Kad taip nenutiktų ir jums, DELFI kalbėjo su jau vyresnius vaikus auginančiomis mamomis. Šios pasidalino patirtimi, ko niekada nedarytų antrą kartą. Kaip rudens pradžią pasitikti ramiai, darbingai ir neišlaidaujant, patarė ir asmeninių finansų ekspertė.
Antroko mamos patarimai
Antrokėlio Beno mama Ieva prisiminė ankstesnę patirtį, įgytą išleidus vaiką į pirmą klasę, todėl gerų ir pragmatiškų patarimų pirmokų tėvams ji negailėjo.
Nereikia brangių iš šviesių sportinių rūbų, sportbačių. Vienas pagrindinių patarimų – nepirkti labai brangių ir šviesių sportbačių, dailios šviesios sportinės aprangos, nes visa tai jau bus išpurvinta po pirmos savaitės.
Svarbu pažymėti uniformas ir gimnastikos batelius. Nors mokykloje dažnai prašoma, jog ant kiekvieno rūbelio būtų išsiuvinėtas vaiko vardas ir pavardė, Ieva sakė tokiems darbams neturinti laiko: „Kiek laiko tą vardą ir pavardę siuvinėsi, kaip kokia marija auksarankė? Paėmiau storą siūlą, išsiuvau žvaigždutę ir tiek, juk svarbiausia, kad vaikas savo uniformos švarką atskirtų“.
Mama primygtinai rekomendavo pažymėti uniformas, jei tėvai nori, kad vaikas dėvėtų savo švarkelį visus metus: „Praėjusiais metais uniformos nepažymėjau, tai vaikas per mokslo metus gal kokius keturis švarkelius pakeitė. Rekomenduoju pažymėti, antraip vaikas dėvės savo klasės draugų drabužius“, – juokėsi Ieva.
Pažymėti reikia ne tik uniformą, bet ir čežutes, kitaip dar vadinamas gimnastikos bateliais. Ant jų abiejų reikia užrašyti vaiko vardą: jei užrašas bus tik ant vieno, tai antras batelis gali ir pasimesti.
Į kuprinę investuoti verta. „Pamenu, praėjusiais metais viename prekybos centre radome kuprinę, kuri buvo labai lengva ir ne itin brangi. Mes ją nusipirkome ir buvome labai patenkinti, tačiau kuprinės trūkumai išryškėjo per liūtį: visose knygutėse išsiliejo rašalas. Aišku, tai nebuvo tragedija, tačiau šiemet jau dairysiuosi geresnės kuprinės“, – sakė Ieva. Kuprinei Ieva pasirengusi išleisti apie 50 eurų. Jos nuomone, už tiek pinigų galima nupirkti jau kiek geresnę.
Kol mokytoja neliepė, nepirkite nė knygų, nė sąsiuvinių. Ieva tvirtino, kad iš anksto rūpintis pratybų sąsiuviniais ir knygomis neverta, tai reikia daryti tik gavus labai aiškius mokytojos nurodymus: „Kai lieps, viską nusipirksite: parduotuvės kupinos daiktų“, – sakė Ieva.
Antroko tėtis: labai svarbu nusiteikti
Į antrą klasę pradėjusio eiti Tito tėtis Andrius pasakojo, kad šį rugsėjį šeimyna pasitiko daug ramiau: „Šiemet viskas daugiau ar mažiau aišku. Jau žinome, ko tikėtis, kaip elgtis ar kokias priemones pirkti. Namuose peržiūrėjome, ką turime, kas likę nuo praėjusių metų, o ko dar trūksta. Peržiūrėjome ne tik mokyklines prekes, bet ir rūbus.“
Paklaustas, ką patartų pirmokų tėveliams, jis prisiminė savo patirtį. „Pernai mes paskubėjome apsipirkdami pratybų, flomasterių, dažų ir kitų mokyklai reikalingų priemonių. Kai mokytoja antrą rugsėjo dieną pasakė, ko reikės, supratome, kad dalį pinigų tikrai išmetėme veltui“, – pasakojo Andrius ir paragino tėvelius į parduotuves keliauti tik turint aiškius mokytojos nurodymus, kuriuos ji aiškiai perduoda tėveliams arba vaikams.
