Klaida, kuri kartojama dažniausiai
Metai iš metų dažniausia tragiškai pasibaigusių autoįvykių priežastimi išlieka saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas ir leistino greičio viršijimas. Praėjusiais metais net 31 proc. mirtimi pasibaigusių eismo įvykių įvyko būtent dėl šios priežasties. Važiuodami didesniu nei leistina greičiu, vairuotojai nesugeba įvertinti pavojų, o pasikeitus eismo sąlygoms ar atsiradus kliūčiai kelyje, nespėja į tai laiku sureaguoti.
Priešingai, nei dažnai manoma, greičio viršijimo problema aktuali ne tik jaunimo tarpe. Nors pastarieji vairuotojai dažniau linkę rizikuoti, vairavimo patirties jau turintys vairuotojai taip pat neretai pervertina savo galimybes, yra įsitikinę, kad turi pakankamai praktikos ir įgūdžių kelyje.
„Greičio viršijimas – reguliariai besikartojanti problema. Dalis vairuotojų nuolatos nepaiso greičio apribojimų. Tokiems žmonėms visiškai nesvarbu, jie važiuoja mieste, kur eismas intensyvesnis, ar užmiestyje. Jie įsitikinę savo vairavimo gebėjimais ir visiškai nepagrįstai mano, kad nelaimė juos aplenks“, – apie dažniausiai pasitaikančią vairuotojų klaidą keliuose sako vairavimo instruktorė Olga Židovlenkova.
Pėstieji ne visada teisūs
Statistikos duomenimis, tarp praėjusiais metais žuvusiųjų keliuose – net 51 pėsčiasis. Nors dažnu atveju dėl nelaimingų atsitikimų keliuose esame linkę kaltinti vairuotojus, 23 proc. eismo įvykių, kurių metu žuvo žmonės, įvyko dėl pėsčiųjų kaltės. Vairavimo instruktorė tikina: įsitikinimas, esą pėsčiasis visada teisus – labai klaidingas.
„Dažniausiai pasitaikantis pėsčiųjų pažeidimas – važiuojamosios kelio dalies kirtimas neleistinoje vietoje. Neretai galima išvysti ir pėsčiuosius, einančius važiuojamąja kelio dalimi su mobiliaisiais telefonais rankose, ausinėmis ausyse. Visa tai blaško pėsčiųjų dėmesį ir didina riziką patekti į eismo įvykį, – pastebi vairavimo instruktorė.
Specialistė primena ir svarbiausias taisykles, kuriomis turėtų vadovautis pėstieji. Visų pirma, žinoma, išlikti budriems ir apsidairyti, įsitikinti, kad kirsti važiuojamąją kelio dalį yra saugu. Nereikėtų aklai pasikliauti vairuotojų pastabumu, tad net ir ketindami eiti per perėją, geriau apsidrauskite: palaukite, kol keliu važiuojantys automobiliai pilnai sustos. Jei kertate kelių eismo juostų gatvę, įsitikinkite, kad transporto priemonės sustojo visose eismo juostose.
Einantiems šalikele pėstiesiems patariama vilkėti ryškesnius drabužius, esant tamsiam paros metui ar matomumą bloginančioms oro sąlygoms, privalu segėti atšvaitus ar neštis šviečiantį žibintą, esant galimybei – vilkėti šviesą atspindinčią liemenę.
Vis tik daugiau atidumo keliuose reikia ne tik pėstiesiems, bet ir vairuotojams. Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, praėjusiais metais 14 proc. žūtimis pasibaigusių eismo nelaimių įvyko dėl pėsčiųjų nepraleidimo pėsčiųjų perėjose ir kitų vairuotojų pareigų pėstiesiems nevykdymo. Vairavimo instruktorė pastebi, kad dalis vairuotojų vis dar laikosi įsitikinimo, esą pėsčiajam sustoti paprasčiau, nei vairuotojui sustabdyti transporto priemonę, todėl būtent pėstieji keliuose turėtų elgtis atsargiau.
„Statistika kur kas labiau džiugintų, jei vairuotojai stebėtų kelio ženklus ir aplinką. Deja, dalis jų, net ir matydami įspėjimus, į juos nekreipia dėmesio – artėdami link pėsčiųjų perėjos nesumažina greičio, gyvenvietėse, kur pėsčiųjų eismas intensyvesnis, važiuoja didesniu nei leistina greičiu. Dalis vairuotojų pamiršta ir tai, kad sustoti prieš perėją privalu ir tuo atveju, jei pėsčiasis dar tik ruošiasi į ją žengti“ – vardina specialistė.
Neatsargus lenkimas – aktuali problema
Dar viena skaudi nelaimių keliuose priežastis – lenkimo taisyklių nepaisymas. Praėjusiais metais 12 proc. tragiškai pasibaigusių autoavarijų įvyko būtent dėl šios priežasties. Anot vairavimo instruktorės, čia ir vėl dažnu atveju koją pakiša perdėtas vairuotojų pasitikėjimas savo vairavimo gebėjimais, nepakankamas galimų rizikų įvertinimas.
