Nesvarbu, ar tik šiandien peržengei mokyklos slenkstį, ar ją baigei prieš daugybę metų, kviečiame siųsti ketureilius arba esė tema „Mano mokykla man patinka, nes...“.
Jais dalinsimės DELFI portale, o geriausiai skaitytojų įvertinto kūrinio autorius laimės nuostabų prizą savo mokyklai – DELFI TV apie ją sukurs filmuką!
Konkursas baigėsi. Jį laimėjo Klaipėdos „Vaivorykštės tako“ vidurinės mokyklos moksleivė Indrė Stainytė.
Liudmilos Žvingilaitės (15 m.) esė apie Klaipėdos „Vaivorykštės tako“ vidurinę mokyklą:
Ar esate girdėję apie mokyklą, kurioje mokiniai tiesiog su džiaugsmu laukia, kada reikės eiti į ją? Ar esate matę, kad po pamokų mokiniai net neskubėtų eiti namo, o pasiliktu mokykloje ir ten leistų laiką? Tikriausiai nei girdėta, nei matyta, nes dažniausiai mokiniai išgirdę skambutį sprunka kuo greičiau iš mokyklos kaip zuikiai, išvydę medžiotojus. Taip jau yra patvirtinta nuo seno, jog mokykla- tai pragaro irštva. Tačiau tik ne mano mokykloje! Galiu drąsiai pareikšti, jog mano mokykla tiesiog nuostabi, nes ji lyg antrieji namai.
Man patinka mano mokykla, nes ji krikščioniška ir joje yra atsižvelgiama ne tik į ugdymą, bet ir į patį mokinį. Šioje mokykloje mes tarsi didelė šeima,kurią sieja ne kraujo ryšys , bet krikščioniškos vertybės, kurios yra lavinamos čia. Esame dėkingi dėl ES struktūrinių fondų paramos, kurių dėka mūsų mokykla yra renovuota. Esame laimingi, jog mokslo metus pasitikome šviesiose ir moderniose klasėse.
Man patinka mano mokykloje sklindantis gėris, kuris lyg šventoji dvasia mus apgaubia savo šiluma. Čia visuomet gali pastebėti mokinių pagalbą vienas kitam, jų šiltą tarpusavio bendravimą. Mane žavi šios mokyklos nuoširdus paprastumas. Mes visi čia esame lygūs. Čia nėra nei populiariausio, nei gražiausio, nei turtingiausio mokinio, nes mes žinome, jog visi mes esame Dievo vaikai. Visi skirtingi, tačiau visi lygūs. Taip pat man šioje mokykloje labai patinka mokytojai. Nes jie į savo darbą žiūri ne vien tik kaip į pareigų vykdymą. Jie yra visapusiškai atsidavę savo darbui, nuoširdžiai pasirengę padėti kiekvienoje gyvenimo situacijoje. Nes mūsų mokytojai žino, jog jų darbas ne vien tik išmokyti ugdymo dalykų, bet ir padėti nukreipti mus į tam tikrą gyvenimo sritį.
Ši mokykla - tai Dievo namai, kuriuose jautiesi sklidinas palaimos.
Tomo Belicko (15 m.) eilėraštis apie Alytaus Vidzgirio pagrindinę mokyklą:
Dzūkijos sostinėj Alytuje
Užeiti kviečia nuostabiausia mokykla.
Joj mokslą kremta daug vaikų -
Protingų , talentingų mokinių.
Europos lėšomis modernizuota -
Mokytis joje - jokia kančia.
Visų bendruomenės narių dėka -
Alytaus Vidzgirio pagrindinė mokykla - JĖGA!!!
Klaipėdos „Vaivorykštės tako" vidurinės mokyklos devintos klasės mokinė Indrė Stainytė:
Mano mokykla man patinka nes..
Net negaliu rasti tinkamų žodžių jai apibūdinti. Galbūt tobula? Ne, ji daugiau nei tobula. Tai meilės, rūpestingumo, švelnumo ir Dievo žodžio įkvėpta mokykla.
Šioje mokykloje mokausis tik antrus metus, bet spėjau ją pamilti, priprasti prie mokytojų ir draugų meilės, rūpestingumo.
Ar nors kartą esate girdėja apie mokyklą kurioje mokiniai nelauktų atostogų? Tikriausiai ne. Per atostogas mes pasiilgstame vienas kito. Pasiilgstame ir mokytojų. Jų juokų, pagirų ir net pastabų. Pasiilgstame to nuoširdaus širdį glostančio juoko skambančio kiekviename mokyklos kampelyje. Tai ne šiaip mokykla, tai mūsų antrieji namai, kuriuose jaučiamės ypatingi, jaučiamės laimingi. Žinote, man taip patinka, kai rytais į pamoką ateina direktorė palinkėti mums geros dienos, gerų įspūdžių arba kai prieš pamoką mokytoja (-as) paskaito porą eilučių iš Biblijos. Tada jaučiuosis taip gerai, tarytum Dievas apglėbtų mane savo malone.
Šioje mokykloje mes mylime, rūpinamės ir gerbiame vieni kitus. Tikiu, kad tokios nuistabios mokyklos kaip ši nerastumėte niekur kitur. Tai - mūsų antrieji namai, tai mūsų šeima.
Marija Sinde Monteiro (7 kl.) apie Klaipėdos m. „Vaivorykštės tako“ vidurinę mokyklą.
Mano mokykla man patinka, nes...
Mano mokykla man patinka, nes ji nėra didelė, mes visi vienas kitą pažįstam, tad rytais užtrunka ilgai, kol su visais pasisveikinam. Mažesni bendrauja su vyresniais ir vienas kitą šaukiam vardais.
Mano mokykla man patinka, nes joje dirba jauni ir linksmi mokytojai – tad pamokose netrūksta juoko ir ginčų.
Man patinka mano nauja, šviesi klasė, nauji suolai, nauja lenta. Labiausiai visi puolėme išbandyti naujos fizikos kabineto įrangos – mūsų eksperimentai dabar bus saugesni ir fizika nebe taip baugins.
Bet labiausiai mano mokykla man patinka, nes arti namų, o nuo šio rugsėjo ji atsinaujinusi, švyti visomis vaivorykštės spalvomis. Ne veltui ji ir vadinasi „Vaivorykštės tako“ vidurinė mokykla.
Radviliškio Lizdeikos gimnazijos 2 klasės mokinė Karolina Germanavičiūtė (16m.) atsiuntė ketureilį apie savo mokyklą.
Man Lizdeikoje patinka, čia draugų niekad nestinga,
Čia per pertraukas smagu, muziką visad girdžiu.
Renovuotas stadionas, internetas ir aifonas,
Naujos klasės ir suolai prisimins mus amžinai.
Radviliškio Lizdeikos gimnazijos 2 klasės mokinės Karolinos Germanavičiūtės ketureilis apie mokyklą.
Buvusi Ukmergės rajono Siesikų vidurinės mokyklos (dabar jau gimnazijos) mokinė Rasa Banelė (buvusi Rozenbergaitė) (33 m.)
Ir vedėt Jūs mus per žinių labirintus,
Lydėjot per nelengvą mokslo kelią.
Tik padėkot nespėjom už visus vargus.
Už tą nelengvą mokytojo dalią.
Išėjom į pasaulį dar labai jauni.
Išdidūs, viską galintys atrodo.
Palikome mokyklą praeity.
Galvojom, kad labai ji nusibodo.
Tačiau atsukus laiką praeitin
Ne tokios baisios jau atrodo mokslo dienos.
Gyvenome jaunatviška viltim
Kuri sujungė mus visus į vieną…
Į vieną kumštį stiprų ir galingą,
Kuris nuo seno vadinasi jaunystė.
Tačiau nebodami maištų mūsų niekingų
Jūs vedėt mus per mokslo karalystę.
Mokyklos suolas mums atrodė toksai kietas.
Norėjos šėlt, kvailiot, skrajoti.
Kol mes pasaulyje ieškojom savo vietos,
Jūs mums neleidot mokslo nauda abejoti.
Išėjom… Ir galvojom – nebegrįšim.
Nereikia. Nusibodo. Kam?
Bet mūs vaikuos atgimsta vėl jaunystė.
