Aukštaitijos perlai: ką šią vasarą būtina aplankyti?

Aukštaitija – regionas, kurio tiesiog negalima neaplankyti vasaros metu. Ežerais ir upėmis turtinga vietovė ne tik atgaivins karštą vasaros dieną, bet ir leis akims pasimėgauti tikrais gamtos perlais. Norintiems nustebti, kokių kvapą gniaužiančių lankytinų vietų esama šiame krašte, kartu su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba parengėme parkų, ežerų, kultūros paveldo objektų ir stovyklaviečių žemėlapį bei topus.

TOP 5 ežerai

1. Tauragno ežeras

Utenos rajone, Aukštaitijos nacionaliniame parke telkšantis Tauragno ežeras ypatingas tuo, kad yra giliausias ir aukščiausiai virš jūros lygio iškilęs ežeras Lietuvoje. Ties ežero viduriu galima pamatyti į telkinį įsiskverbusį pusiasalį, „augantį“ iš pietinės ežero pusės, o iš visų pusių ežerą apkabina miškai.

Liepos ir rugpjūčio mėnesiais nusprendę įšokti į ežerą paplaukioti nesušals – vasarą jo temperatūra siekia vidutiniškai 19°C. Vietomis net 62 metrus siekiančiu gyliu pasižyminčiame ežere mėgstama nardyti, plaukioti valtimis ar baidarėmis, žvejoti, iškylauti.

2. Asvejos ežeras

Molėtų, Švenčionių ir Vilniaus rajonų savivaldybėse, Asvejos regioniniame parke esantis ežeras taip pat yra rekordininkas – Lietuvoje jis nepralenkiamas savo ilgiu. Šiuo ilgšiu iš šiaurės vakarų į pietryčius reikėtų plaukti net 21,9 kilometro! Asvejos vanduo dar giriamas dėl savo skaidrumo, be to, jame galima rasti 6 salas.

Ežeras taip pat pažįstamas ir Dubingių vardu, tačiau Asveja – senesnis ir dažniau vartojamas ežero pavadinimas.

3. Baltųjų Lakajų ežeras

Ežerą galima rasti Molėtų rajone, Labanoro regioniniame parke. Ežeras ypatingas, mat miškai ne tik supa jį iš visų pusių, bet ir auga ežero gelmėse! Taip pat aplink ežerą galima rasti daug unikalių augalų rūšių.

Ne visos ežero gėrybės matomos iš pirmo žvilgsnio. Ežero dugne nardytojai gali atrasti Baltųjų Lakajų paslaptis – čionai matomi kanjonus primenantys dariniai bei skardžiai, susiformavę prieš daugiau nei 10 tūkst. metų. Bene didžiausia ežero keistenybė – jame nuskendęs miškas. Apie 20 metrų gylyje galima aptikti vidutinio dydžio pušis.

4. Rubikių ežeras

Tai – Anykščių regioniniame parke tyvuliuojantis skaidrus ir poilsiautojų mylimas ežeras. Bene labiausiai jis žinomas kaip tradicinė Joninių regatos vieta, kuri šiemet bus rengiama jau 34 kartą.

Ežere galima suskaičiuoti net 16 salų, o dėl užimamo didelio ploto ežeras nusipelnė ir vieno iš stambiausių šalies ežerų titulo.

5. Sartų ežeras

Sartų regioniniame parke esantį ežerą viduryje supa miškai, šiaurėje ir pietuose – laukai ir pievos. Ežere suskaičiuojamos 7 salos, vienoje iš jų tebegyvenama. Ši sala, vadinama Dumblynės vardu, saugo Neolito pabaigos – Žalvario amžiaus pradžios ir I-ojo tūkstantmečio pirmosios pusės gyvenvietės paslaptis ir yra laikoma šių laikotarpių archeologijos paminklu.

TOP 5 kultūros paveldo objektai

1. Kačėniškės piliakalnis

Sirvėtos regioniniame parke esantis piliakalnis apaugęs praretintu mišku, rytinė jo aikštelės dalis nuslinkusi į Mergežerio ežerą. Telkšančio vandens ir jį supančių miškų panorama itin patogu pasigrožėti užlipus ant piliakalnio.

Pietrytinėje papėdėje įsikūrusi gyvenvietė, apimanti 0,5 ha plotą.

2. Dubingių piliavietė

Asvejos regioniniame parke nuo Dubingių piliavietės atsiveria nuostabus vaizdas. Užkilus pažintiniu taku viršun į Pilies kalnu dar vadinamą piliavietę, galima pasigėrėti miškais apsupto ežero vaizdu.