„Lenkimo manevras reikalauja ypatingo vairuotojų atidumo ir, svarbiausia, blaivaus kritinio mąstymo vertinant situaciją kelyje“ – sako O. Židovlenkova ir primena svarbiausias saugaus lenkimo taisykles. Visų pirma, prieš pradedant lenkti, reikėtų atkreipti dėmesį, ar nė viena iš paskos arba prieš jus važiuojančių transporto priemonių nepradėjo lenkimo manevro. Tuomet būtina įsitikinti, kad lenkimui reikalinga eismo juosta yra laisva ir joje nebus kliūčių, trukdančių pabaigti lenkimo manevrą. Ne mažiau svarbu yra įvertinti ir kelio ruožą: jei danga nelygi, slidi arba eismo juosta yra siaura, t. y. atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės yra per mažas, lenkimo reikėtų vengti.
Lenkti vietose, kuriose yra ištisinė linija, draudžiama: dėl įkalnės, nuokalnės, kelio vingio ar šalutinių kelių matomumas yra prastesnis, o sąlygos saugiam lenkimui sudėtingesnės. Tokiose vietose vairuotojai negali tinkamai įvertinti situacijos, įsitikinti, ar priešais neatvažiuoja kitas automobilis, kokiu greičiu jis juda.
Saugiai lenkti kelyje reikėtų ne tik automobilius, bet ir dviratininkus, taip pat šalikele einančius pėsčiuosius. Kaip ir lenkiant ar apvažiuojant dviratininkus, taip ir pravažiuojant pro pėsčiuosius, rekomenduojama laikytis 1 metro atstumo, o jei greitis didesnis nei 50 km/val. – bent jau 1,5 metro.
Tikėjimas, kad suspėsi, gali būti pražūtingas
Dar viena dažna skaudžių autoavarijų priežastis – pirmumo teisės nepaisymas. Dėl reikalavimo duoti kelią pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei nepaisymo praėjusiais metais įvyko 8 proc. žūtimis pasibaigusių autoavarijų. Kas kaltas šioje situacijoje – neatidumas ar aklas pasitikėjimas savo jėgomis? Situacijų, anot vairavimo instruktorės, būna įvairių.
Dažnu atveju koją vairuotojams pakiša įtampa ir skubėjimas. Norėdami kuo greičiau įsilieti į eismą, nesudaryti trukdžių iš paskos važiuojančioms transporto priemonėms, vairuotojai neįvertina galimų rizikų. Pasitaiko ir tokių, kurie tiesiog nepastebi įspėjamųjų kelio ženklų, neatkreipia dėmesio, kad šalutinis kelias baigiasi, o pagrindiniu važiuoja kitos transporto priemonės. Dalis vairuotojų tiesiog nepamatuoja savo galimybių: mato, kad pagrindiniu keliu važiuoja kita transporto priemonė, bet tikisi suspėti. Tik skubėjimo kaina gali būti nepamatuotai didelė.
„Išvažiuojant iš šalutinio kelio į pagrindinį visuomet būtina itin atidžiai įvertinti situaciją kelyje – kaip toli nuo jūsų yra pagrindiniu keliu važiuojančios transporto priemonės, kokiu greičiu jos juda, ar pasirinkę saugų greitį jūs tikrai įsiliesite į eismą nesukeldami pavojaus sau ir kitiems. Vairavimas – lyg žaidimas šachmatais. Privalai ne tik pats padaryti ėjimą, tačiau ir numatyti oponentų veiksmus“, – sako specialistė.
Saugus atstumas nepakankamai įvertinamas
„Nespėjau sustabdyti“, – teisinasi dažnas, į eismo įvykį patekęs vairuotojas, tačiau į klausimą „kodėl nespėjai“ įprastai tėra vienas atsakymas – saugaus atstumo nesilaikymas. Dėl šios priežasties praėjusiais metais įvyko net 8 proc. tragiškai pasibaigusių autoavarijų.
Kelių eismo taisyklėse pateikiami tik rekomendacinio pobūdžio patarimai: vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/val., atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 metrai, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip.
Vis dėlto realybė tikrai nedžiugina. Miesto ribose vairuotojai saugaus atstumo laikosi labai pasyviai. Vairuotojai nesuvokia distancijos laikymosi svarbos ir klaidingai įsivaizduoja, kad tokiu būdu mažina transporto priemonių spūstis keliuose. Situacijos neretu atveju būna priešingos – vienai transporto priemonei netikėtai pradėjus stabdyti, susiduria visa virtinė automobilių.
Tačiau skaudžiausios nelaimės dėl saugaus atstumo nesilaikymo įprastai įvyksta užmiesčio keliuose, esant didesniam transporto priemonių greičiui. Vairavimo specialistė O. Židovlenkova primena: kad ir kaip pasitikėtumėte savo jėgomis bei vairavimo įgūdžiais, visuomet prisiminkite, kad kelyje esate ne vieni. Nelaimė gali tykoti net ir ten, kur pavojaus visai nesitikite, todėl kelyje visuomet būkite budrūs, rūpinkitės ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių saugumu.