Telefonas rankoje, nes vyksta įdomios varžybos, nors tuo pat metu dar vairuojamas automobilis. Tokia, anot K. Tiškevičiaus diena, nėra itin reta. Ir nors baudos negąsdina, statistika, kiek dėl telefono rankoje padidėja avaringumas, privertė suklusti.
„Labai dažnai važiuodamas viena akimi žiūriu rungtynes. Jei kokios svarbios rungtynės, kad nebūčiau įsijungęs telefono ekrane rungtynių – retas atvejis. Čia toks iš kategorijos – mama sako, kad darai kažką blogai, baudžia vaiką. Vaikas žino, kad blogai daro, bet vis tiek daro, nes labai norisi. Tai ir čia per sukąstus dantis – supranti, kad ne tik gresia bauda, bet ir avaringumas didesnis, bet tą minutę pagalvoji ai, na nieko čia neatsitiks“, – prisipažįsta K. Tiškevičius ir sako, kad išbandęs projekte „Nežvairuok“ gautas užduotis ir išgirdęs statistiką, pasijuto nejaukiai.
„Bėda ta, kad esu „profesionalus“ kelių eismo taisyklių laužytojas, bent man taip atrodo. Tikrai labai neblogai esu įvaldęs šitą šlykštų „meną“, kai vienoje rankoje telefonas, kitoje – vairas, ir dar viena akis telefone, kita – kelyje. Projekte „Nežvairuok“ visai neblogai tą patvirtinau, bet važiuojant buvo akivaizdu, kad du darbai vienu metu visiškai nesiderino. Pavyzdžiui, apvažiuojant bordiūrus labai jautėsi, kai be telefono juos visus puikiai apvažiuoju, o kai telefonas rankoje jau tenka jungti atbulinį bėgį, nes kažkaip ne taip susukau vairą. Manęs negąsdina baudos, jos Lietuvoje nėra labai didelės. Man labiau užsifiksavo skaičiai, kad avaringumo tikimybė padidėja aštuonis kartus, jei rašai žinutę ar kalbi telefonu be laisvų rankų įrangos“, – atvirauja pašnekovas.
Vyras prisipažįsta, kad po „Nežvairuok: eksperimento mobilusis jo rankose, esant prie vairo, jau atsiduria rečiau.
„Tokie projektai priverčia susimastyti. Telefonas rankose prie vairo yra mada, vos vieną kitą žmogų žinau, kuris vairuodamas nepaims į rankas telefono, jei neturi laisvų rankų įrangos automobilyje. Man atrodo, kad kokie 75 procentai žmonių mano rate tokį pažeidimą padaro. Deja, niekaip kitaip, kaip per žmonių sąmoningumo ugdymą, socialinių projektų pagalba, galima kažką keisti. Galima bandyti gąsdinti baudomis, ir, jei vairavimas su telefonu rankoje, užtrauktų teisių atėmimą, greičiausiai, prisidėtų prie problemos šalinimo. Bet vėl gi – negalima visko gyvenime daryti vien baudomis ir draudimais. Mes jau turėjome tokią valdžią, bet ne viską galima išspręsti draudimais. Juk būna gyvenime tokių situacijų, kai būtina atsiliepti. Manau, kad daugiau pasiekti galima socialinėmis iniciatyvomis. Tai aiškiai parodo ir narkotikų prevencija, kuri prasidėjo prieš kokių 15 metų ir dabar jaunimo tarpe jau nėra madingas rūkymas, alkoholio vartojimas“, – dalijasi mintimis sporto komentatorius.
Kaip sekėsi vairuoti ir „žvairuoti“ K. Tiškevičiui žiūrėkite projekto „Nežvairuok“ organizatorių surengtuose išbandymuose.