Vienas svarbesnių dalykų, prieš pradedant eiti į mokyklą – vaiko nusiteikimas. „Su sūnaus nenoru eiti į mokyklą mes nesusidūrėme: į mokyklą jis norėjo ir pernai, ir šiemet. Manau, kad tam daug įtakos turėjo tai, kad mes jį sąmoningai rengėme mokyklai, nuolat kalbėjome, kad „puiku, jog jis baigė darželį, kad dabar eis į mokyklą, kur jo laukia." Sakėme, kad jis daug visko sužinos ir taps protingesnis, kad atsivers labai daug galimybių“, – pasakojo Andrius ir patarė bendraujant su vaikais paryškinti mokyklos teigiamas puses.
Tai ypač svarbu, nuteikiant vaiką, jog mokykloje jis turės „gerai padirbėti“, kad išmoktų tai, ko dar nežino ir nesupranta. Andrius rekomenduoja tėvams nusiraminti ir nesijaudinti, jei vaikas į pirmą klasę eis dar nemokėdamas skaityti: „Pirmuosius mokyklos metus daug kas įsivaizduoja daug sunkesnius nei jie išties yra. Tarkime, daugelis tėvų jaudinasi, kad vaikas vos pažįsta raides ar skaičius, nors daugelis jau eina į mokyklą mokėdami skaityti ir skaičiuoti. Kai pabendravome su mokytoja, paaiškėjo, kad jis to gali išmokti ir mokykloje. Anot mokytojos, tam skirti visi keturi pradinės mokyklos metai.“
Andrius pabrėžė, kad, prabėgus vasarai, keičiasi ir vaiko miego ir kėlimosi režimas. „Labai džiaugiuosi, kad kompiuteriu Titas žaidžia daug mažiau nei bendraamžiai, tačiau vasarą jis iki vėlumos būdavo kieme, su draugais, važinėdavo dviračiu. Jau sutarėme, kad nuo rugsėjo jis eis miegoti anksčiau, kad vakarais ne siaus kieme su bendraamžiais, o skaitysime pasaką“, – pasakojo Andrius.
Praktinių patarimų jis turi vos kelis: „Mažesniems vaikams pinigus patarčiau duoti kasdien, po truputį – ne savaitei, nes pirmokas dar ne visada susilaiko pirkdamas saldumynus ar kitus niekučius. Be to, vaikai turi būti pripratinti valgyti sveiką maistą: taip jiems kils mažiau pagundų pirkti traškučius ar kitą nesveiką maistą vietoje pietų. Tuo pačiu jis turi suprasti, kad pinigus reikia vartoti saikingai ir pagal paskirtį“, – pasakojo Andrius.
Dar vienas antroko tėčio patarimas yra susijęs su gėrimais mokykloje: „Nors Titas maistą valgo valgykloje, gėrimus jam dažniausiai įdedame iš namų. Visų pirma, tai – patogiau, kai vaikas ištrokšta per pertraukas: tada nereikia bėgti į valgyklą. Antra, gėrimai – sveiki ar nesveiki – valgykloje gana brangūs. Priklausomai nuo sezono, žiemą dedame arbatą, vasarą – sultis, šaltą arbatą, kitus gėrimus“, – pasakojo Andrius.
Svarbiausia – nepadauginti mokyklinių prekių
Tėvų forumuose besireiškiančios mamos taip pat turi šūsnį patarimų į mokyklą pirmą kartą keliausiančių vaikų tėveliams.
Tarp jų pasiūlymų – nuosekliai įsigilinti ir sekti mokytojų ar mokyklos pateiktais sąrašais ir neprisipirkti nereikalingų daiktų, taip pat tėveliai pataria pataupyti pinigus, nes brangūs daiktai pas vaikus neišsilaiko.
Kaip pasirodė, per akcijas mamos „padaugina“ pirkdamos sąsiuvinių, flomasterių, pieštukų ir kitų smulkių raštinės prekių. Kai kuriose mokyklose reikalaujame tik akvarelės, kitose – tik guašo, taigi verta peržiūrėti konkrečius reikalavimus. Jei sąraše prekės nėra, tai ir rūpintis ja nereikia. Šiuos dalykus reikia pirkti protingai ir kiek paskaičiuoti, kokie yra tikrieji poreikiai. Taip pat mamos įsitikinusios, kad vaikų parkeriams nereikia išlaidauti: „Geriausia pirkti už kokius 3 eurus. Jei tokį vaikas sugadins, tai nebus gaila išmesti“, – aiškino aktyvi forumo dalyvė.
Mokykloje naudojami pieštukai, tušinukai, parkeriai, flomasteriai, trintukai ir kitos smulkmenos. Kaip pasirodė, įsigyti patogų ir neplyštantį penalą – beveik misija neįmanoma. Kai kurios mamos, taip ir neatradusios tinkamo dydžio ir patogumo rašiklinės, nusprendžia šiuo tikslu panaudoti kosmetines.
