Kasdien – didelė spalvinga lėkštė
Dietologijos klinikos „Dietos sistema“ gydytoja dietologė Žana Antonova sako, kad svarbiausia yra ne tai, kokias daržoves pasirinkti, o visas suvalgytų daržovių kiekis žmogaus racione.
„Rekomenduojamas suvartoti minimalus kasdienis daržovių kiekis yra 300 g, tačiau geriausia kasdien suvalgyti iki pusės kilogramo daržovių. Norint gauti visų reikalingų maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų, mityba turi būti kuo įvairesnė. Tokia taisyklė galioja ir daržovėms – jeigu norime gauti visą spektrą maistinių medžiagų, jos taip pat turėtų būti kuo įvairesnės“, – teigia Ž. Antonova.
Anot gydytojos, pagal naudingųjų medžiagų sudėtį daržovės skirstomos į keturias grupes: kopūstines daržoves (baltagūžiai, raudongūžiai kopūstai, brokoliai ir kt.), tamsiai žalių lapų (špinatai, cikorinės salotos, kt.), tamsiai oranžinės spalvos (morkos, pomidorai, paprikos, kt.) ir lelijines daržoves (porai, česnakai ir svogūnai).
„Rekomenduojama kasdien suvalgyti bent po vieną daržovę iš kiekvienos grupės. Gerai būtų, kad žmogaus lėkštėje daržovės būtų įvairiaspalvės“, – pasakoja Ž. Antonova.
Gali ir padėti, ir pakenkti
Nors gydytoja teigia, kad išskirtinai sveikų daržovių nėra, nes jos visos turi daug mūsų organizmui reikalingų maistinių medžiagų, kartais pravartu atsižvelgti į tam tikras kiekvienos daržovės savybes.
„Pavyzdžiui, jeigu yra mažas kalio kiekis organizme, pavyzdžiui, sergant širdies ligomis, rekomenduojama rinktis produktus, tarp jų – ir daržoves, kuriose gausu kalio. Jo itin daug yra bulvėse, pupelėse, krapuose, petražolėse, špinatuose ir brokoliuose“, – sako Ž. Antonova.
Gydytoja įspėja, kad kartais kai kurių daržovių verčiau atsisakyti, pavyzdžiui, jeigu pučia pilvą, geriau apriboti šviežių kopūstų, ankštinių daržovių. „Tokiu atveju geriau kopūstus valgyti termiškai paruoštus, pavyzdžiui, jie gali būti troškinti – taip sumažinamas „šiurkščių“ skaidulų kiekis. Taip pat daug pilvo pūtimą skatinančių daržovių nerekomenduojama duoti mažiems vaikams, nes jų virškinamasis traktas yra labai jautrus“, – rekomenduoja dietologė.
Daugiau vitaminų, mažiau nitratų
Kaip teigia gydytoja, visada geriausia valgyti šviežias daržoves, ypač, jei tuo metu yra jų sezonas. „Šviežios bulvės maistinė vertė visada bus didesnė negu tos bulvės, kuri yra laikyta per visą žiemą ir valgoma tik pavasario pradžioje. Kuo ilgiau daržovė yra laikoma, tuo daugiau ji praranda vitaminų, ypač vitamino C. Šis vitaminas yra labai „jautrus“ ir daržovės jo gali netekti labai greitai. Šviežia bulvė turi labai daug vitamino C, o ta, kuri jau yra ilgai palaikyta, šio vitamino turi mažai“, – aiškina dietologė.
Gydytoja pabrėžia, kad svarbu ir pačios daržovių laikymo sąlygos. „Netinkamas laikymas irgi turi poveikį vitaminų kiekiui. Pavyzdžiui, jeigu bulvė yra laikoma sausoje patalpoje ir veikiant saulės spinduliams, vitamino C kiekis smarkiai sumažės, ir maistinė vertė bus daug mažesnės. Bulvės turi būti laikomas vėsioje (2–4 laipsnių), drėgnesnėje patalpoje“, – teigia ji ir priduria, kad vitaminų ir mineralų daržovėse mažėja ir tuomet, kai nesilaikoma tam tikrų kulinarinių paruošimo rekomendacijų.
