Esminė klaida, kurią kartoja daugelis

Vieną 2017 m. vasaros vakarą draugų kompanija iš pajūrio automobiliu keliavo namo į Vilnių. Sandra sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, automobilį vairavo jos vaikinas, gale buvo įsitaisiusi Sandros sesuo su draugu.

„Gerai praleidome laiką, tad visų nuotaika buvo puiki. Klausėmės muzikos, šnekėjomės – viskas, kaip įprastai. Jokių minčių apie tai, kad galėtų nutikti kažkas blogo, neturėjau“ – pasakoja mergina.

Nelaimė jaunų žmonių tykojo lygioje vietoje ir smogė it žaibas iš giedro dangaus. Sprogus automobilio padangai, mašina tapo nevaldoma, trenkėsi į apsauginius kelio atitvarus ir juos „peršokusi“, apsivertė šalikelėje.

„Vieną akimirką prisimenu, kaip šnekučiuojuosi su gale sėdinčia seserimi, kitą – mane iš apvirtusio automobilio jau traukia gelbėtojai“, – pasakoja Sandra.

Autoįvykio metu automobilio gale sėdėję keleiviai atsipirko lengvais sutrenkimas ir nubrozdinimais, jiems pavyko savarankiškai išsiropšti iš apvirtusios transporto priemonės. Sandros vaikinui lūžo koja, buvo stipriai sumuštas veidas. Tačiau skaudžiausia ši nelaimė buvo pačiai Sandrai. Avarijos metu jai buvo sutrenkta galva, lūžo nosis, sutrupėjo alkūnkaulis. Tiek merginą, tiek jos draugą iš sumaitoto automobilio ištraukė atvykę gelbėtojai.

„Dėl patirtų sužalojimų kone savaitę praleidau intensyvios terapijos skyriuje. Dar dvi savaites ligoninės palatoje, kūnas buvo nuklotas mėlynėmis ir sumušimais. Beveik pusę metų atlikau reabilitaciją, prireikė psichologo pagalbos, teko pristabdyti mokslus, darbą. Traumų padariniai išliko ir iki šiandien – pilnai negaliu lankstyti savo kairiosios rankos“, – žiaurios avarijos pasekmes vardija Sandra.

Mergina pripažįsta: jei ne esminė klaida autoavarijos metu, greičiausiai, visų šių pasekmių ji būtų išvengusi.

„Tuo metu, kai sprogo padanga, buvau atsisukusi į galą ir kalbėjausi su seserimi ir jos draugu. Tam, kad būtų patogiau ir neveržtų, saugos diržą ties liemeniu buvau šiek tiek atpalaidavusi. Kaip vėliau aiškino medikai, dėl to, kad avarijos metu diržas nebuvo prigludęs prie mano kūno, smūgio metu šis nespėjo užsifiksuoti ir neapsaugojo manęs nuo daugybinių smūgių“, – pasakoja nukentėjusioji.

Saugos diržai gelbsti gyvybes

Šiandien Sandra tikina skaudžią pamoką išmokusi ir viliasi, kad jos istorija paskatins ir kitus susimąstyti apie saugos diržų svarbą kelionių metu.

„Dabar ne tik kad pati saugos diržą segu taip, kaip reikia, bet ir sudrausminu bendrakeleivius, kurie diržo apskritai nesisega ar segasi jį neteisingai. Man labai pasisekė, kad likau gyva, tačiau vis dar girdime daug istorijų apie žmones, kurie dėl nesegėto ar neteisingai užsegto saugos diržo avarijų metu neišgyvena“, – sako mergina.

Tyrimų duomenimis, avarijų metu kur kas dažniau nukenčia saugos diržo neprisisegę žmonės. Tinkamai užsisegus šiuolaikinius trijų taškų saugos diržus, mirtinų atvejų skaičius sumažėja net iki 70 proc., sunkių sužalojimų – apie 10 kartų. Tai, kad ne visi vairuotojai bei keleiviai supranta saugos diržų svarbą, aiškiai parodo ir Lietuvos policijos surinkti duomenys. Vien per praėjusius metus šalyje buvo nubausta daugiau nei 16 tūkst. vairuotojų ir keleivių, nesegėjusių arba netaisyklingai segėjusių saugos diržus.

Nesegėdami arba netinkamai segėdami diržą, avarijos metu galite patirti daugybinius sužalojimus, taip pat ir iškristi iš automobilio. Dažniausi sužalojimai, kuriuos patiria neprisegę automobilio vairuotojai bei keleiviai – tai kaklo slankstelių ir šonkaulių lūžiai, krūtinės ląstos organų sužalojimai, blužnies, kepenų, inkstų plyšimai, dubens ir galūnių lūžiai. Vien įprotis teisingai užsisegti saugos diržą, eismo ekspertų teigimu, Europos sąjungos šalyse kasmet padėtų išgelbėti papildomas 7300 gyvybių.

Kaip tinkamai segėti saugos diržą

Kelių eismo taisyklėse nurodo, kad jei bet kokioje transporto priemonėje yra įrengti saugos diržai, juos privalo segėti tiek vairuotojas, tiek ir keleiviai. Prieš segantis saugos diržą, reikėtų įsitikinti, kad jis nėra pažeistas ir persisukęs. Diržas turėtų būti lygus ir tiesus.

Taisyklingai segamas šiuolaikinis trijų taškų saugos diržas yra juosiamas per petį ir dubenį arba taip, kaip numato transporto priemonės gamintojas, pavyzdžiui, sportiniuose automobiliuose saugos diržai yra segami per abu pečius.

Užsegtas saugos diržas turėtų būti prigludęs prie žmogaus kūno, o ties klubais esanti jo atkarpa – juosti ne pilvą, bet dubenį . Jokiu būdu nederėtų diržo atpalaiduoti, nes staigaus stabdymo ar smūgio metu jis neužtikrins greitos fiksacijos, todėl galite patirti rimtų sužalojimų.

Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija.