„Laba diena, mano vaikas ketvirtokas ir šiuo metu nelanko mokykloje jokio būrelio, bet norėtų lankyti robotikos užsiėmimus Panevėžyje ar krepšinį. Jei per mėnesį jam yra skiriama 15 eurų (neformalus švietimas), ar galėtų jis už tuos mokykloje nepanaudotus pinigus lankyti kažkur mieste kitą būrelį. Kokius ir kur dokumentus reikėtų pristatyti, iki kada reikia tai padaryti? Ačiū“ , - rašo Aurelija.

Ką daryti DELFI skaitytojai Aurelijai pasiteiravome Švietimo ir mokslo viceministrės Nataljos Istominos bei Utenos rajono savivaldybės Sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjo Romualdo Kraulišo.

Nemokamai lankyti galės tik vieną būrelį

„Nuo spalio 1 d. įvedamas neformaliojo švietimo krepšelis. Lėšas jam skirianti Švietimo ir mokslo ministerija tikisi, kad atsiras naujesnių, įdomesnių neformaliojo ugdymo formų, programas galės siūlyti įvairių sričių atstovai. Lėšos paskirstytos savivaldybėms pagal mokinių skaičių. Tikimasi, kad neformaliojo švietimo krepšelis leis papildomai užimti 20 proc. mokinių daugiau nei dabar, t.y. papildomai įvairiomis neformaliojo švietimo paslaugomis galės pasinaudoti dar 67 tūkst. vaikų“, - sako viceministrė.

Rekomenduojama lėšų suma vienam neformaliojo vaikų švietimo programoje dalyvaujančiam vaikui yra 15 eurų per mėnesį. Šiomis lėšomis gali būti finansuojama tik viena vaiko pasirinkta programa. Kiekvienoje savivaldybėje yra patvirtina arba bus patvirtinta artimiausiu metu neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarka.

N. Istomina informuoja, kad pagal šią tvarką institucijos ar laisvieji mokytojai, norintys vykdyti neformaliojo vaikų švietimo programas, apmokamas valstybės skiriamomis lėšomis, turi nustatyta tvarka savivaldybei pateikti tam tikrus dokumentus. Įvertinusi juos, savivaldybės sudaryta komisija atrinks programas, kurios gali būti finansuojamos minėtomis lėšomis. Tokių programų sąrašai bus paskelbti kiekvienos savivaldybės tinklalapyje.

Tėvai ir vaikai galės pasirinkti vieną iš šių programų, sudaryti sutartį su programos vykdytoju ir nustatyta tvarka bus apmokėtas jų dalyvavimas šiame būrelyje. „Taigi jei jūsų minimas robotikos ar krepšinio būrelis šiame sąraše bus, Jūs sudarysite sutartį, ir nustatyta tvarka Jūsų vaiko dalyvavimas būrelyje bus apmokėtas“, - sako ji.

Panašus neformaliojo vaikų švietimo finansavimo principas buvo išbandytas ES remtame projekte 4 savivaldybėse. Didžiausias projekto pasiekimas – sukurtos ir vaikams pasiūlytos naujos popamokinės veiklos arčiau namų, pavyzdžiui, robotika, liaudies amatai, teatras.

Būrelių programas gali teikti net tik mokytojai

„Neformalaus ugdymo krepšelio lėšų skirstymo tvarka numato, kad lėšos gali būti skirtos laisviesiems mokytojams, nevyriausybinėms organizacijoms, klubams, asociacijoms. Į šį krepšelį negali pretenduoti ugdymo įstaigos – tai yra mokyklos, bet mokytojai, išsiėmę verslo liudijimą ir parašę programą, galės pretenduoti. Programas vertins savivaldybės sudaryta ekspertų komisija. Ketvirtoko mamai tereikia laukti, kada savivaldybių bei Švietimo ir mokslo ministerijos puslapiuose pasirodys sąrašai su akredituotomis užsiėmimų programomis. Spalio 4 d. – galutinė data šiai informacijai pasirodyti“, - sako R. Kraulišas.

Anot jo, programas gali teikti ne tik mokytojai, bet ir neturintys aukštojo išsilavinimo, arba turintys, bet ne pedagogai - tiesiog toks žmogus turi išklausyti tam tikrą kiekį valandų apmokymo kursų.

„Mums irgi skambina tėvai, klausia ar negalime tų pinigų duoti į rankas. Į rankas niekas neduoda. Tik čia nereikia painioti kelių dalykų: savivaldybėse yra neformaliojo ugdymo įstaigos, pavyzdžiui, meno, sporto mokyklos, bendrojo lavinimo mokyklose taip pat yra neformalusis ugdymas – popamokinė veikla, bet tai yra kiti pinigai, skiriami būtent iš mokinio krepšelio lėšų. Neformalaus ugdymo krepšelis yra papildomos lėšos, skiriamos, kad būtų didesnė įvairovė būrelių. Tėveliai labai painioja šiuos pinigus su pinigais iš savivaldybių ir tais, kurie įeina į mokinio krepšelį. Čia yra papildomos lėšos ir tikslas šio krepšelio įtraukti kuo daugiau jaunimo, nelankančio nei mokyklos, nei savivaldybės finansuojamų būrelių į kitokią veiklą“, - sako jis.

Prioritetas – programoms kaimo vietovėse

Iš neformaliojo ugdymo krepšelio lėšų vaikas galės lankyti tik vieną būrelį ir negalės po mėnesio pereiti į kitą: „Pasirinks ir bent tris mėnesius turės lankyti. Dabar mes turime užregistravę savo savivaldybėje 28 laisvuosius mokytojus, kurie pateikė programas ir dešimt organizacijų. Taigi jei anksčiau vaikai galėjo lankyti sporto mokyklas, dailės ar muzikos pamokas, dabar atsiras kitokios veiklos: pilietiškumo, etnokultūros, teatro, bus žymiai didesnė įvairovė.“

Būrelio vadovas privalės pilnai atsakyti už vaikų saugumą, aplinką,turės nuomotis patalpas, todėl, R. Kraulišo manymu, dauguma būrelių liks mokyklų bazėse, tik juos ves kiti žmonės. Jis priduria, kad neformalaus ugdymo krepšelio lėšos kol kas bus skirtos trims mėnesiams, kadangi tik po valstybės biudžeto patvirtinimo bus aišku, ar finansavimas bus skirtas toliau.

„Labai džiaugiamės, kad atsiliepia ir mokytojai, ir inžinieriaus išsilavinimą turintys žmonės. Turime jau trečdalį programų, pirmadienį jas vertinsim ir greitai paskelbsime Utenos savivaldybės tinklalapyje. Išsikėlėme prioritetą programoms, kurios būtų teikiamos kaimuose, nes kaimo vaikai turi mažiau galimybių užsiimti norima veikla, jiems sunkiau pasiekti mieste esančius būrelius. Antras prioritetas – tiriamoji veikla ir techniniai dalykai. Vaikai turės galimybę užsiimti tiriamąja veikla, pavyzdžiui gamtotyra. Tokių būrelių yra vienas kitas, o dabar bus sudaryta galimybė jiems atsirasti“, - sako R. Kraulišas.