Jauni vairuotojai ugdosi stebėdami patyrusius vairuotojus
„Ai, čia gi klevas“ – sau po nosimi burba vairuotojai, kelyje sutikę neretai kiek pasimetusius ir įsibaiminusius pradedančiuosius vairuotojus. Suprantama, klaidų darome visi, ypatingai, kai mokomės. Tačiau kaip pastebi saugaus vairavimo specialistas Tomas Juškėnas, patirtis ateina su praktika, o kokia ta praktika bus, didžiąja dalimi priklauso ir nuo to, kokį pavyzdį aplink save matysime. Juk vairavimo mokomės ne tik tam skirtose įstaigose, bet ir išvažiavę į gatves, stebėdami kitus eismo dalyvius, bandydami prisitaikyti. Tad nieko nuostabaus, kad ir jauni, pakankamai atsakingi vairuotojai su laiku ima pažeidinėti nustatytas taisykles.
Šioje vietoje galima prisiminti posakį, kad blogas pavyzdys yra užkrečiamas. Ką matome aplinkui, taip pradedame elgtis ir patys. Kaip pastebi T. Juškėnas, blogi vairavimo įpročiai daugumai vairuotojų pradeda formuotis dar besimokant vairuoti.
„Pasižiūrėkite, ką dažniausiai kelyje mato būsimas vairuotojas, dar tik mokydamasis vairuoti. Jam privaloma griežtai laikytis greičio apribojimų, tačiau didžioji dalis kitų eismo dalyvių važiuoja žymiai greičiau, nei leistina. Jam privaloma važiuoti dešine eismo juosta, jeigu tik ji laisva, tačiau dauguma lekia kairiąja, tarsi tai išreikštų kažkokį jų statusą. Sankryžose būtina vadovautis šviesoforo signalais ir kelio ženklais, tačiau nemažai vairuotojų ir jų nepaiso – važiuoja pagal savo taisykles, taip keldami ne tik kitų vairuotojų nepasitenkinimą, bet ir pavojų“ – apie pagrindinius ydingo vairavimo kultūros bruožus kalba ekspertas.
Didžiausia patyrusių vairuotojų klaida
Nors pradedantieji vairuotojai dėl patirties trūkumo dažniau patenka į pavojingas situacijas, kelyje jie elgiasi atsargiau, nei patyrę vairuotojai. Didžiausia pastarųjų klaida – galvoti, kad viską žino ir viską moka. Deja, savo galimybių pervertinimas neretai tampa itin skaudžiomis, kartais neatitaisomomis pamokomis.
Kaip pastebi saugaus vairavimo instruktorius, autoįvykiai keliuose nenutinka be priežasties. O pagrindinės nelaimingų įvykių keliuose priežastys nekinta metai ir metų, nors sužeistųjų ir žuvusiųjų statistika iš tiesų bauginanti – štai praėjusiais metais sužeistųjų autoįvykių metu buvo 3271, žuvusiųjų – 175.
Eismo įvykių, kuriuose buvo sužaloti arba žuvo žmonės pagrindine priežastimi vis dar išlieka saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas ar leistino greičio viršijimas (sužeidimų atveju – 22 proc., žūčių atveju – 31 proc.).
„Šioje vietoje reikia kalbėti ne tik apie saugaus greičio viršijimą, bet ir apie saugaus atstumo nesilaikymą. Ne kartą teko matyti susidūrusius kelis automobilius net ir tuose keliuose, kurie turi 3 važiavimo juostas ta pačia kryptimi. Visuomet atsiranda labiau už kitus skubančių vairuotojų, kurie ne tik nesilaiko saugaus atstumo, bet neretai ir provokuoja kitus vairuotojus, agresyviai ragina juos kuo greičiau pasitraukti jiems iš kelio, – apie itin pavojingą elgesį kalba specialistas. – Toks elgesys kelia įtampą kitiems vairuotojams. Užtenka vieno staigesnio stabdžių spustelėjimo ar kito manevro ir susiduria visa virtinė automobilių.“
Kone penktadalis autoįvykių įvyksta dėl reikalavimo duoti kelią pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei nepaisymo, manevravimo taisyklių pažeidimų. Kaip tikina T. Juškėnas, dėl šių nelaimių keliuose kaltas ne tik savo galimybių pervertinimas ir neprotingai prisiimta rizika, bet ir Kelių eismo taisyklių neišmanymas. „Tai ypač pastebima šviesoforais reguliuojamose sankryžose, kur įrengtos papildomos sekcijos posūkiui į dešinę. Praėjo jau pusantrų metų, tačiau dalis vairuotojų iki šiol nesugeba sklandžiai pravažiuoti sankryžos. Didesniuose miestuose tai yra problema. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste nepadeda net ir savivaldybės iškabintos specialios geltonos lentelės, kuriose išaiškinama, kada galima atlikti posūkį, o kada ne“ – stebisi saugaus eismo ekspertas.
Vis dar stebina ir itin didelis skaičius autoįvykių, kurie įvyksta dėl pėsčiųjų nepraleidimo pėsčiųjų perėjose ir vairuotojų kitų pareigų pėstiesiems nevykdymo. Toks vairuotojų neatidumas ir nesusimąstymas praėjusiais metais nusinešė 13 žmonių gyvybes, buvo sužeisti 289 pėstieji.
T. Juškėnas tikina: vairuotojams vis dar trūksta šviečiamųjų veiklų ir sąmoningumo patiems gilinti žinias: „Pažvelkime, į patyrusius vairuotojus – kažkada gyvenime jie išsilaikė teorijos egzaminą, vėliau – praktikos egzaminą ir tuo viskas pasibaigė. Domėjimasis Kelių eismo taisyklių atnaujinimais priklauso tik nuo pačio žmogaus noro. O tai, akivaizdu, daro tik labai maža dalis vairuotojų. Tad savo jėgomis pernelyg pasitikinčius vairuotojus tenka tramdyti vidutinio greičio matuokliais, paslėptais trikojais bei kitomis saugumą keliuose užtikrinančiomis priemonėmis“.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija.