Taip mano jaunasis chemijos mokytojas Ramūnas Skaudžius. Pieš 6 metus savo pedagoginį kelią pradėjęs kaip programos „Renkuosi mokyti“ dalyvis, dabar jis džiaugiasi įgyta neįkainojama patirtimi ir per tuos metus sutiktu jaunimu.

„Drįsčiau teigti, kad susidomėjimas gamtos mokslais šiek tiek auga. Mūsų gimnazijoje besidominčių tuo taip pat daugėja. Svarbiausia, kad žmonės darytų tai, kas patinka, jog būtų darbo“, – įsitikinęs vaikinas. Šiuo metu jis dirba ne tik mokytoju, bet ir lektoriumi Vilniaus universiteto Chemijos fakultete. Taip pat yra ir minėto universiteto doktorantas.

Galėjo tapti chemiku, tapo mokytoju

Dar būdamas moksleivis jis taip pat net negalvojo, kad kažkada dirbs mokytoju. Nors savo gyvenimo kelyje sutiko labai puikių pedagogų, pats rinkosi tarp chemijos, psichologijos, karybos ir gaisrinės saugos studijų. Tuomet nugalėjo chemija. Vėliau vaikinas baigė ir šios srities magistro studijas.

„Tiesa, jau studijų metu gavau pirmosios pedagoginės praktikos: prisidėjau prie chemikų mokyklos „Pažinimas“ veiklos. Taip pat prieš kiekvieną kolokviumą ar kontrolinį susirinkdavau su bendrakursiais ir per 1-3 valandas glaustai aptardavau atsiskaitomojo darbo esmę – sudėliodavau taškus, kas yra svarbiausia. Pirmą kartą apie mokytojo profesiją susimąsčiau bakalauro studijų tiesiojoje, kai ieškojausi darbo, nes nenorėjau „sėdėti tėvelių kišenėje“. Vakare per vieną iš komercinių televizijų pamačiau programos „Renkuosi mokyti“ skelbimą. Buvo teigiama, kad ieškomi jauni aktyvūs savo srities specialistai, norintys dirbti mokykloje. Atrodė, jog šis kvietimas skirtas būtent man (ir jaunas, ir aktyvus (šypsosi – DELFI)), todėl nieko nelaukdamas susiradau visą informaciją internete. Pačia pirmą dieną, kada jau buvo galima užsiregistravau į atranką. Ir į mokyklą atėjau kaip pirmosios RM kartos mokytojas“, – prisimena vaikinas.
Ramūnas Skaudžius (Jurgio Pilipavičiaus nuotr.)

Jo neišgąsdino ir apie mokytojo darbą sklandantys gandai – esą algos mažos, šiuolaikiniai vaikai nesuvaldomi, o mokytojų niekas negerbia. Stereotipais niekuomet nesivadovaujantis vaikinas įrodė, kad net tiksliukas gali tapti puikiu mokytoju.

Darbo pliusai nusveria minusus

„Stengiuosi mažiau kalbėti ir skųstis, tačiau daugiau veikti. Iš dalies mituose yra tiesos – mokytojo alga priklauso nuo jo darbo krūvio ir administracijos gebėjimo valdyti lėšas. Klasėse, kur 30 mokinių iš įvairiausių socialinių sluoksnių, tikrai sunku dirbti. Na, o mokytojai turi nusipelnyti pagarbos, o ne jos reikalauti. Tačiau jeigu reikėtų įvardinti pagrindinius mokytojo profesijos realius minusus, visų pirma paminėčiau tempą ir įtampą mokytojo darbe. Kiekviena nauja pamoka, tai tarsi nauja mizanscena: negali jai nepasiruošti, negali visko to paties daryti kelis kartus, nes tapsi neįdomus. Kaip didžiausią mokytojų darbo pliusą visi įvardija ilgas atostogas, tačiau juk negali jų turėti tada, kada nori, ar, pavyzdžiui, išvažiuoti paslidinėti vasario - kovo mėnesį. Rudens, žiemos ir pavasario atostogos skirtos mokiniams, o ne mokytojams. Šurmulio mažiau, tačiau tai būna metas, kada gali užbaigti pradėtus darbus. Taigi ne viskas taip gerai kaip atrodo“, – atvirauja mokytojas.

