Anot Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausiosios specialistės Daivos Žilinskės, vėstant orams, prastėja ir važiavimo bei meteorologinės sąlygos. Tai lemia lėtėjantį eismo intensyvumą, mažėjantį transporto priemonių važiavimo greitį.
„Praktika rodo, kad esant blogesniems orams įvyksta ir daugiau eismo įvykių, kuriuose apgadinamos tik transporto priemonės. Žinoma, ne išimtis ir tokie nutikimai, kai žūva ar sužeidžiama po keletą asmenų. Ilgėjantis tamsusis paros metas, meteorologiniai reiškiniai – lietus, dulksna, šlapdriba, rūkas, šlapia danga sunkina važiavimo ir matymo sąlygas. Todėl tiek transporto priemonių vairuotojai, tiek pėstieji turėtų būti dar dėmesingesni vieni kitiems“, – sako D. Žilinskė.
Esminiai elementai – saugus atstumas ir greitis
AB „Kelių priežiūra“ atstovas Karolis Sakalauskas pratęsia, kad esant prastoms oro sąlygoms, reikėtų iš anksto įsitikinti, kad transporto priemonė yra tvarkinga – tinkamos padangos, veikia žibintų šviesos ir stabdžiai, yra langų skysčio. Be to, būtina atkreipti dėmesį ir į daugiau detalių.
„Kadangi esant šlapiai ar slidžiai kelio dangai stabdymo kelias pailgėja, todėl vairuotojai privalo važiuoti tik saugiu greičiu, kuris gali būti net žemesnis nei leistinas. Taip pat vairuotojai turėtų sumažinti važiavimo greitį prieš pėsčiųjų perėjas, sankryžas, neprarasti budrumo išvažiuojant iš šalutinio kelio. Dar vienas svarbus aspektas – itin saugaus atstumo iki kitos transporto priemonės laikymasis bei pavojingo lenkimo vengimas“, – sako K. Sakalauskas.
Policijos atstovė toliau pasakoja, kad tamsiuoju paros metu, kuris šaltuoju metų laiku ateina greičiau ir trunka ilgiau, sunkiau yra pastebimi pėstieji, pavojų ypač kelia žmonės, kurie nedėvi atšvaitų ar kitų šviesą atspindinčių elementų.
„Esant blogam matomumui ar neapšviestuose keliuose dažniausiai padeda sveika vairuotojo logika – važiavimas saugiu greičiu, kad iškilus avarinei situacija, užtektų laiko automobilį sustabdyti. Be to, keliuose, kurie yra apsupti miškų ar atvirų laukų, didėja tikimybė susidurti su žvėrimis, ypatingai rudenį. Juose važiavimas saugiu greičiu taip pat itin aktualus“, – teigia D. Žilinskė.
Atokiuose keliuose reikalingas didesnis atidumas
„Kelių priežiūros“ atstovas pratęsia, kad itin budrūs vairuotojai turėtų būti susidūrę su prastesne kelio būkle: „Ne paslaptis, kad dažniausiai žvyrkelį, įvairius kelio nelygumus ar duobes, turinčias įtakos eismui, gyventojai sutinka šalies regionuose, tad išvažiavę už miesto ribų žmonės turėtų būti dar atidesni. Nors kalbėti telefonu ar rašyti žinučių negalima niekada, tokiuose keliuose visas dėmesys privalo būti sutelktas į kelią ir aplinką, juo labiau esant prastoms oro sąlygoms ar tamsiuoju paros metu.“
D. Žilinskė akcentuoja, kad praradus dėmesį atokesniuose keliuose, dažniausiai vairuotojai nuvažiuoja nuo kelio, atsitrenkia į pakelės medžius ar krūmus, transporto priemonė gali važiuojamojoje dalyje ir apvirsti.
„Taip pat automobilius vairuojantys žmonės lenkimo metu nespėja grįžti į savo eismo juostą ir kaktomuša susiduria su priešpriešais važiuojančia transporto priemone arba ją kliudo. Dažnai dėl vairuotojų neapdairumo įvyksta ir susidūrimų sankryžose, nelaimingų atsitikimų, susijusių su dviračių vairuotojais ar pėsčiaisiais“, – sako pareigūnė.
Anot jos, transporto priemonės vairavimas dalyvaujant viešajame eisme – ne pramoga, o darbas: „Apskritai, tiek meteorologinės sąlygos, tiek kelio dangos būklė ir jos kokybė, transporto priemonių srautas ar apšvietimas tamsiuoju paros metu yra tik keletas iš elementų, turinčių įtakos eismo saugumui.
Pagrindinis aspektas dalyvaujant viešajame eisme yra kiekvieno mūsų galvoje. Tik būdami sąmoningi ir atsakingi kelyje galime išvengti skaudžių nelaimių. Žinoma, atsitikus nelaimei, nedelskite ir skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112.“