Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centre ketvirtadienį buvo atidarytas Inžinerinės pramonės sektorinio praktinio mokymo centras. Tai – kol kas vienintelis šios srities centras Lietuvoje, kuris užtikrins aukščiausią, darbo rinkos poreikius atitinkančią mokinių profesinę kvalifikaciją.

Tikisi sulaukti daugiau moksleivių

„Mūsų pramonėje inžinerinės ir energetinės sritys yra bene svarbiausios. Deja, iš darbdavių dažnai sulaukdavome priekaištų, kad šių sričių specialistus paruošiame nepakankamai gerai, jiems trūksta praktinių žinių. Tačiau dabar, didžiulio komandinio darbo dėka, turime tokius praktinius mokymo centrus, kuriais tikrai galime didžiuotis. Tikimės, kad ateityje sulauksime ir daugiau jaunimo, kurie norės mokytis mūsų mokykloje”, – džiaugsmo naujai atidarytais centrais jų pristatymų metu neslėpė centro direktorius Vincentas Klemka.

Anot jo, tokie centrai į mokyklas padės privilioti ir mokinius, kurie dažnai profesinio mokymosi nesirenka dėl vyraujančių neigiamų stereotipų ir pernelyg mažo atlyginimo. Tai turėtų pasikeisti dėl įgyvendinamų naujovių – mokiniams bus siūloma mokytis moderniose erdvėse, o jų žinios bus naudingesnės darbdaviams.
Dainius Pavalkis su Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro atstovais

Atidaryme dalyvavęs švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis patikino besidžiaugiantis tuo, ką per pastaruosius metus profesinio mokymo srityje pavyko nuveikti. Maža to, jis prasitarė, kad šiemet numatoma atidaryti dar 6 panašaus pobūdžio centrus. Iš viso jų turėtų būti daugiau nei 40.

„Kai prieš dvejus metus, tik pradėjęs savo kaip ministro darbus, lankiausi vienoje profesinėje mokykloje, ji atrodė taip pat, kaip kad tarybiniais laikais. Tačiau dabar jau turime kuo pasidžiaugti. Judame ta linkme, kuria turime judėti – įvairiausių projektų dėka, vaizdas keičiasi į gerąją pusę. Jei mes sugebėsime išlaikyti standartus, padarysime perversmą ir jaunimo sąmonėje: profesinis mokymas taps vis populiaresnis. Tikiu, kad profesinio rengimo mokyklos aprūpins Lietuvą tais specialistais, kurių labiausiai trūksta. Mums reikia ne tik turinčių aukštąjį išsilavinimą, o turinčių naudingų Lietuvai žinių žmonių“,– patikino D. Pavalkis.

Didins darbo našumą

Tai, kad profesinio mokymo sistemai pokyčiai yra būtini, DELFI patvirtino ir Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo departamento direktorius Saulius Zybartas. Jo teigimu, profesinio mokymo sistemai privalu integruotis į pasaulinę ekonominę sistemą ir didinti darbo našumą.

„Atsižvelgdami į sparčią technologijų kaitą, darbo rinkos poreikius ir išaugusius reikalavimus asmens kompetencijoms, kuriame sąlygas mūsų šalies profesinio mokymo įstaigoms lanksčiau derinti kvalifikuotų darbuotojų pasiūlą prie paklausos, kelti profesinio mokymo kokybę, rūpintis, kad daugiau jaunų žmonių, įgiję paklausią kvalifikaciją, ieškotų jų lūkesčius atitinkančio darbo pirmiausia Lietuvoje“, – sakė jis.

S. Zybarto teigimu, profesinio mokymo sistemos absolventams tampa vis aktualiau ne tik įgyti darbo su naujausiomis technologijomis įgūdžių, bet ir sugebėti dirbti dinamiškoje, greitai besikeičiančioje aplinkoje, nuolat mokytis ir diegti inovacijas. Tai įgyvendinti padeda ir steigiami sektoriniai praktinio mokymo centrai.
Švietimo ir mokslo ministerija
Sektoriniai praktinio mokymo centrai kuriami įgyvendinant Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos lėšomis finansuojamą projektą „Profesinio mokymo infrastruktūros plėtra“. Šiuo metu Lietuvoje atidaryta 17 tokių centrų, kuriuose rengiami įvairių sektorių specialistai: transporto, statybos, medienos apdirbimo, žemės ūkio, viešbučių ir restoranų paslaugų, tekstilės ir kt.

„Naujuose sektoriniuose praktinio mokymo centruose besimokantieji turės galimybę naudotis pažangiausiomis technologijomis, šiuolaikiškais įrenginiais – tokiais, su kuriais (arba panašiais), baigus mokslus tenka dirbti įmonėse. Manome, kad tai didina profesinio mokymo įstaigos autoritetą, stiprina besimokančiųjų motyvaciją siekti naujų profesinių žinių ir įgūdžių, padeda jiems sėkmingai konkuruoti darbo rinkoje. Abu centrai bus naudingi ir šiose srityje dirbantiems įvairaus amžiaus darbininkams ilgiau išlikti konkurencingais nuolatos besikeičiančioje darbo rinkoje, nes juose bus sudarytos sąlygos tobulinti kvalifikaciją. O centruose dirbantys profesijos mokytojai turės sąlygas moderniai dirbti gerai pritaikytoje mokymo aplinkoje, taip pat galės kelti savo profesinę kompetenciją, diegti novatoriškus praktinio mokymo metodus“, – patikino pašnekovas.

Planuoja keisti mokinių ir jų tėvų požiūrį

Jis pasakojo besitikintis, kad nuostatos apie profesinio mokymo įstaigas ims sparčiau keistis, kai patys mokiniai, jų tėvai, bendrojo ugdymo mokyklos apsilankys atsinaujinusiose jų praktinio mokymo bazėse, susitiks su profesinių mokyklų bendruomenėmis.

„Ypatingai norėtųsi atkreipti dėmesį į valstybės skiriamą dėmesį profesinio mokymo įstaigų bazės gerinimui. Kuriami 42 praktinio mokymo centrai aprūpinti modernia įranga, naujame ESF periode numatoma atnaujinti dalies profesinių mokyklų, kuriose nebus steigiami praktinio mokymo centrai, bazę. Taip pat numatytos lėšos mokytojų technologinių kompetencijų tobulinimui. Svarbu pažymėti, kad profesinio mokymo įstaigų absolventams kelias į aukštąsias – atviras, stojantiems į tos pačios švietimo srities studijų programas, vietoj vieno valstybinio brandos egzamino gali būti įskaitomas kompetencijų vertinimo pažymys, stojantiems į kolegijas – pridedamas papildomas balas profesinio mokymo programas baigusiems su pagyrimu arba turintiems metų darbo stažą.

Vis dėlto profesinis mokymas jaunimui paskutiniais metais tampa akivaizdžiai patrauklesnis. Tai patvirtina faktai, kad profesinio mokymo įstaigų ne tik nebestebina aukštųjų mokyklų absolventai, pageidaujantys mokytis pagal profesinio mokymo programas, dar daugiau – didėja aukštąjį išsilavinimą įgijusių jaunuolių susidomėjimas ir noras profesinio mokymo įstaigose įgyti kvalifikaciją ir daugiau praktinių kompetencijų. Šiemet iki rugsėjo 1-osios profesinės mokyklos jau buvo gavę per 1,5 tūkst. tokių prašymų, dar apie 3 tūkst. vidurinį išsilavinimą įgijusių abiturientų tęsti mokymąsi pasirinko profesinio mokymo įstaigas“, – pastebėjo S. Zybartas.

Mato teigiamą kitų šalių pavyzdį

Pasak jo, kitose šalyse panašūs sektoriniai praktinio mokymo centrai prigijo tiesiog puikiai.

„Kaip pavyzdį galėčiau paminėti, kad Belgijos Flamandijos provincijoje pirmieji regioniniai technologijų centrai (RTC) buvo įsteigti 2001 m. Iš pradžių keletas centrų veikė prie Vyriausybės, vėliau buvo nutarta po vieną jų įsteigti kiekvienoje iš 5 Flamandijos provincijų. Visais atvejais pagrindinė kiekvieno RTC užduotis – užtikrinti, kad atskirose regiono profesinio mokymo įstaigose esanti moderni įranga būtų maksimaliai „apkrauta“ (mokymosi reikmėms), ją naudojant tiek mokiniams, tiek verslo įmonių darbuotojams.

Škotijoje Telford‘o koledžas pradėjo veikti 1968 m. Jam pastatyti buvo panaudota 1,5 mln. £. 2006 m. vasarą Telford‘o koledžas persikėlė į vieną naujai pastatytą, šiuolaikinius statybos ir įrangos reikalavimus atitinkantį kompleksą Edinburgo miesto šiaurinėje dalyje. Koledže yra realizuojamos 25 specialybių mokymo programos. Studentų reikmėms koledže įrengta 60 darbo vietų bei 750 darbo ir laisvalaikio vietų, aprūpintų stacionariais kompiuteriais. Esant poreikiui arba vykstant specialiems užsiėmimas taip pat galima naudotis papildomais 150 Apple iMac kompiuterių. Pagrindinis koledžą finansuojantis šaltinis – Škotijos finansavimo taryba. Centras taip pat gauna pajamas iš studentų mokesčių už teikiamas paslaugas, iš organizuojamų tęstinio mokymo kursų, pačio koledžo įsteigtos įmonės veiklos ir kitų šaltinių“, – kitų šalių patirtimi dalijosi specialistas.

Per 10 mėnesių – kvalifikuoti IT specialistai

Rugsėjo 1-ąją Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro patalpose Lakūnų gatvėje taip pat pradėjo veikti ir Infobalt IT akademija. Sutrumpintą JAVA programuotojo mokymo programą, kuri truks 10 mėn., čia pradėjo mokytis pirmieji jaunuolis.
Švietimo ir mokslo ministerija
Infobalt IT akademija – asociacijos „Infobalt“, Švietimo ir mokslo ministerijos ir Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro bendradarbiavimo rezultatas. Čia suteikiamos kvalifikacijos galimybės, kurių Lietuvoje dar nebuvo – per trumpą laiką įgyti vieną paklausiausių specialybių, išmokti programavimo pagrindų ir iš karto pabaigus pradėti profesinę karjerą.

Pasak V. Klemkos, pirmuosius mokinius atidžiai atsirinko darbdaviai – tarptautinė IT kompanija „EIS Group Lietuva“, jie visi šioje įmonėje atliks praktiką ir baigę programą turės puikias galimybes įsidarbinti.

„Rinkoje šių specialistų poreikis yra labai didelis, pagaliau tai buvo suprasta ir skirta lėšų IT specialistų ruošimui. Deja, nors gavome tris šimtus norinčių mokytis šią specialybę asmenų paraiškų, priėmėme tik 28 motyvuotus mokinius. Tikiuosi, kad ateityje tokių programų tik daugės, o mokiniai taip pat palankiai priims naujoves“, – patikino V. Klemka.

Kol kas vienintelis Lietuvoje

Inžinerinės pramonės sektoriniame praktinio mokymo centre įrengta mechatronikos laboratorija su modulinės gamybos linija, mobiliu robotu, MPS PA 204 procesų valdymo sistema, pneumatikos, elektropneumatikos ir hidraulikos stendais, metalo apdirbimo dirbtuvės su tekinimo ir frezavimo universaliomis ir CNC staklėmis, plokščiojo šlifavimo, gręžimo, kirpimo, lankstymo staklėmis, matavimo laboratorija, terminio apdirbimo laboratorija, informacinių technologijų kabinetas, kuriame įrengta 30 modernių kompiuterizuotų darbo vietų ir kita.

Energetikos sektorinis profesinio mokymo centras įrengtas suremontuotuose Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro patalpose, kurios iki šiol nebuvo naudojamos. Dirbtuvėse įrengta moderni atsinaujinančių energijos šaltinių ir apsauginės automatikos, elektros mašinų ir pavarų, termodinamikos ir vandentvarkos, šilumos ir kondicionavimo įranga. Mokiniai čia gali įgyti automatinių sistemų eksploatavimo mechatroniko, energetinių sistemų elektroniko ir kitas šios srities specialybes.

Centras įsikūręs dviejose rekonstruotose Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro patalpose, esančiose Kalvarijų g. ir Lakūnų g. Jis gausiai aprūpintas šiuolaikiškiausia metalo apdirbimo, programinio valdymo ir kitokia įranga. Lakūnų gatvėje esančiose patalpose įkurta mechatronikos laboratorija su įvairia robototechnika ir kitokia modernia įranga.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (22)