Aš esu Orijus Gasanovas, „Delfi“ kelionių žurnalistas. Mano tikslas – apkeliauti Lietuvą ir surinkti pačius įdomiausius, geriausius, gal ir netikėčiausius mūsų šalies šeimininkių ir šeimininkų receptus. Nuo tradicinių valgių – bulvių plokštainio Dzūkijoje kepamo ant kopūsto lapo ir legendinio žemaitiško kastinio iki šiuolaikinių išradimų – įdomiausių naminių kotletų variacijų ir originaliausių sriubų bei troškinių.

Pirmoji mano kulinarinės kelionės stotelė – Panevėžys, Ramygalos gatvė. Ten susitinku su Jūrate Machankoviene, kuri atskleis šio miesto sensaciją, patį populiariausią receptą šiose apylinkėse. Jūratė to nedarytų, jeigu ne karantinas, kuris jau antrą kartą sustabdo normalų šalies gyvenimą. „Tai darau tik norėdama palepinti namuose užsidariusius žmones“, – sako ji. Ir už tai Jūratei esu labai dėkingas.

Jeigu neturite nieko bendro su Panevėžio kraštu, gali būti, kad net nebūsite girdėję apie šiame regione itin populiarų patiekalą ir tešlos ir mėsos, kurį vietos žmonės vadina Čičinsko kepsniu. Viskas prasidėjo 1972 metais, kai Panevėžio centre atsidarė alaus restoranas tokiu pačiu pavadinimu „Čičinsko užeiga“. Būtent čia ir pasirodė greitai išpopuliarėjęs ir vietos žmonių amžiams pamiltas kepsnys. „Visas Panevėžys jį dievina, gamina ypatingomis progomis ir per šventes, bet šeimininkės namuose daro daug klaidų, interpretuoja receptą, kažką nuo savęs prideda ir jau nebe tas gaunasi“, – dūsauja Jūratė su šiuo patiekalu dirbanti nuo senų, sovietinių laikų.

Ji garsiai juokiasi, kai paklausiau kokių klaidų žmonės daro gamindami garsiuosius kepsnius. Jūratė yra girdėjusi keisčiausių receptų ir įvairiausių skundų, kad patiekalas nesigauna.
„Ką man teko girdėti, tai pagrindinė daugelio klaida yra iš anksto užsišaldyti Čičinskus. Ne, jokiais būdais to nedarykite. Pas mus restorane pagrindinė taisyklė – kepsnys turi būti gaminamas iškarto, šviežiai susuktas iš gyvos tešlos. Jokio šaldymo, nes tik pakenksite skoniui ir išvaizdai“, – aiškina Jūratė.

Karjerą „Čičinsko užeigoje“ ji pradėjo kaip administratorė, po to buvo emigravusi į Didžiąją Britaniją, o kai grįžo – naujieji savininkai ją iškart paskyrė vadovauti. „Esu labai reikli, pas mane nėra „palauk“, nėra „negaliu“. Viskas turi būti padaryta aukščiausiu lygiu, mes turime pasistengti dėl klientų, nes jie mumis pasitiki, jie mus mėgsta, daug kas myli šitą vietą, ateina po kelis kartus per savaitę“, – sako ji ir prisipažįsta, kad dėl savo reiklumo kartais kai kurios moterys ją pavadina ragana. „Žinau šitą pravardę, bet visiškai nesijaudinu. Man svarbiausia rezultatas, o vadinti gali kaip tik nori“, – garsiai nusijuokia pagrindinė Lietuvoje Čičinskų specialistė.

Šiuo metu „Čičinsko užeiga“ nepriima lankytojų, tačiau virtuvė dirba pilnu pajėgumu. „Negalime sustoti, nes panevėžiečiai neišgyventų be mūsų kepsnių. Jie užsisako padėklais, po dešimt, po dvidešimt. Juos valgo didelės šeimos, nes šiuos kepsnius mėgsta tiek suaugusieji, tiek vaikai“, – pasakoja Jūratė. Rytais restorane ramesnis laikais, bet nuo pietų prasideda užsakymų virtinė, kuri baigėsi jau tik vėlai vakare. „Vieni žmonės patys atvyksta pasiimti, kiti nori, kad mes pristatytume į namus. Todėl mūsų didžėjus šiuo sunkiu laiku pakeitė savo profesiją ir tapo išvežiotoju-kurjeriu. Dvi virėjos kepa kepsnius, aš pakuoju ir prižiūriu kokybę, o didžėjus jau „ant išdavimo“ dirba. Sukamės, kaip galime“, – aiškina ji.

