Praėjusiais metais užfiksuoti 2 872 įskaitiniai eismo įvykiai, kuriuose žuvo 175 žmonės, daugiau nei 3000 buvo sužeisti. Į tragiškai pasibaigusius eismo įvykius patenka ne tik automobilių vairuotojai bei jų keleiviai – tarp žuvusiųjų skaičiuojama 51 pėsčiasis, 15 dviračių vairuotojų.

Greitis – gyvybes šienaujanti giltinė

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, 2020 m. pagrindine eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės, priežastimi buvo saugaus greičio nepasirinkimas ar leistino greičio viršijimas. Dėl šių pažeidimų įvyko net trečdalis tragiškai pasibaigusių autoavarijų. Deja, ir pirmasis šių metų pusmetis nenuteikia pozityviai: kone pusė visų eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės, įvyko dėl tos pačios priežasties – greičio viršijimo.

Specialistų teigimu, šiltuoju metų laiku keliuose drąsiau jaučiasi net ir mažiau patyrę vairuotojai. Jie neretai atsipalaiduoja ir stipriau spaudžia greičio pedalą, laikydamiesi klaidinančio įsitikinimo, esą eismo sąlygos yra geros, kelio danga neslidi, o keliuose netyko jokie pavojai. Vis tik specialistai pastebi: vairuojant atostogų režimo įjungti nereikėtų nei šaltuoju, nei šiltuoju metų laiku.

„Dažnai autoįvykių metu vairuotojai bando teisintis, kad nesuvaldė transporto priemonės. Tačiau kyla klausimas, kas galėjo tai nulemti. Dažniausiai viskas prasideda nuo viršyto greičio. Peržengus šį momentą, svarbią rolę turi padangos ir jų būklė, vairuotojo reakcija ir priimami sprendimai, ypač jei vairuotojas tuo metu naudojasi telefonu“, – pabrėžia O. Židovlenkova.

Vairuotojai turėtų prisiminti, kad saugus greičio pasirinkimas svarbus ne tik reakcijos laikui ir priimamiems sprendimams, bet ir stabdymo laikui. Kuo greičiau važiuojama, tuo ilgesnis stabdymo kelias – atstumas, kurį transporto priemonė nuvažiuoja nuo to momento, kai vairuotojas paspaudžia stabdžio pedalą iki visiško transporto priemonės sustabdymo. Taigi pamatę kliūtį kelyje, leistiną saugų greitį viršijantys vairuotojai gali ne tik nespėti laiku sureaguoti, bet ir nespėti sustabdyti transporto priemonės.

Žuvo beveik tiek pat pėsčiųjų, kiek ir vairuotojų

Nors praėjusiais metais didžiausią dalį (31 proc.) žuvusiųjų keliuose sudarė automobilių vairuotojai, žuvusių pėsčiųjų buvo tik keliais procentais mažiau. Dėl esamos situacijos kalti ne tik vairuotojai, bet ir kelių eismo taisyklių nepaisantys pėstieji.

Specialistai atkreipia dėmesį: pagrindinės vairuotojų daromos klaidos, kainuojančios pėstiesiems gyvybes – neatidus vairavimas, saugaus greičio nepasirinkimas, taip pat pernelyg mažas atsargumas vietose, kuriose įrengtos pėsčiųjų perėjos ar įprastas didesnis pėsčiųjų srautas. Saugaus eismo ekspertai primena vairuotojams ir bene dažniausią daromą klaidą – dalis vairuotojų pėsčiuosius per perėją praleidžia tik tuomet, kai šie jau būna įžengę į važiuojamąją kelio dalį, nors sustoti vairuotojas privalo ir tuo atveju, kai pėsčiasis dar tik laukia galimybės į ją įžengti. Ši taisyklė galioja tiek dviejų juostų kelyje, tiek ir tuo atveju, kai pėsčiasis ruošiasi įžengti į vairuotojo važiavimo krypties juostą daugiau nei dviejų eismo juostų kelyje.

Tiesa, ne tik vairuotojai, bet ir patys pėstieji privalo rūpintis savo saugumu. „Nors perėjoje pėsčiajam suteikiama pirmenybė, žengdami į ją pėstieji turėtų įvertinti automobilių srautą, jų greitį, taip pat įsitikinti, kad vairuotojai juos praleidžia. Antra taisyklė – vengti dėmesį atitraukiančių veiklų – einant per perėją kalbėti telefonu, jame naršyti ar rašyti žinutes, šnekučiuotis su kitais žmonėmis, klausyti muzikos ir panašiai,“ – sako Lietuvos kelių policijos tarnybos vyriausiasis tyrėjas Audrius Dragūnas.

Alkoholis ir vairavimas – nesuderinamas duetas

Policijos surinkti duomenys rodo, kad praėjusiais metais kas tryliktą eismo įvykį sukėlė neblaivus vairuotojas. Tokių avarijų užregistruota net 387, jose buvo sužeistas 541 žmogus ir žuvo 60.

Specialistai vienbalsiai tvirtina: net ir mažas kiekis alkoholio turi neigiamą poveikį žmogaus organizmui ir yra nesuderinamas su saugiu vairavimu. Pavartojus alkoholio, suprastėja reakcijos laikas, koordinacija ir koncentracija, taip pat suprastėja rega bei kritiškas savo veiksmų vertinimas.

Su teisę vairuoti praradusiais asmenimis dirbanti psichologė Sonata Švabauskienė tikina: vairuotojai neretai neįvertina tikrojo alkoholio poveikio, dažnas vadovaujasi klaidinančiu įsitikinimu, esą viena ar dvi taurės – nieko baisaus.

„Tam, kad pasikeistų suvokimas ir reakcija, iš tiesų reikia visai nedidelės alkoholio koncentracijos kraujyje. Pagal mūsų šalyje galiojančius įstatymus, 0,4-1,5 promilių ribose esantis girtumas laikomas lengvu, nors realiai prie 1,2 promilių žmogaus smegenys pradeda dirbti šuoliais – tai dirba, tai nedirba. Tai kas tuomet turi vykti, kuomet pasiekiamas vidutinis arba sunkus girtumas?“ – pastebi psichologė.

Anot specialistės, iš vakaro vartojus alkoholio, savo gebėjimu saugiai vairuoti ryte taip pat nereikėtų pasikliauti. Nepaisant to, kad prabudę jaučiatės gerai, momentinis pagerėjimas gali būti apgaulingas.

„Tyrimai rodo, kad 1 promilei išskaidyti organizmui prireikia 8-9 valandų. O jei išgerta buvo daugiau, vadinasi atitinkamai ir ilsėtis reikėtų ilgiau, – sako psichologė. – Vairuodami pagirių metu negalime pilnai savęs kontroliuoti, turime daugiau laiko skirti situacijos suvokimui ir sprendimų priėmimui, o visa tai didina avarijų riziką ir kelia pavojų ne tik pačiam vairuotojui, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui.“

Neblaivus vairuotojas – didžiulis pavojus visiems eismo dalyviams, todėl pastebėjus galimai nuo alkoholio ar kitų medžiagų apsvaigusį transporto priemonės vairuotoją, nelikite abejingi ir apie jį praneškite atitinkamoms institucijoms. Tai padaryti galima paskambinus visiems gerai žinomu skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112. Jei užfiksavote pažeidėją techninėmis priemonėmis, pavyzdžiui, savo automobilyje įrengtu eismo registratoriumi, tokią informaciją galite perduoti Lietuvos policijai per www.epolicija.lt internetinį puslapį.

Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija.