„Nesunku pastebėti, jog tiek vienoje, tiek kitoje šalyje elektros energijos kainos pastebimai šoktelėjo vos po rinkų atvėrimo. Neįsigilinus į šių valstybių specifiką, daug kam gali kilti pagunda kelti nerimą ir mūsų šalies gyventojams, žadant tokį pat scenarijų. Tačiau visų trijų Baltijos šalių prekybos elektros energija sprendimai buvo labai skirtingi ir Lietuvoje tokių objektyvių priežasčių kainai augti nėra“, – sako AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovas Mindaugas Keizeris.
Pasak jo, kalbant apie gerąsias kaimynių patirtis, Estija yra laikoma vienu iš sėkmingiausių laisvos elektros energijos rinkos kūrimo pavyzdžių Europoje, tad nenuostabu, kad svarbias bei pasiteisinusias pamokas iš jos perima ir Lietuva.
Kainų augimas – dėl išaugusių mokesčių ir panaikintų lengvatų
Šiuo metu elektros energijos kainos gyventojams Estijoje ir Lietuvoje yra panašios, Latvijoje jos – kiek aukštesnės.
Tačiau 2013-aisiais, tais metais, kai estai atsisakė visuomeninio elektros tiekėjo, jos kaina šalyje buvo kiek šoktelėjusi. Taip nutiko todėl, kad tuo pat metu nuspręsta 70 proc. padidinti tas elektros energijos kainos dedamąsias dalis, kurias nustato valstybė – energijos skirstymo bei perdavimo paslaugų įkainius.
„Lietuvoje apie panašius planus didinti kurias nors valstybės reguliuojamas kainos dedamąsias kol kas nekalbama“, – teigia M. Keizeris.
Latvijoje kaina 2015-aisiais ženkliai išaugo dėl kitos priežasties – šalyje kartu su visuomeniniu tiekimu buvo panaikintas ir pradinis tarifas – valstybės parama mažai elektros energijos naudojantiems gyventojams, kai dalis jų sąskaitos už elektros energiją buvo padengiama iš valstybės biudžeto.
Natūralu, jog atšaukus tokią paramą gyventojų mokama suma išaugo. Bet kainos Latvijoje augo ir dėl kitos priežasties – šalies Vyriausybės sprendimu, tiekėjai įpareigoti beveik pusę – 40 proc. – energijos pirkti iš atsinaujinančius išteklius pasitelkusių gamintojų.
„Žaliosios energijos vartojimo skatinimas – dažna augančių elektros kainų priežastis. Tokias priemones taikė ne tik latviai, bet ir, pavyzdžiui, Skandinavijos šalys, dažna Vakarų Europos valstybė“, – teigia ESO vadovas.
Lietuva perima gerąsias pamokas iš Estijos
Estai jau nuo pirmųjų pokyčio metų aktyviai rinkosi tiekėjus, o didelis gyventojų įsitraukimas į konkurencingos rinkos kūrimą užtikrino, kad elektra prekiaujančioms įmonėms buvo dėl ko varžytis, taigi, jų kiekis šalyje taip pat išaugo.
Energetikos ministerijos užsakymu atliktoje ekspertų analizėje išskiriamos dvi pagrindinės tokios sėkmės priežastys, abi jas pokyčiui įgyvendinti pasitelkė ir Lietuva.
Visų pirma, estai sukūrė bendrą duomenų bazę, kuri leido visiems tiekėjams gauti nuasmenintus gyventojų elektros energijos vartojimo duomenis ir pateikti jiems individualius, prie jų įpročių pritaikytus ir dėl to itin ekonomiškus pasiūlymus. Tokią pat duomenų mainų platformą Lietuvoje sukūrė ir prižiūri ESO.
Antra, laiku nepasirinkusiems tiekėjo Estijos gyventojams buvo užtikrinamas garantinis tiekimas, tačiau jie turėjo mokėti ir papildomą garantinio tiekimo kainos dedamąją. Taip gyventojai skatinti greičiau pasirinkti tiekėją ir sutaupyti. 1,25 koeficiento garantinio tiekimo dedamoji bus taikoma ir laiku tiekėjo nepasirinkusiems Lietuvos gyventojams, o garantinis tiekimas jiems bus užtikrinamas iki 6 mėnesių.
Apie projektą
Šiandien vykstantis pokytis – tai valstybės sprendimas nebereguliuoti elektros energijos kainos. Nuosekliai atsisakant elektros tiekimo monopolijos, iki 2023 m. nebeliks visuomeninio tiekėjo ir bus sukurta laisva, konkurencinga elektros energijos rinka.
Elektros energijos kainą nuo šiol lems konkurencija, todėl gyventojai gaus lankstesnes ir palankesnes sąlygas. Taip pat, kaip rinkdamiesi mobiliojo ryšio, kabelinės televizijos ar bet kurias kitas paslaugas, jie galės įvertinti įvairių tiekėjų pasiūlymus ir sudaryti sutartį su ta įmone, kuri siūlys tinkamiausias sąlygas.
Išsami projekto informacija pateikiama www.pasirinkitetiekeja.lt.