Tačiau jis pripažįsta, kad keisti savo profesijos dabar nenorėtų. Būti mokytoju jam – gera, nes šis darbas yra labai prasmingas.

„Tu turi galią, tuo pačiu ir didelį įpareigojimą, formuoti jauną žmogų. Mokytojas suteikia ne tik dalykinių žinių, tačiau ugdo asmenybes. Man kaip chemijos mokytojui svarbu ne tik cheminės žinios, bet kokius tikslus sau kelia mokiniai, kaip jie moka planuotis laiką, pasitelkti naujausias technologijas, galinčias palengvinti ugdymo procesą, bei koks apskritai jų požiūris į gyvenimą, į Lietuvą ir tai, ką jie daro. Didžiausias malonumas, džiaugsmas ir įvertinimas, kai matai mokinių teigiamą pokytį. Tikrai ne su visais pasiseka. Tačiau kiekvienas sėkmės atvejis labai motyvuoja tęsti darbus“, – patikina R. Skaudžius.

Mokytojo darbą derino su studijomis

Jis tikina puikiai pamenantis pirmąją savo kaip mokytojo darbo savaitę. Anuomet galvojo, kad visus iki vieno išmokys tiek chemijos, tiek matematikos, tačiau tik vėliau suprato, kad svarbiausia – ne mokytojo atkaklumas, o pačio mokinio noras ir pastangos siekti gerų rezultatų.

„Jau pirmąją savaitę teko suprasti, kad egzistuoja didžiulės žirklės tarp mokinių gabumų. Atsimenu savo pirmąjį duotąjį kontrolinį mokiniams: vieni jį padarė idealiai per 20 min kitiems 45 min neužteko net keliems uždaviniams įveikti“, – prisimena mokytojas.
Ramūnas Skaudžius (Vytauto Dranginio nuotr.)

Šią tiesą jam teko patikrinti ir savo kailiu. Jau dirbdamas mokytoju jis baigė bakalauro studijas Vytauto Didžiojo universitete bei magistro studijas Vilniaus universiteto Chemijos fakultete, todėl motyvacijos jam tikrai netrūko.

„Pasitarę su darbo vadovu nusprendėme, kad pavyks viską suderinti, o patirtis bus neįkainojama. Taigi, viskas susidėliojo taip, kad negalėjau nedalyvauti „Renkuosi mokytis“ programoje. Dalintis savo žiniomis atrodė labai prasminga. Kaip vėliau teko pačiam patirti, atėjimas į mokyklą per „Renkuosi mokyti“ programą, jų bendruomenė, labai palengvino pirmuosius kaip mokytojo žingsnius mokykloje“, – pripažino vaikinas.

Aktyviai naudoja technologijas

Nors paklaustas apie mokymo metodikas, kurias darbe taiko, jis kiek susikuklina ir pripažįsta, kad šioje srityje laiko save skurdžiausiu ir stengiasi ją labiausiai plėtoti, pasakoja, kad kuo dažniau stengiasi taikyti darbo grupėse ir porose metodus, nevengia ir naujųjų technologijų integracijos į ugdymo procesą.

„Mano filosofija apie technologijų naudojimą ugdyme – labai paprasta. Visų pirma jos turi neapsunkinti ugdymo proceso. Visų antra technologijų naudojimas turi duoti maksimalią naudą minimaliomis laiko sąnaudomis. Aš pasitelkiu technologijas pamokų veiklai organizuoti. Dalinuosi mokymo medžiaga su mokiniais „Dropbox“ programa. „ClassDojo“ programa padeda sekti kaupiamojo vertinimo rezultatus. Yra daug kitų programų, bet svarbiausia chemijoje nepamiršti, kad net paprasčiausio cheminio eksperimento nepakeis jokia kompiuterinė programa“, – įsitikinęs R. Skaudžius.

