„Manau, kad šiandien bendrasis išsilavinimas yra labai orientuotas į didelį krūvį žinių ir platų žinių spektrą, tačiau ateityje būtų geriau, jei vaikas kuo anksčiau būtų nukreiptas ten, kur turi daugiau gabumų“, – kalbėjo nekilnojamojo turto vystymo bendrovei vadovaujantis A. Avulis. Jei tai įvyktų mokyklose, įsitikinęs pašnekovas, Lietuva galėtų džiaugtis turinti daugiau talentingų žmonių.
Gėdos jausmas užrakina žmogų
„Nes dabar pakankamai dažnai talentai yra užslopinami: reikia daug mokytis matematikos, chemijos, fizikos, literatūros ir dar eilės kitų dalykų, bet kas iš to. Jau dabar yra pakankamai stiprių mokyklų, bet jų vienetai. Kryptingas ugdymas, mano nuomone, turėtų prasidėti jau po 4-5 metų, kai vaikai išmoksta skaityti ir rašyti, nes tada atsiskleidžia jų išskirtiniai gebėjimai“, – svarstė verslininkas.
Pasak A. Avulio, jei laiku nepastebimas vaiko talentas ar domėjimosi sritis, užverstas daugybės informacijos, kurios jam neįdomu mokytis, vaikas užsiblokuoja.
„Manau, kad Lietuvoje turime daugiau talentų nei jų matome. Didelė dalis žmonių prislopinti ar užslopinti, nes jiems reikėjo kalti istorines datas ar kitus dalykus. Jei asmuo gabus matematikai ar domisi biochemija, o verčiamas mokytis istorijos… Gali būti vaikas, kuris, kaip saldainius, mėgsta istoriją, bet turi kalti algebrą. Taip vaikai kenčia. Dažnai mokyklose vaikai traumuojami ir tos traumos išlieka, mažina žmonių aktyvumą“, – pokalbį tęsė A. Avulis. Pasak jo, galbūt dėl švietimo sistemų skirtumo Vakaruose žmonės laisvesni: jie nebijo, pavyzdžiui, prisipažinti, kad nežino, kur yra Lietuva.
Šiandieninės technologijos leidžia daugybę mokykloje sprendžiamų užduočių atlikti jų pagalba, taip pat visa pamokose suteikiama informacija vos kelių sekundžių darbas randant informaciją internete. Tokioje aplinkoje, pasak A. Avulio, daug svarbiau ugdyti gebėjimą naudotis informacija.
„Surasti informaciją yra vienas dalykas, bet kitas dalykas – sugebėjimas pritaikyti ją savo gyvenime. Manau, kad ateityje mokyklose bus daug mažiau teorinių užduočių, o daugiau praktinių. Mokyklos turėtų eiti ta linkme. Mes sprendžiame lygtį, bet nežinome kam. Juk formulę galimą pritaikyti praktiniam paskaičiavimui, pavyzdžiui, kiek reikės dažų sienai nudažyti ar kiek laiko reikia nupjauti žolę futbolo stadione, jei dirbs vienas žmogus, kiek su tam tikra žoliapjove ir kiek su dar labiau našia, – tęsė verslininkas. – Toks žinių pritaikymas atvertų ir išlavintų žmogų taip, kad jis, baigęs mokyklą galėtų laisvai dirbti sukurdamas didesnę naudą visuomenei“.
Svarbiausia išmokyti mokytis
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidento Ž. Šilėno nuomone, svarbiausia, kad mokykla išugdytų gebėjimą mokytis: „Žinios yra gerai ir reikalingos, techniniai įgūdžiai – puiku, be jų neapsieisi, bet šalia to yra svarbiausia, kad vaikai mokėtų mokytis, būtų žingeidūs ir visada jaustų pažinimo džiaugsmą, nestovėtų vietoje“.
Atsižvelgdamas į šiandieninius pokyčius darbo rinkoje ir technologijose pašnekovas teigė, vargu ar galima tikėtis, kad išmokus vieno dalyko ateityje mokytis nebereikės.