Piliavietėje eksponuojami išlikę Radvilų rūmų fragmentai bei buvusios evangelikų reformatų bažnyčios vieta su Radvilų laidojimo panteonu.

Piliavietėje įrengtas pažintinis takas su 6 apžvalgos stotelėm prie archeologinių ir gamtinių objektų. Natūralaus grunto tako ilgis – apie 1,5 km. Jame įrengti mediniai laiptai, informaciniai stendai, suoliukai.

3. Liudiškių piliakalnis

Anykščių regioniniame parke stovintis piliakalnis, ant kurio įsikūrusioje gyvenvietėje 1953 m. palaidotas rašytojas Jonas Biliūnas. Čia galima rasti ir rašytojui pastatytą paminklą. Nuo piliakalnio atsiveria vaizdas į šalimais tekantį Šaltupio upelį. Piliakalnis apaugęs spygliuočių mišku.

4. Ginučių vandens malūnas

Aukštaitijos nacionaliniame parke esantis Ginučių vandens malūnas pastatytas dar XVI a. ir yra išlikęs iki mūsų dienų. Šiandien malūne veikia malūnininkystės muziejus, kuriame išlaikyta visa autentiška įranga, o lankytojams galima išvysti duonai kepti naudotų įrankių ekspoziciją.

Ginučių vandens malūnas veikė iki 1968 m. Praėjus keleriems metams, nacionalinis parkas inicijavo malūno restauravimą.

Malūne įrengti nedideli svečių namai su konferencijų sale, miegamaisiais kambariais, virtuve ir pirtimi. Šalia malūno galima rasti bendravardį Ginučių piliakalnį ir Šiliniškių apžvalgos bokštą.

5. Salako bažnyčia

Tai – pati aukščiausia akmeninė bažnyčia šalyje, savo išvaizda primenanti senąsias Anglijos bažnyčias.

Gražutės regioniniame parke stovinčios Salako Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčios istorija siekia dar 1496 m., tačiau mums matomas statinys yra jaunesnis.

Medinės bažnyčios anuomet vis sudegdavo, todėl būdavo nuolat atstatomos. Galutinis neoromaninio stiliaus statinys iš akmenų, kokį matome šiandien, baigtas statyti 1911 m.

TOP 5 stovyklavietės

1. Vaišniūnų stovyklavietė

Aukštaitijos nacionaliniame parke esanti stovyklavietė yra įsikūrusi šiaurinėje Dringio ežero pakrantėje. Skaičiuojama, kad stovyklavietėje yra 61 suolas, 31 stalas, 4 pavėsinės, 3 lieptai, 4 tualetai, 14 laužaviečių, 6 šiukšliadėžės, persirengimo kabina.

Taip pat yra krepšinio, futbolo, tinklinio ir vaikų žaidimo aikštelės. Įėjimas į ežerą pritaikytas žmonėms su judėjimo negalia.

2. Mindūnų stovyklavietė

Tai – Labanoro regioniniame parke, pušyno apsuptyje esanti stovyklavietė. Šalia jos stovi Baltųjų Lakajų apžvalgos bokštas, iš kurio galima pasigrožėti nepaprasta vietovės gamta.

Stovyklavietė yra prie pat Baltųjų Lakajų ežero kranto paplūdimio, kuriame galima rasti lieptelių maudynėms. Šalia galima rasti pirtis, kubilą. Stovyklavietėje įrengtos krepšinio, tinklinio ir futbolo aikštelės.

3. Kriokšlio stovyklavietė

Tai viena iš 9 prie Rubikių ežero įsikūrusių stovyklų, esančių vaizdingame Anykščių regioniniame parke. Šalia stovyklavietės teka Kriokšlio upelis.

4. Mučiūnų stovyklavietė

Tai – prie Nevėžio upės įsikūrusi stovyklavietė, kurią galima rasti Krekenavos regioniniame parke, nuostabios gamtos apsuptyje.

5. Sabalunkų stovyklavietė

Stovyklavietė įsikūrusi prie Luodžio ežero, pietvakarinėje jo dalyje. Joje galima pasigrožėti Gražutės regioninio parko kraštovaizdžiu.

Stovyklavietėje įrengta baidarių prieplauka, valties įleidimo vieta, automobilių stovėjimo aikštelė, tualetai. Stovyklavietė pritaikyta ir neįgaliesiems.