Lietuvių favoritai – trys skoniai
Anot Ernestos Dapkienės, „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorės, prekybos tinklas Lietuvoje per metus pernai iš viso pardavė beveik 39 mln. ledų porcijų, iš jų net 21 mln. porcijų – per tris vasaros mėnesius.
„Pernai karščiausiomis metų savaitėmis ledų pardavimai išaugdavo apie 50 proc., palyginti su įprastomis vasaros dienomis. Ledai ne tik atgaivina, jie yra ir desertas. Tad natūralu, kad pirmiausia žmonės renkasi ledus pagal skonį, o tada jau tampa svarbūs ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, kaina ar sudėtis.“
Anot didžiausio Lietuvoje parduotuvių tinklo atstovės, „Maximos“ asortimente yra daugiau nei 200 skirtingų ledų, tačiau pastebima, kad populiariausi – tradiciniai skoniai, t.y. vaniliniai, kakaviniai ir šokoladiniai ledai.
„Pirmenybę ledų mėgėjai teikia šiam skanėstui vafliniuose indeliuose, taip pat mėgsta kūginius ledus ir ledus ant pagaliuko. Daugiau nei penktadalį visų ledų pardavimų vasarą, jei skaičiuotume kilogramais, sudaro ledai dėžutėse. Lyginant su kitais sezonais, vasarą procentaliai daugiausia nuperkama vaisinių ledų, net 60 proc. viso per metus jų parduodamo kiekio.“
Be to, anot pašnekovės, pastaraisiais metais klientai vis dažniau dairosi ir alternatyvų – ledų iš augalinių produktų, t.y. be pieno, todėl gamintojai, tiek prekybos tinklas plečia šių produktų asortimentą.
Svarbi ir sveikata: moko, kaip skaityti ledų etiketes
Pasak dietistės, tinklaraščio sulieknek.lt kūrėjos ir knygos „Liekna visam gyvenimui“ autorės Vaidos Kurpienės, jei ledais mėgautis galima, tik reikėtų daugiau skirti dėmesio jų sudėčiai ir porcijos dydžiui. Kuo jie kaloringesni bei kuo daugiau cukrų tuo porcija turėtų būti mažesnė.
„Dažnai teigiama, kad valgyti ledus sveika, nes juose yra būtinųjų aminorūgščių, kalcio, kalio, fosforo bei vitaminų A, B, D, E ir P, tačiau kartais pamirštama paminėti, jog šiuolaikiniuose valgomuosiuose leduose gali būti didelis kiekis cukraus ar jo pakaitalų, t. y. greitai pasisavinamų angliavandenių, kurie gali kenkti mūsų sveikatai, bei maisto priedų“, – pasakoja V. Kurpienė.
Anot dietistės kadangi ledai yra desertas cukrų išvengti nepavyks, tačiau svarbu kas ledų porcijoje yra be jų. Skaityti ledų etiketes, pasak pašnekovės, svarbu, tačiau dar svarbiau teisingai interpretuoti, ką jose perskaitėte. Pirma taisyklė, sako V. Kurpienė – dažniausiai kuo mažiau sudedamųjų dalių, tuo geresnės kokybės ledai. Per pastaruosius kelis metus labai padaugėjo ledų su palankesne mūsų organizmui sudėtimi.
„Ilgas maisto priedų sąrašas rodo prastesnę kokybę. Jei jau nusprendėte pasirinkti sveikesnius ledus, prie šaldiklio parduotuvėje pastovėkite šiek tiek ilgiau ir palyginkite etiketes tarpusavyje. Geriau pasirinkite mažesnį kiekį ledų, bet su trumpesniu „E“ priedų sąrašu ir natūraliais priedais.“
Vaisiniai ledai, šerbetas, sorbetas – kaip rasti pačius geriausius?
Etiketėje visuomet pirmiausia paminima didžiausią produkto dalį sudaranti sudedamoji dalis, o paskutinis įrašas žymi ingredientą, kurio kiekis yra mažiausias. Pavyzdžiui, jei tai – plombyras, pirmasis turėtų būti minimas ne vanduo, o tikras pienas, grietinėlė.
