Turėjo mokytis karo akademijoje
Su 5-12 klasių mokiniais dirbantis A. Storta fizikos moko jau 10, o ekonomikos – 3 metus. Jo manymu, mokykloje reikia išugdyti pilietišką, kritiškai mąstančią asmenybę, bet kartu nepamiršti, kad mokinys turi gebėti gautus įrankius panaudoti.
„Jei žinias laikysime įrankiu, tai turime išmokyti mokinį naudotis įrankiais. <...> Iš kitos pusės, pamatinių žinių taip pat reikia, bet vėliau turi būti tų žinių taikymas. Pavyzdžiui, jei mokinys išmoksta susirasti informaciją internete ir išsirinkti tik tai, ko reikalauja tema, jos uždavinys, tuomet galime sakyti, kad jis moka taikyti įrankius – informacijos paieška, analizavimas, pateikimas ir tai jau tikrai nemažai.“
Jis pasakoja, kad likimas galėjo nulemti ir kitokią karjerą – pirmiausiai norėjo mokytis karo akademijoje, tačiau į ją neįstojo. Tuomet pradėjo domėtis technologijų ir inžinerijos sričių studijomis. Taip atsidūrė Lietuvos edukologijos universiteto Fizikos ir technologijų fakultete.
„Tuomet ir supratau, kad mokyti visai įdomu ir naudinga man pačiam. Mokydavau po paskaitų kelis grupiokus matematinės analizės, taip pasikartodavau, ką žinau ir prisigalvodavau naujų metodų, kaip perteikti tai kitam. Po truputį atsirado daugiau azarto ir baigiant studijas vietoje 3 mėnesių trukmės praktikos prasitęsiau ją iki 6 mėnesių, o po praktikos ir studijų baigimo įsidarbinau Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijoje, kurioje dirbu iki šiol“, – pasakoja mokytojas.
Ekonomikos moko ir per žaidimus
Papildomai mokyti ekonomikos pasiūlė gimnazijos direktorė, tik su sąlyga, kad mokytojas baigs LJA (Lietuvos Junior Achievment) organizuojamus kursus. A. Storta tikina, kad jo vedamos pamokos neapsiriboja skaičiavimais ir sprendimais.
„Tai finansinio raštingumo ugdymo ir asmeninio tobulėjimo pamokos. Šiandien kaip tik šia tema kalbėjau su paskaitas gimnazijoje vedusiu psichologu ir jis tą patį patvirtino – reikia vaikams pamokos, kur jie gali pasijusti savimi, kur jų nevertins, bet išklausys.
Mes pamokas kartu organizuojame taip, kad jos būtų kuo įdomesnės. Ar visos jos būna produktyvios ir 100 proc. įdomios? Atsakymas – ne. Bet pamokoje yra pagrindinė taisyklė – klysk. Ja vadovaujamės. Aš mokausi iš vaikų. Jei vaikai sako, kad mažai temų apie finansus, ieškome išeities. Jei jiems trūksta temų apie verslą, kuriame verslo planus. Taip pat žaidžiame lavinančius žaidimus, tokius, kaip GodoPoco.“
Paklaustas, ar sutinka, kad dabartinės ekonomikos pamokos neparuošia realioms, gyvenimiškoms situacijoms, A. Storta teigia, kad bent savo pamokose pakankamai daug dėmesio skiria tikroms situacijoms. Į šį procesą įtraukiami ir patirties versle turintys tėvai, įvairios įmonės.
„Buvau paskaitoje, kurią organizavo „Swedbank“, ten irgi apie tą patį kalbėjo (ar vaikai baigia mokyklą finansiškai neraštingi). Iš dalies su tuo sutikti tenka, todėl šiais metais skiriu tam daugiau dėmesio. Tokios nuomonės irgi reikalingos, nes padaro savotišką šoko terapiją mokytojui, padeda, kad pamokos nebūtų tik apie eurus ir kaip juos „užkalti“.