Tik Mokytojo vardas liks ilgam.
Agnė Taliūtė (20 m.) apie Vilniaus Salomėjos Nėries gimnaziją.
Baigėme Mokyklą
Pradėjom. Kūrėm. Palikom. Išėjom. Pamiršom.
Neliko. Ištirpo.
Lyg akimirka. Tie dvylika metų.
Atėjom. Jauni. Nekalti .Nepatyrę. Nedrasūs. Vieni.
Išeinam. Patyrę. Nukritę. Pakilę. Kartu.
Sugrįšim. Tik mintimis. Vaizdiniais.
O gal nebegrįšim...
Sakai. Nesižvalgyk. Eik. Gyvenk. Bandyk. Suklysk.
Dar kartelį bandyk. Tik rankos jau nieks neišties..
Sakai. Pamiršk. Tai. Kuo. Gyvenai. Kvėpavai. Tikėjai. Mylėjai.
Sakai. Kvaila. Beprasmiška. Pagaliau. Išeinu.
Palieku. Visus. Kurių nekenčiau, dievinau, smerkiau ir mintimis šimtą kartų pasmaugiau.
Žudantis. Išlaisvinantis. Deginantis. Atvėsinantis.
Kartėlis. Euforija. Agonija. Ekstazė.
Tai, kodėl tu dar čia?
Išeik.
Tik pažvelki atgal.
Į tą vaikišką, išmargintą rašalu delną.
Nepasiekiamą knygą lentynoje.
Paskutinį kartą.
Ir išeik.
Rankos jau švarios.
Praaugai ir knygų lentyną.
Audronės Mastavičienės(buvusios Gaučytės) (53 m.) eilėraštis apie Aulelių aštuonmetę mokyklą Anykščių raj. Dabar ten – vaikų globos namai, kuriuose moteris dirba jau 20 metų.
Tebesapnuoju suolą...Ir knyga, iš kurios nuo penkerių aš jau skaičiau.
Tebesapnuoju miela savo mokyklėlę, Draugus atminsiu visada, žinau...
Rugsėjai ėjo...Koridoriai blizgėjo kvepiantys dažais.
Mes buvom tokie gražūs,vasara kvepėjom, atėję į mokyklą mamyčių supintais plaukais ir baltiniais baltais.
Sėdėjom mes suole, tikėjom kiekvienu mokytojo žodžiu ir žvilgsniu.
Tiktai gal padėkot kiekvienas nesuspėjom už didelį bagažą sukauptų žinių...
Klaipėdos Vėtrungės gimnazijos buvusi mokinė Violeta Navickienė (42 m.):
Naujutėlaitė mokykla, kvepiantys suolai...
Į eilę besirikiuojantys mažyčiai ąžuolai ,
Tokie prisiminimai šmėščioja širdy ,
Su metais supranti , kas buvo praeity.
Raudonas pastatas , balti langai ,
Gėlynai , aikštės - juos prižiūrintys sargai ,
Norėtųs grįžt, bet kelio nebėra ,
Belieka tik stebėt - kaip mokosi nauja karta ...
Klaipėdos r. Endriejavo vidurinės mokyklos 4 klasės mokiniai:
Mums mokykloje patinka.
Su draugais čia susitinkam.
Moko mokytoja mus puiki.
Daug žinių sukaupt gali.
Ketureilį apie baigtą Alytaus Dzūkijos pagrindinę mokyklą atsiuntė Dainora Lebedinskaja (49 m.).
Mano mokykla patinka
Nes joj niekad nepristinga
Šypsenų, dainų ir juoko.
Joj niekad negausi šoko
Nuo prisvilusiu kotletų,
Arba neplautų tualetų.
Aistės Čyplytės (25 m.) eilėraštis apie tai, kas jai labiausiai patiko Ramygalos gimnazijoje – mokytojus.
Et, nebėra daugiau tokių žmonių.
Gyvenime labai trumpam tebuvom susitikę,
Bet aš pamiršti negaliu,
Jaunystės pamokų, ir sąsiuviniai išlikę…
Ar pasakys dar kas, tiek daug kiek sakė Jūsų lūpos,
Sukritikuos, pabrauks raudonu pieštuku?