Ž. Antonova sako, kad iš daržovių išvaizdos sunku pasakyti, kiek chemikalų naudota jas auginant, todėl tam daromi specialūs testai. „Yra žinoma, kad daug nitratų yra lapinėse ir ropinėse daržovėse: burokėliuose, ridikėliuose, salotose, morkose – šios daržovės nitratus sukaupia natūraliai. Tačiau žmonėms dėl to jaudintis neverta, nes nitratų kiekis yra reglamentuojamas, nustatyti tam tikri kiekiai, kiek jų gali būti, – teigia gydytoja. – Kitas dalykas – daržovės turi ne tik nitratų, bet ir daug antioksidantų, vitaminų, kurie padeda kovoti su oksidaciniu stresu mūsų organizme, be to, mes turime gerą „valymo“ sistemą, kuri padeda neutralizuoti visas toksines ir blogai mūsų organizmą veikiančias medžiagas.“
Dietologė atkreipia dėmesį į tai, kad lietuviškose daržovėse maistinių medžiagų yra daugiau, ypač jeigu tos daržovės – sezoninės: „Sezoniniai vietiniai vaisiai ir daržovės turės daugiau vitaminų ir mineralų, nes kaip bebūtų, laikant ar transportuojant, jie vis tiek praranda kažkiek maistinių medžiagų.“
Importinėms daržovėms reikalavimai tie patys
Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (VATZUM) specialistai Gintaras Lapinskas ir Arūnas Dereškevičius teigia, kad šviežiems vaisiams ir daržovėms, tiekiamiems rinkai, nepriklausomai nuo jų kilmės, yra taikomi tie patys prekybos standartai. Taigi, prekybos standartų taikymo požiūriu, anot jų, nėra jokio skirtumo, pavyzdžiui, ar pomidorai auginti Lietuvoje, ar kitoje šalyje.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektorė Aurelija Drumstienė patikslina, kad kokybės reikalavimai yra taikomi tam tikrai daržovės ar vaisiaus rūšiai, o ne jos užauginimo vietai, t. y. kilmės šaliai.
„Rinktis lietuviškas ar nelietuviškas prekes – čia jau kiekvieno vartotojo asmeninis pasirinkimas atsižvelgiant į kainą, skonines savybes, išvaizdą ir poreikius, – teigia A. Drumstienė. – Tačiau vietinis ir atvežtinis vaisius ir daržovė tikrai skiriasi. Kadangi vežant vaisius ir daržoves iš Ispanijos, kitų šalių yra ilgas transportavimo kelias, dažnai vaisiai ir daržovės yra nuskinami ne iki galo sunokę, kad jie nesugestų transportavimo metu. Taip pat ilgai transportuojamoms daržovėms augintojai stengiasi pasirinkti tokias veisles, kurios būtų su storesne odele, lėčiau nokstančios ir gendančios.“
Kodėl skiriasi skoniai
Kaip teigia VATZUM atstovai, dažniausiai Lietuvoje užaugintus vaisius ir daržoves siekiama kuo sparčiau parduoti, todėl žymiai mažiau sugaištama laiko nuo derliaus nuėmimo iki pateikimo pirkėjui. Anot jų, vieša paslaptis, kad kiekviena diena, o kai kurių rūšių produktams, kaip antai braškės, ir valanda, sugaišta tiekiant produktus rinkai, menkina šių produktų kokybę.
Jie taip pat atkreipia dėmesį, kad šviežių vaisių ir daržovių prekybos standartuose pateikiami ir reikalavimai prinokimui, kurie byloja, kad produktai turi būti subrendę ir prinokę tiek, kad galėtų ir toliau nokti, kol bus nupirkti prekybos centre. Kitaip tariant, nedraudžiama prekiauti vaisiais ir daržovėmis, nepasiekusiais vartojimo brandos. Anot VATZUM specialistų, ši išlyga yra labai svarbi vystant tarptautinę šviežių vaisių ir daržovių prekybą, ypač tuomet, kai produktai, tokie kaip avokadai, vežami iš atokiausių pasaulio kraštų.
VMVT specialistė teigia, kad jei produktai bus nurenkami visiškai prinokę, jie vartotoją pasieks jau supuvę. „Kuo trumpesnis kelias nuo lauko iki vartotojo stalo, tuo didesnė tikimybė, kad vaisius ar daržovė bus nuskinti maksimaliai sunokę, gavę pakankamą kiekį šilumos ir saulės šviesos. Jei žiūrėsime į saugos parametrus (pesticidų likučiai), tai tyrimų rezultatai rodo, kad tai nepriklauso nuo kilmės šalies ir susiję su konkrečiu žmogumi, kuris juos augina“, – sako A. Drumstienė.
Anot inspektorės, skonines daržovių savybes nulemia daugelis faktorių. „Pirmiausia, tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus individualių skonio poreikių. Vienam skanu „mėsingesnis“ pomidoras, kitam reikia rūgštesnio ir pan. Tačiau apskritai skonines ir kitas organoleptines savybes, tokias kaip kvapas, lemia, ar pomidoras buvo augintas po danga, ar atvirai, kiek jis gavo saulės šviesos, ar buvo augintas po lempomis, imituojančiomis dienos šviesą, kiek stipriai jis buvo sunokęs derliaus nuėmimo metu ir, aišku, nuo pačios pomidoro veislės“, – pasakoja ji.
Turguje didesnė įvairovė
A. Drumstienė sako, kad nors standartai, taikomi vaisiams ir daržovėms, tiek vykdant prekybą turgavietėse, tiek prekybos centruose ir parduotuvėse, yra vienodi, galima sakyti, kad skirtingose vietose parduodamos daržovės skiriasi.