Galiu kalbėti tik apie savo pamokas. Jose pilna praktinių patarimų, kaip elgtis su savo pinigais, vyksta susitikimai su bankų ekspertais, šių metų plane numatytas lankymasis įmonėse ir tėvų verslininkų pritraukimas į mokyklą, kad jie papasakotų kaip ir kas vyksta versle. Taip pat vyksta ir konsultantų pritraukimas tam, kad jie kitu kampu paaiškintų, kaip vertėtų taupyti“, – teigia mokytojas.
Mokytojas sako, kad kartais atrodo, jog visko gana – projektų, naujovių, bet entuziazmas vis tiek nugali, tad save jis laiko mokytoju-draugu.
„Atstumas yra, bet vaikai pasitiki, ateina ir patarimų. Aš nesistengiu būti tuo „klišiniu“ mokytoju, kiekvienais metais vyksta kažkokia kaita. Šiais metais naujos taisyklės, mes klystame ir leidžiame klysti, klausomės ir išgirstame, padedame. Kitais metais gal kažkas naujo bus. Kartais norisi pailsėti nuo viso to, pasakau sau „viskas, daugiau jokių projektų“, bet matyt tai kraujyje“, – juokauja pedagogas.
Po pakeitimų saulė šviečia taip pat
Dėl etatinio apmokėjimo mokyklose ir kitų pasikeitimų švietimo srityje A. Storta nesiskundžia.
„Turiu etatą, pamoka nepailgėjo ir nesutrumpėjo, saulė kasryt šviečia taip pat“, – juokauja mokytojas.
Labiau jis abejoja dėl to, ar sėkmingai vyksta komunikacija tiek inicijuojant, tiek įvykdant visus pakeitimus.
„Jei praleisime, ką teigiau aukščiau, pokyčius vertinu teigiamai, bet norėtųsi, kad ministerija eitų į aiškią diskusiją apie tai, kad daro vieną ar kitą pakeitimą ir kam tai daro. Norėtųsi, kad išgirstų pasiūlymus, nes kai pasakoma tik vienai ar kitai rajono mokyklai, o tada seka skambi frazė „jūs pasidalinkite su kitais“, tai sugedusio telefono principu keliauja informacija, kad velnias iš pragaro išlenda.
Sveikintina UPC (Ugdymo plėtros centro – DELFI) iniciatyva peržiūrėti visas programas ir nuo 2020-ųjų jas keisti, nes mano pagrindiniame dalyke to jau senokai reikėjo. Iššūkiai yra gerai, bet jie turi būti visada pamatuoti, mokytojas turi būti lankstus. Bet viskas, kaip ir medžiagos bandymų stenduose, turi savo įtempimo ir lenkimo ribą. Jei nesivadovausime žmogiškumo principu, o tik griežta ranka norėsime viską valdyti, tai svarstyklės praras pusiausvyrą ir nebeturėsime girdinčių bei norinčių klausytis, pažanga nevyks“, – svarsto pašnekovas.
Vis tiek susiduria su mokinių motyvacijos trūkumu
Žinoma, ne viskas mokytojo darbe, net ir įdedant daug pastangų, atrodo tik gerai.
„Manyčiau, sunkumas – vis dar žema mokinių motyvacija, baimė kalbėti prieš auditoriją, baimė ką pasakys draugai, baimė klysti.
Mokymosi proceso metu mano mokiniai žino, jog turi ne tik teisę, bet ir pareigą klysti. Bet yra ir susitarimai, klysti galima 1 kartą, tai laikoma bandymu (antrą kartą tai jau klaida). Atsiskaitomųjų darbų metu, deja, mes to negalime taikyti, vėlgi, taip veikia mūsų susitarimai. Mažų „bėdelių“ ar sunkumų visada yra, bet nuo to mes neapsaugoti, kartais jų prisidarau aš pats, per skubėjimą, norą kažką pasakyti kitaip.
Turime subūrę nuostabią komandą, kurioje paburbame, padejuojame, bet padarome, nes jau žinome po ne vieno projekto, koks „saldus“ rezultatas“, – teigia pašnekovas.
A. Storta pretenduoja patekti į stažuotę Suomijoje, kurią inicijuoja „Mokytojai Lietuvai“. Daugiau apie projektą skaitykite čia. Taip pat galite pasiūlyti savo profesionaliems mokytojams dalyvauti ir registruotis projekte.