Nebesėdėsiu suole jau kaip mokinukas,
Dabar visai kitaip ir Jūsų darbą suprantu.
Dėkinga už minutę, už kiekvieną žodį,
Už Jūsų asmenybes: ryžtingas ir kantrias.
Dėkinga, kad išugdėt žmogų,
Kad atidarote duris į svajones...
Editos Rakauskienės (42 m.) eilėraštis apie Kauno Eigulių vidurinę mokyklą.
Ar man patinka mano mokykla?
Jos nebėra, toj vietoje kita.
Ir naujas įvaizdis visai jai tinka.
Karinis muštras ir „kieta“ tvarka,
Ir naujas baimės kvapas jai pritinka.
„Seni suolai, juoda lenta“
Ir „kokios mokytojos mielos“.
Kokia kvaila atrodo šita tirada
Vien juokas sklinda man iš sielos.
Jau ne tokia juoda atrodė ta lenta,
Kokioj jausmų purvynėj mes visi prigėrėm,
O ir suolai nebuvo juk tokia vieta,
Kurioj galėtum laisvę gerti, ir todėl,
Tik iš bėdos juose lindėjom.
Kaip ir mielų, gerų, šiltų veidų,
Kurie išties padėtų, guostų ir kely lydėtų.
Tiek jų nedaug ir, atvirai,
Daug kas iš jų iš viso patylėtų.
Cecilija Mišinienė, (68 m.) apie pokario Babtų miestelio mokyklą.
Išsimėčiusios klasės miestely,
Lyg kregždučių lizdeliai laimingi.
Šitos mažos medinės pirkelės
Žada Babtams rytojų didingą.
„Kai pradėjo statyti naują mūrinę mokyklą, mes mokiniai eidavome į talkas prie statybų, ne varu varomi , tiesiog svajodami mokytis tame didžiuliame gražiame pastate. Juk tuo laiku tai buvo pats didžiausias ir gražiausias miestelio statinys.Tai lyg iš pasakos nutūpusi balta gulbė miestelio pakraštyje ruošianti lizdą savo gulbiukams. Kartais atrodo, kad sienose sumūrytos plytos dar saugo mūsų delnų šilumą, mūsų svajones, mūsų meilę savo rankomis padėtai statyti mokyklai.
Ir tas ketureilis lygu pranašystei, nes dabartiniai Babtai ir mokykla tai nepalyginami du skirtingi pasauliai, tuo labiau, kad pastaraisiais metais iš ES struktūrinių fondų paramos mokykla atnaujinta, praplėsta ir jau nepalyginama net su ta, kuria mes padėjome statyti“, – prisiminimais dalijos ketureilio autorė.
Gintarės Genčiūtės (8 m.) ketureilis apie Endriejavo vidurinę mokyklą.
Kaip smagu, kad mokykla
Pasitinka su daina.
Šviesios klasės, nauji suolai
Puikiai jaučias čia antrokai.
Kevino Žadeikio (8 m.) ketureilis apie Endriejavo vidurinę mokyklą.
Tai mokykla išgražėjo
Sode obuoliukai užderėjo.
O kieme tiek daug draugų,
Laukiau jų - nuo atostogų pradžių.
Konkurso sąlygos:
1. Ketureilių ir esė laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt. Nepamirškite nurodyti savo vardo, pavardės, amžiaus, klasės(jei mokinys) ir mokyklos. Taip pat telefono ir elektroninio pašto, kuriais galėtume su jumis susisiekti.
2. Konkurso prizas – profesionalios DELFI TV komandos sukurtas filmukas apie geriausio esė ar ketureilio autoriaus mokyklą.
3. Konkurse gali dalyvauti bet kokio amžiaus esami ar buvę mokiniai.
4. Konkursas vyksta iki spalio 5 dienos. Filmukas bus sukurtas per savaitę – iki spalio 12 dienos.
5. Nugalėtojas renkamas atsižvelgiant į skaitytojų įvertinimus. Laimės tas ketureilis arba esė, kuris surinks daugiausiai mygtuko „patinka“ paspaudimų.
6. Su laimėtoju susisieksime asmeniškai el.paštu arba telefonu.