Profesionalai pritaria tėvams
Kiek verta išleisti pirmoko ir kitų klasių mokinio parengimui į mokyklą, turi nuspręsti kiekviena šeima, tačiau vieno iš asmeninių finansų institutų vadovė Odeta Bložienė pasakojo, jog viršyti savo galimybių nepatariama: „Vieni tėvai gali išleisti 100-200 eurų, kitiems teks išsiversti su 30-50 eurų. Jei pinigų šiam reikalui nesate susitaupę iš anksto, rekomenduočiau išleisti apie 5 proc. savo gaunamų pajamų. Jei išleidžiate apie 10 proc., tai tikriausiai verta šią sumą padalinti per du mėnesius. Tikrai nepatariu išlaidauti, nes susidursite su finansiniais sunkumais“, - sakė O. Bložienė.
Ji patarė apsipirkti savo įprastoje parduotuvėje, kurioje žmonės lankosi dažniausiai, nes joje bus mažiau dirgiklių ir galėsite susikoncentruoti tik į tai, ko atėjote. Išmanu apsipirkti ir internetinėse parduotuvėse, nes jose galima nesiblaškant ir ramiai išsirinkti daiktus, susidėti į krepšelį ir dar kažką veikiant apsvarstyti, ar tikrai visko reikia. Svarbiausia, pasak O. Bložienės, yra susidaryti sąrašą ir juo sekti.
Asmeninių finansų instituto vadovė sakė, jog sąrašą kiekviena šeima turėtų susidaryti nuėjusi į mokyklą ir pasikonsultavusi su mokytojais: „Kartais nutinka taip, kad tėvai priperka dalykų, kurių net nereikia. Siekiant to išvengti, tikrai rekomenduoju sąrašą aptarti su mokytoju. Tai ypač reikalinga pirmokų tėvams, nes šie kaip ir pirmo kurso studentų tėvai, duodami pinigus pragyvenimui, persistengia. Kai jau sužino, kur išeina vaikams skirti pinigėliai, tai ateina į protą ir duoda tiek, kiek reikia. Dažniausiai tai nutinka antrame ar trečiame kurse.“
Prieš keliaujant į parduotuvę, dar verta paskambinti savo giminaičiams, kaimynams ir draugams, kurie gali paskolinti, atiduoti, o gal net pigiau parduoti reikalingus daiktus: „Tikrai kažkas aplinkui turi padėvėtą, tačiau nešiojamą daiktą, kuris po pusės metų jau bus išaugtas ir iškeliaus pas kitą vaiką. Yra prekių, kurias galima įsigyti geros kokybės, tačiau padėvėtas, pavyzdžiui, tikrai neverta pirkti naujos geros kokybės lietaus aprangos, kuri bus greitai išaugta. Ją galima susirasti ir pigiau“, – tvirtino O. Bložienė.
Jos nuomone, labai daug tėveliai gali sutaupyti ir peržiūrėję, perrūšiavę sukauptus daiktų aruodus, arba žvelgdami į viską kiek kūrybingiau: „Tarkime, nėra būtina pirkti naujus pieštukus, rašiklius, jei turite jų prikaupę pilną stalčių. Jei vaikas neužsiima profesionaliu piešimu, tai tikrai jam nereikia brangių teptukų ar aukščiausios kokybės popieriaus. Pavyzdžiui, pati darželiui buvau nuvežusi kietų kalendorių, ant kurių kitos pusės tikrai galima piešti pertraukų metu“, – sakė O. Bložienė. Jos nuomone, dailės pamokoms ir darbeliams tėvai gali susidžiovinti visokių sėklų, lapų ir nepirkti brangių dekoravimo priemonių.
Edukologė: ugdykite ir vaiko finansinį raštingumą
Edukologė Austėja Lansdbergienė tikina, kad pasiruošimo procesas mokyklai yra svarbus tiek pirmokui, tiek jo tėvams. Jos nuomone, svarbu apsipirkinėjimui mokyklai paskirti pakankamai laiko.
„Paskyrus vos valandą apipirkimui, tėvai skubins vaiką, juos erzins jo lėtumas, kol galų gale vaikas iš viso nieko nebenorės ir apsipirkimas pasibaigs pykčiais. Geriausia – eiti į parduotuves jau iš anksto kartu su vaiku suplanavus, ką pirksite“, – sako specialistė.
Ne mažiau svarbus ir vaiko norų bei tėvų galimybių suderinimas.