Mėgstantys vaisinius ledus, anot V. Kurpienės, dažnai jaučiasi darantys sveikesnį pasirinkimą, tačiau vaisiniai ledai ne visada yra mažesnio kaloringumo nei pieniški, o dažnai turi net didesnį cukrų kiekį bei mažiau baltymų. Dėl šios priežasties jie gali vėliau paskatinti alkį.
Jei renkamės vaisinius ledus atkreipkite dėmesį į tuos, kurių pagrindinė sudedamoji dalis būtų natūralios sultys, o dar geriau – vaisių tyrė. Pasimetusiems tarp tikrų vaisinių ledų, sorbeto ir šerbeto pavadinimų, dietistė papasakoja apie jų skirtumus:
„Vaisinius valgomuosius ledus sudaro ne mažiau kaip 20 proc. vaisių arba ne mažiau kaip 2,5 proc. koncentruotų jų sulčių. Tokius vaisinius ledus, naudojant ledų formeles, paprasta pasigaminti ir namuose. Sorbete vaisių turi būti ne mažiau kaip 25 proc., o pieno ir jo sudedamųjų dalių nėra. Šerbeto sudėtyje – ne mažiau kaip 10 proc. vaisių tyrės, 20 proc. – sausųjų medžiagų ir 1 proc. – riebalų. Gali būti, kad kuo mažiau vaisių – tuo daugiau kvapiklių, dažiklių ir skonio priedų. Taigi skaitykite atidžiai ir kelis kartus pastovėjus parduotuvėje prie šaldytuvo – kitą kartą jau žinosite ką rinktis.“
Pašnekovės teigimu, svarbu suprasti ir tai, jog užrašas „braškių skonio ledai“ jokiu būdu negarantuoja, kad leduose iš tiesų bus braškių. Tas pats galioja ir kakaviniams bei šokoladiniams ledams: jei užrašas byloja, kad ledai yra šokoladiniai, o sudėtyje matote tik kakavos miltelius – šokoladiniais jų laikyti tikrai negalima.
Kalbant apie ledus, kurie gaminami iš pieno arba pieno miltelių, kalorijų prasme, pasak V. Kurpienės, skirtumo nėra, tačiau dėl geresnio skonio ir produkto vertės dietistė siūlo rinktis iš natūralaus pieno ar grietinėlės gaminamus ledus.
Naminiai ledai: toks receptas tiesiog negali nepavykti
Norintiems pabandyti ledus pasigaminti namuose, bet įsivaizduojantiems, kad tai – amžiaus darbas ir būtini specialūs gebėjimai, dietistė pasiūlo tokį paprastą receptą, kuris tiesiog negali nepavykti: paruošimui ir gaminimui užtruksite vos 10 minučių.
Vienai porcijai (117 kcal su graikišku jogurtu, arba 127 kcal su kokosų gėrimu) Jums reikės:
- 60 g banano, turi būti sunokęs, geriausiai, kai ant žievelės bus rudos dėmelės, bet jų neturi būti ant paties banano.
- 60 g sunokusio mango
- 45 g graikinio jogurto arba 7 proc. riebumo kokoso gėrimo
- Cinamono ir vanilės pagal skonį
Du šių ledų gaminimo variantai.
Pirmas. Nuplauname ir nulupame vaisius ir supjaustome juos į gabalėliais. Sušaldome pabertus ant lentelės arba kepimo popieriaus. Taip pat sušaldome ir jogurtą. Prieš valgant galingu smulkintuvu (blenderiu) sutriname kartu su prieskoniais ir dedame į ledaines. Ledai bus purūs.
Antras. Sutriname vaisius su smulkintuvu (blenderiu). Į tyrę įtarkuojame cinamono, galima įberti mažą žiupsnelį vanilės. Sumaišome ir supilame į šaldymui skirtą dėžutę ar indą. Įkišame į šaldiklį ir pamaišome kas valandą, kol sušąla, t.y. tris keturis kartus. Jei ledus laikėte šaldiklyje ilgiau, prieš valgant valandą palaikykite šaldytuve, kad suminkštėtų.