Stengiasi nuolat tobulėti

Mokykloje šeštus metus su pusantrų metų pertrauka dirbantis vaikinas tikino patyręs daug gerų įspūdžių. Bene labiausiai jam įsiminė pirmasis mokyklos aplinkoje švęstas gimtadienis, kai netikėtai iš mokinių jis gavo krūvas sveikinimo ir daugiau nei 3 kg. šokolado, trijų metų direktoriaus pavaduotojo ugdymui patirtis bei prieš 3 metus gautas Meilės Lukšienės vardo apdovanojimas.

„M. Lukšienės premija jauniems mokytojams yra stulbinanti paskata. Pamenu, jog kandidatuoti premijai apsisprendžiau likus maždaug 24 valandoms iki dokumentų pateikimo termino. Paprašiau tuometinių mokinių, jų tėvelių bei kolegų parašyti atsiliepimus apie mane. Pirmųjų atsakymų sulaukiau jau po valandos. Tie atsiliepimai buvo geriausia kandidatavimo dalis. Jie leido suprasti, jog esu teisingame kelyje. Visi kandidatai M. Lukšienės premijai gauti jau yra laimėtojai, nes susirenka portfolijo, kuris suteikia tiek daug gerų emocijų“, – įsitikinęs jaunasis mokytojas.
Švietimo ir mokslo ministerija
400 mokyklų aprūpintos modernia gamtos mokslų – chemijos, biologijos, fizikos - laboratorine įranga ir priemonėmis. Atsinaujino ir technologijų, dailės, muzikos kabinetai: pasipildė naujais instrumentais, kai kuriose mokyklose įrengtos keramikai reikalingos degimo krosnys, medžio ir metalo apdirbimo, audimo staklės ir kt.


Priemonės nupirktos įgyvendinant ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą „Technologijų, menų ir gamtos mokslų infrastruktūra“.

Jis atvirauja vis dar ieškantis atsakymo į klausimą „Kaip tapti geru pedagogu?“, tačiau greitai jo rasti ir nenori, nes tiki, kad tuomet nustos tobulėti.

„Kaip ir bet kokioje veikloje taip ir pedagogikoje svarbiausia yra nuoširdumas. Įdėk visą save į tai, ką darai, ir ankščiau ar vėliau sulauksi gerų rezultatų“, – įsitikinęs R. Skaudžius.

Apdovanotas premija

Ramūnas Skaudžius įvertintas už novatorišką požiūrį į pedagoginę veiklą, gebėjimą sudominti mokinius. Pamokose naudodamas šiuolaikines technologijas, ugdymo procesą jis daro patrauklesnį, geba sudominti mokinius. R.Skaudžius organizuoja tiriamuosius projektinius darbus, integruotų pamokų ciklus, o jo mokiniai taip pat aktyviai dalyvauja įvairiuose projektuose, konkursuose. Kartu su kolege jis sukūrė naujo modernaus chemijos kabineto projektą. Mokytojas taip pat aktyviai dalyvauja Lietuvos gamtos mokslų asociacijos veikloje, vadovavo Lietuvos komandai (chemijos srities) ES mokslo ir Tarptautinėje mokslo olimpiadose, kartu su kolegomis inicijavo Lietuvos gamtos mokslų olimpiadą.

Švietimo ir mokslo ministerija 2010 m. įsteigė Meilės Lukšienės premiją švietimiečiams už demokratiškumo, bendruomeniškumo, pilietiškumo, tautiškumo, humanizmo ir kūrybiškumo idėjų įgyvendinimą ir sklaidą. Premija siekiama įprasminti švietimo reformos pradininkės habilituotos daktarės Meilės Lukšienės atminimą ir skatinti jaunus pedagogus aktyviai įsitraukti į švietimo plėtotės darbus. Į premiją gali pretenduoti asmenys ne vyresni nei 35 metų. Premijos dydis – 120 BSI (tuo metu 15 600 Lt). Ji skiriama kiekvienais metais.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (42)