Taip pat dr. A. Landsbergienė pataria išnaudoti pasiruošimo mokyklai procesą tam tikrų vaiko įgūdžių ugdymui: „Apsipirkimas mokyklai – puiki proga ugdyti vaiko finansinį raštingumą. Prieš eidami į parduotuves tėvai turėtų įvardinti vaikui sumą, kurią skirs mokyklinėms prekėms įsigyti, o apsipirkimo metu vaikas jau pats spręs, ar rinktis brangesnę kuprinę su mylimo herojaus paveikslėliu, ar geresnės kokybės pieštukus. Vaikas turi suprasti, kad kiekvienas daiktas kainuoja ir prieš perkant reikia įvertinti, ar jis tikrai reikalingas, ir ar yra būtent tas, kurio nori. Mano patirtis rodo, jog vaikai puikiai supranta tokius dalykus ir gali pagrįsti, kodėl reikia pirkti konkretų daiktą, ypač, jeigu ruošiasi jau ne į pirmą klasę.“
Pasak dr. A. Landsbergienės, toks pasiruošimo būdas didins ir vaiko savarankiškumą bei atsakomybę.
Psichologė: venkite išankstinių nusistatymų
Rengiantis mokyklai, svarbu ne tik pamatuotai susirinkti visus mokyklos reikmenis, bet ir psichologiškai nusiteikti.
Paklausta, kokių sunkumų galima tikėtis, psichologė Vitalija Mikutaitienė sakė, kad dažniausiai sunkumų kyla tiems tėveliams, kurie turi kategoriškus nusistatymus sau ir savo vaikų atžvilgiu, pavyzdžiui, „Aš niekada nepadėsiu ruošti vaikui pamokų“ arba „mano vaikas bus krepšininkas, pirmūnas ar nevykėlis“, „aš tai jau nevaikščiosiu į tėvų susirinkimus“.
„Kai iškeliame sau ar vaikams per aukštus kategoriškus reikalavimus yra labai sunku jų laikytis. Reikia atsižvelgti į vaiko temperamentą, norus ir pomėgius, sprendžiant kiek vaikui reikės pagalbos mokantis ar kokį būrelį parinkti užklasinei veikla“, – sakė V. Mikutaitienė.
Tėvai neturėtų mokyklos pateikti kaip didžiausio siaubo sakydami, kad „Jau baigėsi tavo katino dienos, bus tau dabar!“. Klaidinga būtų apie ją kalbėti tik teigiamai: „Oi ten bus labai smagu, susirasi daug naujų draugų, sužinosi daug įdomių dalykų.“
„Būtent nežinojimas ir kelia didžiausią stresą vaikams. Taigi labai gerai jei vaikas jau prieš rugsėjo 1-ąją lankėsi mokykloje ir susipažino su mokytoja, savo klasiokais bei darė įvairias užduotis, bent vieną pusdienį. Kai kuriose Lietuvos mokyklose yra praktikuojama, kad vieną gegužės ar birželio savaitę būsimi pirmokėliai renkasi į pamokėles. Bet jei to nebuvo, reiktų vaikui papasakoti apie laukiamą naują dienotvarkę“, – sakė V. Mikutaitienė ir pridūrė, kad galima namie pasipraktikuoti kelias pamokas su pertraukomis. Gali būti atliekamos įvairios praktinės užduotys 35-45 minučių, o vėliau padaroma 10 ar 15 minučių pertrauka.
Psichologė patarė su vaiku prisiminti taisykles, kokių laikėsi darželyje, kokių taisyklių laikosi namuose ir pagalvoti kokios taisyklės gali būti mokykloje. Jei vaikui nebuvo problemų dėl elgesio darželyje, tai tikėtina, kad ir mokykloje nekils jų.
„Su vaiku apie mokyklą reiktų kalbėtis, ne nuogastaujant „O kaip tau ten vaikeli bus“, bet suteikiant pasitikėjimo: „tau pavyks...“, „aš pasitikiu tavimi, tu gali...“, „aš žinau, tu sugebėsi...“. Išleidžiant vaiką į pirmą klasę, svarbiausia pasitikėti vaiko galimybėmis priprasti prie naujos dienotvarkės ir naujų taisyklių“, – teigė V. Mikutaitienė.
Tėvų įsitraukimą į mokyklos gyvenimą skatino Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis finansuojami projektai. Projektas „Darni šeima ir tvari mokyklos bendruomenė – ateities Lietuva” – tai edukacinių renginių ciklas, orientuotas į mokyklos bendruomenės puoselėjimą, aktyvų tėvų įsitraukimą į švietimo veiklas, geresnį tarpusavio bendradarbiavimą ir supratimą.