Jūratė atskleidžia ir tą faktą, kad Čičinskų valgyti iki pandemijos atvykdavo ir garsiausi šalies krepšininkai bei pramogų pasaulio žvaigždės: atlikėjai Irena Starošaitė, Radžis, Birutė Dambrauskaitė ir t.t. Šių garbių žmonių restorano vadovė laukia ir po to, kai viskas pasibaigs. O kol kas, visos šalies žmonėms linki namuose pasigaminti tai, kuo Panevėžys didžiuojasi.

Viskas, atėjo tas svarbus momentas, kai Jūratė pristato, kokių produktų reikės Čičinsko kepsniams.

Pirmiausia ji vardina tešlos ingredientus: 200 gramų trintų sumaltų bulvių, 200 gramų miltų, pakelio varškės, 200 militrų kefyro, pusės arbatinio šaukštelio sodos, druskos pagal skonį. Kepsnių įdarui reikės rankomis muštos kiaulienos sprandinės gabaliukų ir kiaulienos faršo. Faršą, anot Jūratės, galima pasiskaninti kaip tik kas nori, bet originaliame recepte dedama tik druskos ir pipirų. „Galima žalumynų, svogūnų, česnakėlio, kas kam skanu – dėkite, tik ne per daug, kad neužgožtų skonio“, – aiškina ji. Ir rodo, kaip nesunku pasigaminti Čičinskus. Suminko tešlą, tada ją iškočioja, ant filė gabaliuko deda faršą, susuka šį įdarą į vientisą dešrelę, o tada svarbiausias dalykas – juvelirišku tikslumu apvynioja tešlą.

„Atskleisiu paslaptį, kurią tikriausia žino net ne visi panevėžiečiai. Anksčiau Čičinskus kepdavo ant kaimiškų kiaulės riebalų, taip buvo įprasta. Bet dabar mes viską kepam ant aliejaus, šiuolaikiniam žmogui taip daug skaniau. Aliejus aišku turi būti geros kokybės, nuolat keičiamas, kad kepsniai nejuoduotų“, – sako ji. Kepimo procesas trunka apie dvylika – penkiolika minučių, nes šiuos kepsnius reikia skrudinti ant silpnos ugnies.

Iškepus kepsnius – tai dar ne viskas, labai svarbu prie Čičinskų patiekti tinkamą garnyrą, kuris Jūratės vadovaujamoje įstaigoje nesikeičia metų metus. „Kopūstų salotėles dedam, pamarinuotą svogūną, ir būtinai – visų svarbiausia – raugintą agurkėlį“, – aiškina ji. O, kad kepsnys valgytojams nebūtų per sprangus, rekomenduoja patiekti su padažu. „Anksčiau, rusų laikais, gamindavom tą tokį firminį, pikantišką padažiuką – majonezas su kečiupu. Bet dabar mes paprasčiau padarėm, dedam tik kečiupo, žmonėms taip labiau patinka, man atrodo“, – įsitikinusi šių kepsnių specialistė.

Jūratė atskleidžia įdomų faktą, kad „Čičinsko užeiga“ yra pagrindinė Panevėžio vieta, kur renkasi daugiausiai vyrų. Todėl čia užsukti ji rekomenduoja visoms vienišoms, meilės ieškančioms moterims. „Čia aš jokios naujienos nepasakiau, daug moterų ir taip tą žino, ateina pas mus penktadienio vakarais ir savaitgaliais, ieškosi meilės. Pasakysiu taip – kepsnių prisivalgę vyrai tikrai labai populiarus, labai moterims patinka. Pas mus čia gimsta poros. Po to ateina susituokę, švenčia pažinties metines ir mūsų kolektyvui dėkoja. Aišku, per kiekvienas metines užsisako po kepsnį. Vienaip ar kitaip, tik dėka Čičinsku tie žmonės susipažino. Todėl jis taip ir mylimas“, – plačiai šypsosi gerbiama restorano vadovė.

Jūratė atskleidžia, kad dauguma moterų neįveikia visos porcijos, dažniausiai suvalgo tik pusę, o kitą pusę nešasi namo. „Porcijoje mes dedam du kespnius, vyrams pats tas, užsikemša pusei dienos. O moterys pasiduoda, garnyro kartais net nepaliečia“, – sako ji, daug metų stebėdama restorano lankytojus.

Slaptąjį receptą restorano vadovė paviešino švenčių proga, leidžia visos šalies žmonėms jį naudoti, tačiau vis tiek yra įsitikinusi, kad namuose žmonės padarys klaidų, kažką ne taip užmaišys, per daug ar per mažai pakeps. „Vis tik pasakysiu taip: kai baigsis karantinas, atvažiuokite visi į Panevėžį, mes geriausiai pagaminsim ir visus pamaitinsim“, – mūsų susitikimą užbaigia Jūratė.