„Turgaviečių prekiautojai labiau orientuoti į sezoniškumą ir stengiasi tiekti tuos vaisius ir daržoves, kurie vyrauja konkretaus sezono metu. Taip pat turgavietėse galima surasti gausesnį asortimentą vietinių augintojų vaisių, daržovių, prieskonių, kurie užauginami nedideliais kiekiais, bei įvairesnių vienos rūšies skirtingų veislių produktų, pavyzdžiui, įvairių pomidorų, skirtingų bulvių, įvairesnių obuolių rūšių ir kt.“, – pasakoja VMVT atstovė.
VATZUM specialistai pažymi, kad turgavietėse pačių augintojų parduodamų lietuviškos kilmės vaisių ir daržovių kelias nuo lauko iki stalo yra trupesnis nei siūlomų įsigyti prekybos centruose. Anot jų, betarpiškai bendraudami su norimų įsigyti produktų augintojais galime daugiau sužinoti apie produktus, jų auginimo sąlygas, ko kartais pasigendame žvelgdami į platų prekybos centrų siūlomą šviežių vaisių ir daržovių asortimentą.
Chemikalų kiekiai reglamentuojami
VATZUM atstovai primena, kad gali būti naudojami toje valstybėje narėje registruoti augalų apsaugos produktai, tačiau atvežtinėse daržovėse neturi būti viršijami nustatyti Europos Sąjungos didžiausi likučių kiekiai.
„Daržovių auginimui dažniausiai yra naudojami dviejų rūšių preparatai: trąšos, kurios papildo augalą būtinomis medžiagomis, reikalingomis augimui, ir pesticidai – tai medžiagos, apsaugančios augalą nuo įvairiausių kenkėjų: akaricidai nuo erkučių, insekticidai nuo vabzdžių, fungicidai nuo grybelių sukeliamų infekcijų, herbicidai nuo piktžolių ir kt., – aiškina A. Drumstienė. – Veikliosios medžiagos, kurios naudojamos pesticidų gamyboje, yra griežtai reglamentuotos ir jų leistini kiekiai yra nustatomi konkrečiam produktui.
Kiekvienais metais keletą kartų Europos Sąjungos Komisija peržiūri pesticidų likučių kiekius nustatantį reglamentą ir dažniausiai yra mažinami leistini pesticidų kiekiai, o kai kuriais atvejais, atsižvelgus į galimą riziką ir pavojų žmonių sveikatai, uždraudžiami.“
Anot specialistės, jei augalų apsaugos priemonės ir trąšos yra naudojamos pagal paskirtį, tinkamais kiekiais ir tinkamu metu, išlaukiant visą laiką nuo nupurškimo (panaudojimo) iki derliaus nuėmimo – grėsmės vartotojų sveikatai nėra, kadangi atliekant tyrimus veiklioji medžiaga jau būna suskilusi ir jos likučių neaptinkama, arba aptinkami gerokai mažesni kiekiai, nei numato teisės aktai.
Kaip apsisaugoti
VMVT inspektorė rekomenduoja visus vaisius ir daržoves prieš vartojimą plauti tekančiu vandeniu. „Taip nuplausite ir galimus pesticidų likučius, ir mikroorganizmus, kurie gali sukelti įvairias infekcijas. Jei žmogaus jautresnė virškinimo sistema, jis gali lupti vaisių žievelę – tai jau asmeninis pasirinkimas“, – sako ji.
Specialistė pasakoja, kad VMVT dėl daržovių sulaukia ir skundų. „Skundai, susiję su vaisiais ir daržovėmis, labai priklauso nuo sezono. Vasarą daugiau skundžiamasi dėl vaisių, trešnių, mėlynių, braškių – neskanių, žemėtų, sugedusių ar kilmės šalies klastojimo, rudenėjant – dėl prekybos centruose parduodamų pjaustytų arbūzų, per mažų, neskanių obuolių, žiemą – dėl nepakankamai sultingų, rūgščių citrusinių vaisių ir pernokusių bananų, džiovintų vaisių ir riešutų, plaunat saulėgrąžas pažaliavusio vandens, pavasarį – dėl pažaliavusių ar puvinio pažeistų bulvių, minkštų svogūnų.
Dažnai žmonės skundžiasi dėl nitratų, kai namie išsitiria su indikatorinėmis juostelėmis nusipirktus vaisius ir daržoves. Daugiausia vartotojų skundų sulaukiame kovo ir gegužės mėnesiais. Dažniausiai skundai susiję su vaisių ir daržovių kokybiniais rodikliais. Apie 30 proc. gaunamų skundų pasitvirtina. Per 2016 m. I pusm. 29 skundai dėl vaisių ir daržovių buvo pagrįsti“, – sako A. Drumstienė.
