Delfi inicijuojamos socialinės akcijos „Nežvairuok“ tikslas – edukuoti vairuotojus, kad mobilaus telefono naudojimas yra socialiai nepriimtinas elgesys. Siekiant išsiaiškinti Lietuvos gyventojų vairavimo įpročius, atliktas reprezentatyvus tyrimas, kuriame dalyvavo 1011 respondentų.

Telefonai – neatsiejama mūsų kasdienybės dalis

Kaip teigia Delfi tyrimų ir įžvalgų vadovė Renata Mackevičienė, tyrimas padeda suprasti esamą problemos mastą, vairuotojų elgesį, formuoti tikslesnes ir paveikesnes socialinės reklamos žinutes bei kryptis. Be to, kadangi projektas yra ilgalaikis, jis leidžia turėti atskaitos taškus, pagal kuriuos ilgainiui galima vertinti vairuotojų elgesio ir jų nuostatų pokyčius.

„Vairuotojo elgesys, o ne vairavimo klaidos yra pagrindinė avarijų priežastis. Mobilusis telefonas šiandien yra neatsiejama mūsų kasdienio gyvenimo dalis – tai toli gražu ne tik priemonė skambučiams ir pokalbiams. Tad nenuostabu, kad telefonai dažnai lydi vairuotojus ir vairavimo metu. Pavojingos tiek tos situacijos, kai vairuotojas yra priverstas atitraukti ranką nuo vairo ir laisva ranka atlikti kitus, su vairavimu nesusijusius, veiksmus, tiek tai, kad vairuotojas savo dėmesį ir mintis perkelia ne į vairavimą, o kitus veiksmus“, – problemą pastebi R. Mackevičienė.

Tyrimo rezultatai verčia sunerimti

Tyrimas parodė, kad vairuojant telefonas dažnai laikomas šalia ant sėdynės, prietaisų skydelio, kišenėje, rankinėje, o laisvų rankų įranga naudojasi mažiau nei pusė vairuotojų. Komentuodama vairuotojų elgesio tyrimo duomenis, Delfi tyrimų ir įžvalgų vadovė pastebi ir daugiau nerimą keliančių rezultatų, į kuriuos būtina reaguoti.

„Apklausos rezultatai nenudžiugino tuo aspektu, kad beveik penktadalis vairuotojų yra susidūrę su avarine situacija ar eismo įvykiu, kuris kilo dėl naudojimosi mobiliuoju telefonu – nesvarbu, ar juo naudojosi pats vairuotojas, ar kitas eismo dalyvis. Net 60 proc. respondentų naudojasi mobiliuoju telefonu vairuodami – dažniausiai skambučiams, pokalbiams ar navigacijai, bet daugiau nei penktadalis telefoną naudoja susirašinėjimui ar žinutėms, o 10 proc. socialiniams tinklams, kas atrodo tikrai sunkiai suderinama su vairavimu“, – tyrimo rezultatus komentuoja R. Mackevičienė.

Nežvairuok

Blaško bet kokia pašalinė veikla

Dažnas net nesusimąsto, kad ne tik naudojimasis telefonais, bet ir garsus muzikos klausymas turi įtakos ne tik žmogaus klausai, bet ir koncentracijai. Moksliniai tyrimai rodo, kad žmogaus smegenys nėra pajėgios tolygiai vykdyti kelias užduotis vienu metu – jei vienai veiklai skiriama daugiau dėmesio, savaime jo sumažėja kitai veiklai.

Tam pritaria ir psichologė Jūratė Selilienė: „Būtina pabrėžti, kad žmogus kokybiškai savo dėmesį gali išlaikyti ties vienu dalyku. Jei pėsčiasis eina per perėją, klausydamasis muzikos, ar vairuotojo automobilyje ji skamba garsiai, jo dėmesio laukas sukoncentruotas į garsą, o tai sumažina dėmesingumą kitose srityse. Esami garsai sužadina emocijas ir tai gali turėti įtakos prie vairo sėdinčio žmogaus veiksmams, gali sutrikti dėmesys ir koncentracija į tuo metu atliekamą veiksmą. Pavyzdžiui, vairavimas gali tapti agresyvesnis arba priešingai – vairuotojas gali pernelyg atsipalaiduoti, daryti klaidų kelyje, – sako psichologė J. Selilienė.

Foto: Shutterstock

Pasak specialistės, tiek vairuotojams, tiek pėstiesiems svarbūs abu jutimai – klausa ir rega: „Kartais reikia visai nedaug, kad vairuodami sulauktume skaudžių pasekmių dėl neišgirsto garso ar nepastebėto objekto, nes, pavyzdžiui, žvilgčiojome į telefoną. Juk tik būdamas dėmesingas tam, ką veikia, žmogus gali apsaugoti save ir aplinkinius“.

Pripažįsta, kad tai blogai

Vis dėlto, nepaisant savo elgesio, vairuotojai supranta ir pritaria, kad bet koks naudojimasis telefonu prie vairo kelia pavojų eismo saugumui ir yra dažna autoįvykių priežastis. Tačiau didelė dalis vairuotojų prisipažįsta, kad dažnai mato kitus vairuotojus besinaudojant telefonu.

Foto: Shutterstock

„Didesnė dalis apklaustųjų pasigenda daugiau socialinės reklamos, skatinančios nesinaudoti telefonu vairuojant. Tad turime situaciją, kai vienos pusės vairuotojai lyg ir supranta, ir pritaria, kad bet koks naudojimasis telefonu prie vairo kelia pavojų eismo saugumui, bet elgesys to neatspindi. Todėl būtini veiksmai ne tik nuostatoms užtvirtinti, bet ir elgesio pokyčiams“, – apibendrina R. Mackevičienė.