„Tai, jog šiuo klausimu kiek vėlinamės, suteikia ir privalumų. Galime pasimokyti iš mūsų kaimynų padarytų klaidų, remtis jų gerosiomis patirtimis ir taip užtikrinti, kad konkurencingos elektros energijos rinkos kūrimas Lietuvoje būtų sklandus ir gyventojams jau nuo pradžių naudingas pokytis“, – teigia AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovas Mindaugas Keizeris.
Vertina kitų šalių patirtis
„Prieš imdamiesi pokyčių, sprendimų priėmėjai ir ekspertai mūsų šalyje atidžiai išnagrinėjo šį žingsnį jau žengusių valstybių patirtis. Todėl mūsų šalyje sukurtas pokyčio įgyvendinimo mechanizmas užtikrins, kad gyventojai pasirinkti naują tiekėją galėtų paprastai ir greitai“, – tikina M. Keizeris.
Pasak jo, svarbių pamokų – tiek apie tai, ką daryti verta, tiek apie tai, ko tikrai reikėtų vengti, Lietuva sėmėsi iš daugybe klausimų sektinu pavyzdžiu laikomų Skandinavijos valstybių. Ypač detaliai įvertintos daugiau nei prieš du dešimtmečius laisvą rinką kurti ėmusių Suomijos ir Švedijos patirtys.
Švedija ir Suomija – išmoktos svarbios pamokos
Analizuojant dviejų Skandinavijos šalių veiksmus 1995–1996 m. užtikrinant laisvą konkurenciją prekiauti elektros energija, iš pirmo žvilgsnio jie gali pasirodyti kaip tikra nesėkmė. Tačiau tai buvo vertingos pamokos, padėjusios kitoms šalims – taip pat ir Lietuvai – pokytį įgyvendinti kur kas sklandžiau.
Vienos pirmųjų nusprendusių įgyvendinti Europos Komisijos rekomendacijas energetikos sektoriui, Skandinavijos valstybės paskelbė, kad laisvai rinktis tiekėją galės visi, savo namuose įsidiegę išmaniosios apskaitos sistemą.
Išmanieji skaitikliai leidžia stebėti energijos vartojimą realiu laiku, žinoti tikslius kiekvieno namų ūkio suvartojimo duomenis, pagal juos parengti tikslas sąskaitas ir aiškiai apmokestinti elektros energiją. Visgi, tokie skaitikliai prieš beveik tris dešimtmečius Švedijoje kainavo apie 800 eurų, o Suomijoje – net iki 1700 eurų ir buvo per brangūs daugumai gyventojų.
Tai lėmė, kad, visai kaip pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje, laisvos rinkos privalumais pradžioje naudojosi tik verslas – įmonės rinkosi geriausias sąlygas pasiūlyti jiems galintį tiekėją. Siekdama paskatinti gyventojus rinktis tiekėjus, Švedijos Vyriausybė reikšmingai sumažino išmaniųjų skaitiklių kainas, tačiau laisva rinka išliko neaktyvi tol, kol sprendimo dėl mokamo išmaniųjų skaitiklių nebuvo atsisakyta.
„Lietuvos gyventojus išmanieji skaitikliai turėtų pasiekti jau kitąmet – didelės apimties projektas užtruks keletą metų, tačiau jis bus vykdomas beveik tuo pat metu, kaip ir monopolinių visuomeninio tiekėjo sąlygų atsisakymo procesas, todėl jau netrukus, turint įrankį, kuris leis labai detaliai analizuoti savo elektros suvartojimo duomenis, tai leis gyventojams dar daugiau sutaupyti“, – teigia M. Keizeris.
Pokyčius Švedijoje stabdė ir dar vienas nelankstus sprendimas – norimą tiekėją pasirinkti ir su juo sutartį pasirašyti reikėjo likus bent pusei metų iki tol, kol jis pradės tiekti klientui elektros energiją. Tai reiškė lėtus procesus, lėtus sprendimus ir pernelyg lėtus pokyčius. Šiandien Švedijoje naują tiekėją pasirinkti reikia vos prieš mėnesį. Lietuvoje šis laikotarpis – dar trumpesnis: vos trys savaitės.
Tiekėją pasirinkę gyventojai skųsdavosi ir neaiškiomis sąskaitomis, nes gaudavo jas dvi: vieną iš savo tiekėjo, kitą – iš valstybės valdomos tinklus prižiūrinčios įmonės. Lietuvoje išmokta ir ši pamoka – elektros tiekėją pasirinkę gyventojai jau nuo pradžių gaus tik vieną bendrą sąskaitą už elektros energiją.
Tačiau šalys gali pasigirti ir gerosiomis patirtimis, kurias sėkmingai perėmė vėliau rinką atverti nusprendusios ES narės. Itin patogus sprendimas, kuris jau pritaikytas ir Lietuvoje, yra tai, kad gyventojams, pasirašiusiems sutartį su pasirinktu elektros tiekėju, daugiau nebereikės niekuo rūpintis – visus informacijos ir duomenų mainus bei formalumus atliks patys tiekėjai bei valstybės institucijos.
„Lietuvoje tuo rūpinsis elektros energija prekiaujančios įmonės ir ESO – sukūrėme patogią duomenų mainų platformą, kuri leis greitai ir kokybiškai bei skaidriai dalintis informacija, palaikyti abipusį ryšį. Gyventojai nepatirs jokios biurokratinės naštos – esu tikras, kad toks reikalavimas šiais laikais privalo būti keliamas visoms valstybės įgyvendinamoms iniciatyvoms“, – sako M. Keizeris.
Konkurencija kainas mažino, mokesčiai – didino
„Vienas iš visuomenei aktualiausių klausimų yra tai, kaip laisva rinka pakeis elektros energijos kainą. Norėtume turėti į jį paprastą atsakymą, tačiau tiesa yra ta, kad kaina priklauso nuo daugybės veiksnių. Beveik pusę jos lems konkurencija“, – sako ESO vadovas.
Pasak jo, nors atsiradusi didesnė konkurencija kainas sumažino, ilgainiui tiek Švedijoje, tiek Suomijoje jos išaugo. Tačiau nei vienu atveju tai nebuvo susiję su atviros rinkos sukūrimu.
„Švedijoje kainą išaugino aplinkosaugos mokesčių reforma – skatindama atsinaujinančių išteklių vartojimą, šalies Vyriausybė padidino mokestinę naštą ir tai lėmė kainos didėjimą. Suomijoje kaina augo prabėgus daugiau nei 15 metų nuo rinkos atvėrimo, tai lėmė du veiksniai: Vyriausybės įgyvendinta mokesčių reforma ir dešimtadaliu padidintos investicijos į elektros tinklo priežiūrą“, – sako M. Keizeris.
Apie projektą
Šiandien vykstantis pokytis – tai valstybės sprendimas nebereguliuoti elektros energijos kainos. Nuosekliai atsisakant elektros tiekimo monopolijos, iki 2023 m. nebeliks visuomeninio tiekėjo ir bus sukurta laisva, konkurencinga elektros energijos rinka.
Elektros energijos kainą nuo šiol lems konkurencija, todėl gyventojai gaus lankstesnes ir palankesnes sąlygas. Taip pat, kaip rinkdamiesi mobiliojo ryšio, kabelinės televizijos ar bet kurias kitas paslaugas, jie galės įvertinti įvairių tiekėjų pasiūlymus ir sudaryti sutartį su ta įmone, kuri siūlys tinkamiausias sąlygas.
Išsami projekto informacija pateikiama www.pasirinkitetiekeja.lt.