Jaunas tėvas šiais metais išleido savo dukrą į pirmą klasę. Tam, kad tinkamai paruoštų savo vaiką, vyras iš viso paklojo apie 400 eurų: pirko sąsiuvinius, penalą, kitas kanceliarines prekes, rūbus. Nepigiai kainavo ir sąsiuviniai pratyboms, daugiausiai teko pakloti už mokyklinę uniformą kuprinę.
Pirmokės tėvas stebėjosi, kad be viso to turėjo prisidėti ir prie klasės apdailos remonto: „Per susirinkimus mokytojai darė spaudimą, kartojo, kad Jūsų vaikai keturis metus mokysis šitoje klasėje, todėl čia Jūsų pačių pasirinkimas ar norite, kad jie mokytųsi jaukioje klasėje“, - teigia jis.
Nors ne visi tėveliai pritarė remontui iš savo lėšų, dauguma nusprendė vis tiek jį daryti: „Daugiausiai mamyčių labai aršios dėl savo vaikų, pagręžia savo vyrus ir niekas negali su jomis pasiginčyti. Todėl visi tėvai – mažiau ar daugiau uždirbantys, nesvarbu nori jie ar ne – turėjo prisidėti lygiomis dalimis.“
Nepaisant to, jam ne tik reikėjo prisidėti pinigais, bet ir pačiam daryti remontą. „Už statybininkų darbą reikėjo mestis dar po 70 eurų iš kiekvieno, todėl buvo nuspręsta jų nesamdyti. Norinčiųjų nelabai atsirado, todėl teko pačiam apsiimti – važiavom su broliu, sienas perdažėm“, - sako jis. Vyrui, gyvenančiam Vilniuje, tai sukėlė daug nepatogumų, kadangi turėjo kelis kartus vykti į Klaipėdoje esančią mokyklą. „Atsimenu, kad kai aš mokiausi, brolis mokėsi – buvo lygiai tas pats. Niekas nesikeičia, jau daugiau nei 20 metų tas pats“, - sako jis. Vyras priduria, kad šiuo metu renovuojama mokyklos išorė, tačiau vidaus apdailai pinigų turbūt neatsirado.
Pasidomėjus, ar privalo mokinių tėveliai prisidėti prie klasės remonto, Švietimo ir mokslo viceministrė Genoveitos Krasauskienės pakomentavo, kuo mokinius aprūpina mokyklos, už ką turi mokėti tėvai:
Už mokyklų remontą atsakingos savivaldybės. Lėšų mokyklų statybai, remontui, mokymo įrangai atnaujinti ir kt. skiriama iš valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos paramos fondų.
Nevalstybinių mokyklų ūkį išlaiko savininkas, tam skiriama ir rėmėjų lėšų – tai turi būti nustatyta mokyklos įstatuose. Nevalstybinių tradicinių religinių bendruomenių mokyklų ūkiui išlaikyti lėšų skiriama iš valstybės biudžeto, atsižvelgiant į praėjusių metų mokyklos ūkio lėšas, tenkančias vidutiniškai vienam mokyklos mokiniui visoje šalyje.
Už ką moka tėvai valstybinėje ar savivaldybės mokykloje
Tėvai savo vaikus, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose, aprūpina individualiomis mokymosi priemonėmis: pratybų sąsiuviniais, rašymo priemonėmis, skaičiuotuvais ir kt. Pažymėtina, kad pratybų sąsiuviniai mokiniams nėra privalomi. Visi vadovėliai mokiniams nemokami.
Mokamos yra ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir bendrojo ugdymo mokyklose mokinių tėvų pageidavimu teikiamos papildomos paslaugos: pailgintos dienos grupės, popamokinė mokinių priežiūra, stovyklos ir kt. Mokesčio dydį nustato savivaldybė arba kitas mokyklos savininkas.