„Kai kalbame apie mokykloje mokomus dalykus, pavyzdžiui, lygčių sprendimą, tai, žinoma, jas gali išspręsti kompiuteris, bet kompiuteris yra tik įrankis. Neigti jo buvimą būtų kvaila, bet kartu svarbu suprasti, ką lygtis reiškia. Skaičiuotuvu galime apskaičiuoti būsto palūkanas, bet jei nesuprasime, kas yra palūkanos, tai bus labai blogai, – savo pastebėjimais dalijosi jis. – Žinoma, būtų kvaila, jei švietimo sistema ignoruotų technologijas ir vis dar reikalautų viską ir visuomet spręsti ranka“.
Pašnekovas pabrėžė, kad nereikėtų pamiršti, kad jei anksčiau mašinos perėmė fizinius žmonių darbus, tai greitu metu robotai, dirbtinis intelektas gali perimti dalį intelektualinių įgūdžių reikalaujančių darbų.
„Žmonės supranta, kad lengvai automatizuoti darbai jau perimti: jau ne dalgiu žmogus mokosi žolę pjauti, o kombainą vairuoti. Tas pats gali nutikti ir su protinio darbo reikalaujančiomis profesijomis. Jei tavo darbas yra lengvai algoritmuojamas ir automatizuojamas, tai galimas dalykas, kad ateityje tavęs nebereikės. Reikės tokių žmonių, kurie gali padaryti daugiau ir įdomiau nei robotas, kūrybiškiau“, – reziumano Ž. Šilėnas.
Mokykla turi paruošti aktyvius ir empatiškus piliečius
Kalbėdamas apie ateities mokyklą, ekonomistas Ž. Mauricas daugiau dėmesio skyrė pilietiškumui nei teorinių žinių suteikimui bendrajame ugdyme. Pasak jo, ateities mokyklos pagrindinė funkcija turėtų būti ruošti aktyvius, kūrybiškus ir nebijančius savo potencialo išnaudoti valstybės piliečius.
Pagarba vienas kitam, kitaip mąstančiam, tolerancija aplinkai, savęs suvokimas ir empatija – tokiomis savybėmis, pasak Ž. Maurico, turėtų pasižymėti ateities mokyklą pabaigęs pilietis.
„Ir galbūt empatiją labiausiai akcentuočiau. Galvojimas ir apie kitus – tai skiria civilizuotas visuomenes nuo mažiau civilizuotų. O kartu su empatija kuriama geresnė visuomenė“, – įsitikinęs ekonomistas.
Pasiteiravus, kokiomis savybėmis pasižymintį darbuotoją turėtų ruošti ateities mokykla, Ž. Mauricas teigė, kad čia tinka tas pats atsakymas: aktyvus ir pilietiškas šalies gyventojas bus pasiruošęs ir darbo rinkai: „Visuomeninės institucijos duoda pagrindą, suformuoja vertybes ir ryšį su kitais asmenimis, o jau visus kitus techninius dalykus galima išmokti ir kompiuterio pagalba. Manau, kad ateityje mokykla bus tarsi susibūrimo, idėjų pasidalijimo, kūrybinės erdvės ir domėjimosi tuo, kas aplink vyksta, vieta. Taip pat svarbu, kad mokyklose būtų skatinamos kūrybiškos idėjos, nes jos turi didesnės pridėtinės vertės".
Ekonomistas priminė, kad visi matematikais ar programuotojais būti negali, bet žmogumi gali būti kiekvienas.
„Emocinis intelektas tampa vis svarbesnis, nes faktus gali pasitikrinti Vikipedijoje ar užduotį apskaičiuoti skaičiuokle. Todėl čia tampa svarbesnis supratimas, kam to reikia, kodėl skaičiuoji ar mokaisi kokį nors faktą. Lygties sprendimas tampa nebe toks svarbus, kaip supratimas, kam to reikia", – konstatavo pašnekovas.
