Kaip aiškina psichologė, polinkis net ir prie vairo imti telefoną į rankas yra susijęs su įpročiu multitaskinti.

„Žmonėms atrodo, kad tai yra lygiai tas pats, kaip sėdėti prie stalo, kompiuteryje kažką skaityti, atrašinėti žinutes telefonu ir tuo pačiu užkandžiauti. Visgi, tai nėra tas pats. Tai yra automobilis, kuriame visas dėmesys turi būti sukoncentruotas į kelią. Jei multitaskinimas yra įmanomas, tarkime, viena ranka maišant puodą, kita – kalbant telefonu, tai mašinoje multitaskinti yra ypatingai pavojinga. Kol tu pasižiūri į telefoną, kelyje gali įvykti daugybė pasikeitimų: priešais važiuojantis automobilis imti stabdyti, į kelią įžengti pėsčiasis, iššokti gyvūnas, užsidegti draudžiamas šviesoforo signalas ir panašiai“, – teigia G. Petronienė.

Kur kas rimtesnė problema, kuri identifikuoja žmogaus potraukį naudotis telefonu automobilyje, pasak pašnekovės, yra psichopatinis bruožas nepaisyti KET taisyklių.

„Deja, tokį bruožą turi trečdalis žmonių. Tokius vairuotojus „pagauna“ impulsas – kaip norėsiu, taip ir darysiu, taisyklės man nėra svarbios. Tai reiškia, kad žmogus neturi valios, negali valdyti savo pasąmonės ir tokiu būdu nevalingai nusižengia taisyklėms“, – aiškina psichologė.

Genovaitė Petronienė

Pasak jos, yra ir kitų, kur kas paprastesnių, tačiau taip pat aiškiai signalizuojančių bruožų apie turimą įprotį naudotis telefonu vairuojant.

„Pavyzdžiui, negalėjimas atsisakyti atsiliepti ar atrašyti. Skambina viršininkas, klientas, mylimasis ar kitas svarbus žmogus. Žmogus jaučia, kad jis privalo paimti telefoną ir atsakyti, nes kitaip įvyks konfliktas, kils problemų, bus prarastas sandoris ir t. t.

Na, o ko gero pats paprasčiausias dalykas yra tai, jog žmonės yra tiesiog priklausomi nuo socialinių tinklų. Jie visuomet turi kažką juose veikti: dalintis, kelti nuotraukas, komentuoti ir panašiai. Tad jei reikia laukti prie šviesoforo ar spūstyje, žmogui darosi taip nuobodu, kad jis tiesiog negali nepatikrinti savo telefono, gal kažkas pakomentavo jo nuotrauką, gal įkėlė naują „story“ (liet. istoriją) ir panašiai“, – pasakoja G. Petronienė.

Psichologės pasiteiravus, ką reikėtų daryti norint atsikratyti šio įpročio, pasak jos, vienas paprasčiausių būdų – telefoną automobilyje padėti taip, kad vairuojant jo fiziškai nepavyktų pasiekti.

„Sakoma, kad telefoną reikėtų dėti į bagažinę, tačiau, manau, kad kur kas realiau yra jį laikyti krepšyje ar rankinėje ant galinės automobilio sėdynės. Tokiu būdu jį pasiekti taps praktiškai neįmanoma“, – sako pašnekovė.

G. Petronienė mėgėjams naudoti telefonu automobilyje taip pat labai rekomenduoja pasidomėti, kiek dėl šio blogo įpročio kelyje per metus įvyksta avarijų bei kiek gyvybių jis „nusineša“.

Tačiau tiems, kurie šio polinkio atsikratyti sąmoningai nenori, G. Petronienė mato tik vieną išeitį –baudų už tokį nusižengimą didinimas.

„Tiesą pasakius, baudos už naudojimąsi telefonu vairuojant yra tikrai nedidelės, todėl daugeliui sumokėti keliasdešimt eurų yra mažas nuostolis. Visgi, jei toks nusižengimas būtų sulyginamas su vairavimu neblaiviam, kas iš tiesų, pagal sulėtėjusios reakcijos laiką, yra vienas ir tas pats pažeidimas, tai daugelį, manau, tikrai atgrasytų nuo minties kelyje imti telefoną į rankas“, – sako psichologė.