nuomonė. Tai lydi neigiamų emocijų plėtimasis, jos ateina iš aplinkos, ar tai būtų darbinės problemos, ar išsekimas, kurios perduodamos partneriui. Pavyzdžiui, tampate daugiau irzlus ir kritiškas savo žodžiams ir veiksmams.
Palaipsniui galite pajusti, kad jūsų emocijos tampa apatiškos turint omeny požiūrį į partnerį. Jaučiate, kad nebegalite patirti meilės, rūpesčio ar susijaudinimo. Pavyzdžiui, vietoj aistros ir įsimylėjimo jaučiate tik abejingumą.
Su perdegimu dažnai pablogėja bendravimas su partneriu. Galite nustoti jo klausyti, suprasti poreikius, sugebėti rasti kompromisą. Pavyzdžiui, dažnai negirdite jo prašymų ir pasiūlymų, nerodote noro aptarinėti santykių problemų.
Perdegimas gali sukelti nuolatinį fizinį ar emocinį išsekimą. Jūs galite nuolat jausti nuovargį, susierzinimą ir emocinį išsekimą partnerio akivaizdoje.
Kai jaučiate santykių perdegimą, galite pradėti jausti bejėgiškumo ir nevilties jausmus. Atrodo, kad negali nieko pakeisti ar pagerinti santykių. Galite galvoti, kad santykiams skiriate daug laiko ir energijos, bet nieko negaunate atgal.
Kai patiriate tokį perdegimą, galite pastebėti, kad jūsų vidinė motyvacija ir noras išlaikyti santykius bei kartu tobulėti smarkiai pablogėja. Jums gali trūkti motyvacijos užsiimti bendra veikla, plėtoti savo ryšį.
Palaipsniui galite pradėti slopinti savo emocijas ir slėpti savo jausmus. Jums sunku išreikšti savo meilę ar rūpestį. Pavyzdžiui, nustojate kalbėti apie savo jausmus arba galite apsimesti, kad viskas gerai.
Dar vienas dalykas – džiaugsmo trūkumas, džiaugsmas būti su partneriu ar kartu daryti smagius dalykus. Pasitenkinimo santykiais lygis gali sumažėti. Santykiai neteikia laimės. Pradedama galvoti apie santykių nutraukimą ir kur nors kitur ieškoma pasitenkinimo“, – apie perdegimo požymius pasakoja gydytojas K. Ovsyannikovas.
Pašnekovas sako, kad svarbu pažymėti, jog santykių perdegimas yra normalu ir gali nutikti bet kuriam iš mūsų, – svarbu būti dėmesingam sau ir savo emocijoms, taip pat nuolat stengtis pagerinti ir palaikyti artimus bei šiltus santykius su savo partneriu.
Pagrindinės perdegimo priežastys
„Tarpasmeniniai santykiai gali būti pagrindinė jūsų santykių perdegimo priežastis, bet dažniau yra jų derinys. Tai apima partnerio dėmesio stoką.
Jei negaunate grąžos, tada motyvacija į tai investuoti dingsta, ar tai būtų pinigai, ar laikas, ar iš esmės pastangos kurti santykius. Negaudamas teigiamo pastiprinimo, žmogus vis mažiau nori ką nors daryti ir pereina prie kitų dalykų.
Santykių perdegimą gali sukelti ir didžiulis nuovargis darbe. Jei daug energijos išeikvojama dirbant, tada jos tiesiog nebelieka investuoti į santykius. Namuose norisi tiesiog atsipalaiduoti ir atsigauti. Poreikis skirti laiko ir dėmesio kitam žmogui gali būti suvokiamas kaip nemaloni, erzinanti pareiga.
Ilgas streso laikotarpis, kalbant apie santykius, taip pat lemia tarpasmeninio perdegimo atsiradimą. Užsitęsę konfliktai gali sukelti neigiamų emocijų persvarą prieš teigiamas. Žmogus vis mažiau laimingas, pradeda sietis su problemomis, neigiamais išgyvenimais“, – sako gydytojas.
Norint įveikti santykių perdegimą, svarbu imtis šių veiksmų
„Pirmasis žingsnis gydant santykių perdegimą yra problemos suvokimas ir šią būklę rodantys požymiai. Pasidalykite savo jausmais ir rūpesčiais su partneriu. Paaiškinkite, kad patiriate perdegimą ir kodėl. Svarbu atvirai diskutuoti apie problemas ir ieškoti galimų sprendimų. Nuolatinis nuoširdus ir atviras bendravimas gali padėti sustiprinti ryšį tarp jūsų ir padėti atgauti prarastą emocinį ryšį.
Kreipkitės į profesionalų psichologą ar specialistą, jie padės suprasti perdegimo priežastis ir pasiūlys konkrečių rekomendacijų, kaip įveikti šią būklę.
Skirkite laiko pažvelgti į save ir nuspręsti, ko išties norite. Norėdami išlaikyti savo santykius, turite nustatyti ribas, emocinę ir fizinę energiją.
Dar vienas svarbus dalykas – pasirūpinti savimi, atsižvelgiant į savo poreikius ir interesus: skirkite laiko veiklai, kuri suteikia jums pasitenkinimą ir džiaugsmą. Išmokite naujų įgūdžių. Įgykite naujų bendravimo įgūdžių ir tobulėkite“, – pataria K. Ovsyannikovas.
Jei perdegimo įveikti neįmanoma, reikia priimti sprendimus
Psichologų teigimu, kai kuriais atvejais, deja, problemos įveikti nepavyks. Yra keletas požymių, pagal kuriuos galima spręsti apie santykių beprasmybę.
„Jeigu yra nepagarba vienas kito jausmams, kai kuris nors iš partnerių ignoruoja kito jausmus, nenori suprasti, girdėti, tai vargu ar santykiai truks ilgai. Taip pat niekur neveda ginčai. Užuot sprendę problemas, jūs tik labiau pavargstate net ir pykti vienas ant kito. Jeigu niekas negali arba nenori prisiimti atsakomybės, jei tu arba partneris nenori dirbti su santykiais ar ieškoti specialistų pagalbos, tai nieko ir nebus. Jei nejaučiate romantiškų jausmų savo partneriui, galbūt verta nutraukti santykius. Sprendimo atidėliojimas ir laukimas ilgiau nei tam tikrą laikotarpį (šešis mėnesius arba metus), jei nieko nusprendžiate, irgi rodo, kad nieko gero nebus“, – patikina gydytojas.
Tokiu atveju, pasak pašnekovo, reikia pasirinkti tinkamą momentą ir pasikalbėti. Svarbu kuo aiškiau suformuluoti skyrybų priežastį, jokiu būdu nesuasmeninant, nekaltinant. Turite būti pasiruošę emocijoms – pykčiui, ašaroms, bet reikia stengtis ramiai ir užtikrintai įveikti kylančias emocines reakcijas. Taip pat būtinai pabandykite nutraukti santykius vienu ypu, nesuteikdami „antrojo šanso“, nes tai yra klaidingos viltys.
Moterys dažniau nei vyrai patiria santykių perdegimą
„Kas dažniau patiria perdegimą – vyrai ar moterys, priklauso dėl daugelio lyčių ypatybių, supančio pasaulio suvokimo, elgesio modelio, mąstymo, taip pat socialinio vaidmens.
Iš esmės, moterys dažniau patiria perdegimą. Pirmiausia todėl, kad moters santykiai su vyru visada svarbesni tiek dėl pačios šeimos, tiek dėl motinystės, o vyrui pirmiausia yra jo socialinis vaidmuo profesinėje srityje, karjeros kūrimas, verslo sėkmė.
Taigi, didesnis šeimos santykių vertinimas ir lūkesčių rizika didina moterų perdegimo vystymąsi. Be šios priežasties, moteris dar turi visą ledkalnį, paslėptą po vandeniu, – tai jos pareigos namuose ir šeimoje. Namų darbai yra diskretiški ir nuolat pasikartojantys. Namų darbų monotonija, rutina, pastovumas veda į perdegimą. Geriausias perdegimo draugas yra rūpinimasis vaikais. Be to, moterys labiau linkusios parodyti empatiją kitiems žmonėms, taip prisipildo neigiamų emocijų. Tyrimai rodo, kad moterys kenčia nuo konfliktų ir užsitęsusių santykių problemų daugiau nei jų partneriai. Tam įtakos turi ir tai, kad moterys dažniau perdega darbe ir perdegimą perkelia į santykius“, – pastebi gydytojas K. Ovsyannikovas.
Jei vyrai patiria perdegimą – ar profesinį, ar santykių, jie dėl to kenčia daug sunkiau nei moterys. Nors moterys išgyvena perdegimą dažniau, tačiau pasireiškimo laipsnis joms daug silpnesnis nei vyram