Bendrojo ugdymo mokyklų mokiniams būreliams ar užsiėmimams po pamokų skiriamos 2 valandos per savaitę iš mokinio krepšelio lėšų. Mokykla pati nusprendžia, kokią veiklą organizuoti iš mokinio krepšelio lėšų. Mokyklose gali veikti ir būreliai, organizuojami sutarčių pagrindu, už kuriuos moka mokinių tėvai.
Tėvai, kiti rėmėjai į mokyklos fondą gali savanoriškai pervesti iki 2 proc. pajamų mokesčio sumos. Mokykla turi paskelbti viešą ataskaitą, kam panaudojamos šios lėšos.
Kai kurios nevalstybinės mokyklos turi solidarumo fondus, į kuriuos pervedamos mokinių tėvų ir rėmėjų aukos. Fondas skirtas mokiniams iš šeimų, turinčių finansinių sunkumų, paremti.
Kaip sudaromas mokinio krepšelis
Mokiniai valstybinėse, savivaldybių mokyklose ugdomi nemokamai. Taikomas lėšų skyrimo vienam mokiniui, arba mokinio krepšelio, principas: ugdymo lėšos skiriamos vienam mokiniui. Tai tikslinė valstybės dotacija, kurią gauna ir mokykloms paskirsto savivaldybės. Mokinio krepšelio lėšos negali būti perskirstomos kitoms, ne ugdymo, reikmėms. Mokinio krepšelis skiriamas ir nevalstybinių mokyklų mokinių ugdymui.
Krepšelio dydį nustato Vyriausybė. Mokinio krepšelis 2015-ųjų rugsėjį – 980 eurai.
Kaime gyvenančio tos pačios klasės mokinio ugdymui skiriama daugiau lėšų nei miesto mokiniui. Dvidešimt proc. didesnį krepšelį turi ir mokiniai, kurie mokosi tautinės mažumos kalba, taip pat mokiniai, kurie lietuvių mokomąja kalba mokosi mokyklose, esančiose daugiakalbėje aplinkoje. Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių krepšelis didesnis 35 proc.
Mokinio krepšelį sudaro lėšos: mokytojų, mokyklos vadovų, mokyklos bibliotekininkų atlyginimams,psichologinei, specialiajai, socialinei pedagoginei pagalbai organizuoti, vadovėliams ir mokymo priemonėms, mokytojų ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų kvalifikacijai tobulinti,neformaliajam vaikų švietimui – būreliams, klubams, studijoms ir pan. veiklai po pamokų, mokinių pažintinei veiklai, profesiniam orientavimui, brandos egzaminams organizuoti ir vykdyti, profesinės linkmės moduliams neformaliojo švietimo mokyklose finansuoti, informacinėms komunikacinėms technologijoms diegti ir naudoti, neformaliojo vaikų švietimo programoms.
Nuo spalio 1 d. – neformaliojo švietimo krepšelis
Šių mokslo metų naujiena – nuo 2015 m. spalio 1 d. įvedamas neformaliojo vaikų švietimo krepšelis. Rekomenduojama lėšų suma vienam neformaliojo vaikų švietimo programoje dalyvaujančiam vaikui yra 15 eurų per mėnesį. Šiomis lėšomis gali būti finansuojama viena vaiko pasirinkta programa.
Lėšos skiriamos tik neformaliojo vaikų švietimo teikėjams, išskyrus mokyklas, teikiančias bendrąjį ugdymą, ir naudojamos tik pedagogų darbo užmokesčiui, ugdymo priemonėms ir kitoms išlaidoms, tiesiogiai susijusioms su neformaliojo vaikų švietimo programos vykdymu.
Lėšos skiriamos savivaldybėms pagal mokinių skaičių. Neformaliojo švietimo programų sąrašus skelbs savivaldybės savo tinklalapiuose. Įvedus šią sistemą neformaliajame vaikų švietime dalyvaujančių vaikų skaičius padidėtų ne mažiau kaip 20 proc.
