Praėjusią vasarą į sodybą Kauno rajone automobiliu su drauge vykusiam ir į autoavariją patekusiam Mindaugui iki šiol sunku suvokti, kodėl būtent jis, o ne kito automobilio vairuotojas buvo pripažintas avarijos kaltininku.

„Ankstus savaitgalio rytas, puikus oras, su drauge leidžiamės į kelionę prie ežero. Važiuojame užmiesčio keliu, leistinas greitis – 70 km/val. kelias tuščias. Priartėjame prie, greičiausiai, iš šalutinio kelio išsukusio automobilio. Važiuojame iš paskos. Neilgai trukus, pasidaro įtartina, kad prieš mus važiuojančiam automobiliui sunkokai sekasi išsilaikyti savo eismo juostoje, o jo vairuotojas retkarčiais netikėtai spusteli stabdžio pedalą. Tačiau lenkti ir viršyti greitį nesinori, o ir niekur neskubame.

Draugė pasiūlo, kad galbūt vertėtų paskambinti 112 ir pranešti apie įtartinai manevruojantį automobilį. Deja, nespėjome – tą pačia akimirką priešais mus važiuojančio automobilio vairuotojas be jokios priežasties tiesiog „kerta“ per stabdžius. Sureaguoju greitai ir taip pat spaudžiu stabdžio pedalą, tačiau visiškai sustoti nepavyksta – atsitrenkiame į jo automobilio galą“, – pasakoja vyras.

Smūgis buvo nestiprus, tad automobiliai buvo apgadinti minimaliai, nenukentėjo ir vairuotojas su keleive. Kaip pasakoja pašnekovas, priėjus prie kito automobilio vairuotojo ir pasiteiravus, ar viskas gerai, pastarasis į kalbas leistis nenorėjo, sunkiai orientavosi aplinkoje ir atrodė akivaizdžiai apsvaigęs.

Atvykus policijos pareigūnams, visi Mindaugo ir jo draugės įtarimai pasitvirtino – automobilį be priežasties stabdęs vyras vairavo neblaivus.

„Dabar gerai nepamenu, tačiau pareigūnai kalbėjo apie daugiau nei vieną promilę alkoholio. Tuo metu net neabejojau, kad tai jis yra šios avarijos kaltininkas, tačiau atvykę pareigūnai turėjo kitokią nuomonę – dėl įvykio likau kaltas aš, nes tariamai nesilaikiau saugaus atstumo, – pasakoja vyras. – Iš pradžių nenorėjau sutikti su tokiu sprendimu, tačiau pareigūnai mane informavo, kad dėl šio vairuotojo bus pradėtas tyrimas, jam grės teisių atėmimas.“

Nepaisant to, kad su policijos pareigūnų surašytu protokolu Mindaugas sutiko, mintis, kad situacija galėjo baigtis ir kitaip, jo neapleidžia iki šiol.

 Alkoholis ir vairavimas - atmintinė

Atsakomybė tenka už konkretų pažeidimą

Kaip pastebi vairavimo instruktorius Kastytis Povilaitis, kiekvienas vairuotojas yra atsakingas už savą kelių eismo taisyklių pažeidimą, tad kito vairuotojo neblaivumas ne visais atvejais reikš, kad jis bus pripažintas įvykio kaltininku. Mindaugo minėtas atvejis – ne išimtis.

Atsakomybė tenka už konkretų pažeidimą. Pavyzdžiui, susidūrus pagrindiniu ir šalutiniu keliu važiavusiems automobiliams, net jei pagrindiniu važiavo neblaivus vairuotojas, avarijos kaltininku bus iš šalutinio kelio išvažiavęs vairuotojas“, – aiškina K. Povilaitis.

Pasak pašnekovo, Mindaugo situaciją galima vertinti dvejopai. Saugaus atstumo nesilaikymo atveju jis yra teisingai pripažintas avarijos kaltininku.

„Kelių eismo taisyklėse (KET) įvardinta, kad saugi distancija tarp važiuojančių automobilių yra apie pusė spidometro parodymo arba per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas. Jei mieste, kuriame, leidžiamas yra 50 km/val. greitis, rekomenduojamas minimalus atstumas yra 25 metrai, tai minėtu atveju, užmiesčio kelyje su 70 km/val. greičio ribojimu – 35 metrai. Visgi, realioje praktikoje vairuotojai nėra linkę laikytis tokių atstumų. Tad policijos pareigūnai, vadovaudamiesi KET ir įvertinę avarijos aplinkybes, greičiausiai priėmė teisingą sprendimą“, – sako vairavimo instruktorius.

Jei Mindaugas nebūtų sutikęs su kalte, pagrindinis jo teisumo faktorius šioje situacijoje galėjo būti stabdymo be priežasties argumentas. Vis dėlto, anot vairavimo instruktoriaus, dažniausiai kaltu lieka tas vairuotojas, kuris įvažiavo į kito automobilio galą.

„Jei avarijos kaltininku pripažintas žmogus turėtų akivaizdų įrodymą, kad priešais jį važiavęs vairuotojas atliko bereikalingą stabdymą, galima būtų taikyti teismo ekspertų naudojamą sąvoką „priežastinis ryšis“, kuri reiškia, kad būtent dėl staigaus stabdymo minėtu atveju ir įvyko autoavarija. Tokiu būdu kaltė jau kryptų į stabdžiusįjį, – aiškina vairavimo specialistas. – Vis dėlto nusistovėjusi praktika rodo, kad pirminis sprendimas praktiškai visuomet būna į galą atsitrenkusio vairuotojo nenaudai.“

Pašnekovo teigimu, panašios avarinės situacijos ir eismo įvykiai dažnai nutinka ne tik miesto ar užmiesčio keliuose, bet ir šviesoforu reguliuojamose sankryžose.

„Pasitaiko atvejų, kuomet artėdami prie sankryžos mirksint žaliam signalui, vairuotojai nėra iki galo apsisprendę, kokio veiksmo imsis – važiuos toliau ar stabdys. Toks elgesys, kuomet vairuotojas tarsi ruošiasi važiuoti, bet pradeda staiga stabdyti, klaidina kitus vairuotojus ir gali tapti nelaimingo įvykio priežastimi, o kaltę įprastai teks prisiimti iš galo važiavusiam ir nespėjusiam laiku sustoti. Todėl laikytis saugaus atstumo ypatingai svarbu“ – teigia K. Povilaitis.

Informacija parengta bendradarbiaujant su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija.